– Kokie yra pasirinkimai, įvykus neplanuotam nėštumui?
S.Nevierienė: Visų pirma, ne visada neplanuotas nėštumas yra nenorimas nėštumas. Kartais jis gali tapti netgi labai laukiamu. Bet pasirinkimai yra keli: pirmas – gimdyti, kitas – nėštumą nutraukti. Dar vienas – pagimdyti ir palikti vaikelį ligoninėje arba gyvybės langelyje. O kartais moterys nori nėštumą nutraukti, bet įvyksta savaiminis persileidimas.
– Kur tokiu atveju kreiptis pagalbos?
S. Nevierienė: Geriausia, kai tą pagalbą suteikia artimi žmonės. Mes visuomet pirmiausia skatiname merginas kalbėtis su tėvais ar su tais žmonėmis, kuriais gali pasitikėti. Jei tokių nėra, visada galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą.
R. Liutkevičienė: Aš norėčiau pridurti, kad besilaukiančios ar nėštumą įtariančios merginos visada turėtų kreiptis ir į ginekologą. Kartais jis padeda ne tik dėl sveikatos, bet ir tam, kad susidėliotum savo mintis. Man tenka bendrauti su tokiomis moterimis, todėl pastebiu, kad nors jos ir ateina su kokia drauge, bet nori išgirsti nuomonę iš šalies. Kita vertus, kai jos ateina, jau matau apsisprendimą.
S. Nevierienė: Iš tiesų gydytojo žodis labai svarbus. Jei moteris bent kiek nori gimdyti, palaikymas, labai svarbus.
– Kaip geriausia save nuraminti ir pranešti šią žinią tėvams?
S. Nevierienė: Priklauso nuo to, koks santykis su tėvais. Vieni būna artimesni, kiti – tolimesni. Kiekvienas savo tėvus pažįsta geriausiai. Gal paprasčiau bus pranešti šią žinią su kažkuo: su sese, broliu ar partneriu. Bet norėtųsi, kad tėvai negąsdintų savo vaikų. Nes baimė, deja, kartais turi įtakos labai liūdnai nėštumo baigčiai.
R. Liutkevičienė: Daug kas, matyt, priklauso ir nuo santykių su tuo žmogumi, nuo kurio pastojai. Jei tai atsitiktiniai santykiai, yra vienaip, tu lieki visiškai viena. Tada baisiau ir pranešti. Be to, svarbu, kokio amžiaus būdama mergina pastojo. Jei 16-18 metų, pas gydytoją ji gali eiti ir viena. Bet jei tai mergina iki 16 metų, privalomai turi būti informuojami tėvai. O jei iki 14 metų – dar ir teisėsaugos institucijos.
– Papasakokite, kas yra abortas?
R. Liutkevičienė: Medicininiu požiūriu tai yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Ar tai bus savaiminis persileidimas, ar nesivystantis nėštumas, ar nėštumo nutraukimas moters pageidavimu. Lietuvoje nutraukti nėštumą moters pageidavimu galima iki 12 savaitės. Iki 22 savaitės galima nutraukti, jei yra kokie nors rimti sveikatos sutrikimai. Jei mergina pastoja iki 14 metų, nėštumo nutraukimas gali būti vykdomas tik gavus teismo patvirtinimą, iki 16 metų reikia vieno iš tėvų sutikimo, iki 18 metų tėvų sutikimas pageidautinas, bet nėra būtinas, o virš 18 užtenka vien moters pageidavimo.
– Kiek tai kainuoja?
R. Liutkevičienė: Kaina priklauso nuo to, kur moteris nusprendžia tai daryti. Jei nėštumo nutraukimas yra daromas moters pageidavimu, jis yra mokamas. Kaina skirsis, priklausomai nuo to, ar darote tai valstybinėje įstaigoje, ar privačioje. Iki 6 savaičių atsiurbimai gali būti daromi ir ambulatoriškai, o vėliau – tik stacionare.
– Kas yra skubioji kontracepcija?
R. Liutkevičienė: Tai tabletė, kurią galima išgerti iškart po nesaugių lytinių santykių. Jei moteris ją panaudojo vieną kartą – viena. Bet jei ji ją naudoja kiekvieną mėnesį, tuomet gali sutrikti mėnesinių ciklas. Norint jį atstatyti, gali prireikti medikamentinio gydymo.
– Kokios yra aborto pasekmės?
R. Liutkevičienė: Visų pirma, reikėtų pasakyti, kad tos rizikos ir galimos komplikacijos gali būti po bet kokios chirurginės intervencijos. Gali būti infekcijos rizika, gimdos pradūrimo rizika, kraujavimo rizika. Bet dažniausiai tų komplikacijų nebūna.
