„Embrionų donorystė – tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Lietuvoje ši procedūra yra dar sąlyginai nauja, tačiau aukščiausios kvalifikacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai yra pasirengę prisidėti prie naujų gyvybių atsiradimo šiame pasaulyje“, – teigia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius. Pasak jo, embrionų donorystė yra nauja galimybė patiems susilaukti vaikų. Vaiką pagimdžiusi moteris yra biologinė jo mama, nors genetinio ryšio su juo neturi, rašoma pranešime spaudai.

Įprasto pagalbinio apvaisinimo atveju, laboratorijoje embrionų kai kuriais atvejais būna sukuriama kiek daugiau, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga – nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti – perleisti porai, kuri negali sukurti savo embrionų dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių. Statistiškai, apie pusės porų likę embrionai po pagalbinio apvaisinimo yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.

Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. Eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.