S. Nevierienė: Psichologinės pasekmės gali būti įvairios. Iš pradžių žmogus gali jausti palengvėjimą. O kitoms, atvirkščiai – iš pradžių būna labai sudėtinga, bet jos bando nustumti savo jausmus, kurie išlenda po daug metų. Į mus kreipiasi moterys, kurios sako, kad jei prieš 18 metų būtų buvęs toks centras, gal būtų visai kitaip pasielgusi. Taip pat abortą gali lydėti depresija, priklausomybių išsivystymas. Moteris gali pradėti kaltinti ir gydytojus, ir tėvus, ir partnerį. Visus, kas jos nesustabdė nuo tokio sprendimo. Porų skyrybos yra labai dažnos po aborto.
– Iš tiesų, anot statistikos, net 70 proc. porų išsiskiria po nėštumo nutraukimo. Bet ar galima po aborto vėl pastoti?
R. Liutkevičienė: Taip. Abortas nėra ta procedūra, kuri ateityje galėtų sutrukdyti moteriai pastoti. Bet vienos taisyklės visoms taikyti negalima. Yra moterų, turėjusių nėštumo nutraukimą, o vėliau besigydančių nevaisingumą.
– Kokie yra kontracepcijos būdai?
R. Liutkevičienė: Kontracepcijos priemonės skirstomos pagal savo efektyvumą. Yra labai efektyvios, efektyvios ir mažiau efektyvios. Prie pastarųjų priskiriamos tokios priemonės, kaip prezervatyvai, natūralus šeimos planavimas, mėnesinių skaičiavimas. Efektyvesnėmis laikomos kontraceptinės tabletės, hormoniniai pleistrai, žiedai. O pačiomis efektyviausiomis laikomos spiralės arba implantai. Pastebiu, kad spiralės tampa vis labiau populiarios, nes jos padeda išvengti vartojimo klaidų. Kita vertus, moterys, kurios neturi pastovaus lytinio partnerio, turi įsidėmėti, kad tokia kontracepcija apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Išskyrus prezervatyvus, bet ir jis nėra 100 proc. Dėl to, net ir vartojant kontracepciją, rekomenduojama naudoti prezervatyvus, kurių yra tiek moteriškų, tiek vyriškų. Nors moteriški Lietuvoje nėra populiarūs.
S. Nevierienė: Iš tiesų, mūsų patirtis rodo, kad pastojimas galimas su bet kuriomis priemonėmis. Mes esame turėję moterų, kurios pastojo net ir su visokiomis kontraceptinėmis priemonėmis.
– Kokie yra šalutiniai kontracepcijos poveikiai?
R. Liutkevičienė: Paskyrus tinkamą kontracepciją, šalutinio poveikio tikimybė yra labai maža. Be to, kartais hormoniniai preparatai skiriami ne tik dėl kontracepcijos, bet ir dėl mėnesinių ciklo sureguliavimo, dėl odos problemų, plaukuotumo mažinimo, kraujavimo mažinimo. Bet labai svarbu įvertinti merginos gyvenimo būdą ir tinkamai parinkti priemonę. Pavyzdžiui, labai svarbūs faktoriai – ar tai yra rūkanti mergina, kokios ligos buvo šeimoje, ar tai žindyvė, ar ne. Kiekvienu atveju priemonė paskiriama, aptariant situaciją individualiai.
– Kartais merginos vartoja kontraceptines tabletes, nepasitarusios su gydytojais. Kokį šalutinį poveikį toks vartojimas gali turėti?
R. Liutkevičienė: Dabar kontraceptinės tabletės parduodamos su receptais, bet pasitaiko visko, todėl kartais būna, kad vartoja tas tabletes, kurias, tarkime, geria draugė. Bet jei mergina rūko, turi problemų dėl venų, tai gali turėti labai rimtų pasekmių. O tokie lengvesni nusiskundimai yra svorio prieaugis, krūtų skausmingumas.
– Kokios dar yra nesaugių lytinių santykių grėsmės?
R. Liutkevičienė: Lytiniu keliu plintančios ligos ir nėštumas. Nėštumas nėra didžiausia blogybė. Ligos gali būti tokios kaip ŽIV, sifilis, hepatitas, ŽPV, kuris gali turėti įtakos gyvybei, nes moksliškai įrodyta, kad jis skatina gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus ir galiausiai vėžinius susirgimus. Todėl merginoms, pradėjus gyventi lytinį gyvenimą ir turint daug lytinių partnerių, išauga gimdos kaklelio vėžio rizika. Dėl to labai svarbu nuolatinė patikra.
– Kodėl svarbu lankytis pas ginekologą?
R. Liutkevičienė: Visų pirma, pas bet kokį specialistą reikia eiti ne tada, kai atsiranda simptomai, o profilaktiškai. Todėl kartą per metus mergina turėtų pasirodyti pas ginekologą. Be to, moterys nuo 25 metų Lietuvoje kartą per tris metus profilaktiškai tikrinamos dėl gimdos kaklelio vėžio. Apskritai, pirmas vizitas pas ginekologą turėtų būti dar prieš pradedant lytinius santykius.
