Tabu ne tik gimdymas
Akušerė Raminta Kabelkaitė sutinka, kad ši tema yra itin jautri ir delikati ypač Lietuvoje, nors internete pilna profesionalių nuotraukų iš gimdymų, kuriuose dalyvauja ir vaikai. „Daugelis suaugusiųjų nė nemąsto apie tokią galimybę, mat išsyk generalizuotai manoma, kad gimdymas traumuos vaiką. Viso to šaknys slypi tame, kad suaugusiems vis dar yra sunku tinkamai įvilkti į žodžius vaiko pradėjimą, lytiškumo ir seksualumo klausimus“, – teigė pašnekovė.
Ji pasakojo, kad tabu Lietuvoje yra ne tik gimdymo tema, bet ir apskritai lytiškumo tema. „Vaivos Rykštaitės straipsnis apie tai, kad vaikams jų lyties organus vertėtų įvardinti deramais ir tikraisiais vardais, netruko paplisti tam tikrose grupėse feisbuke ir komentaruose po juo ir jame pačiame, susipažinau, kaip tik nevadina mūsų tautiečiai lyties organų. Tai yra sąsaja su tuo, kad, lygiai taip pat apie gimdymą ir kaip vaikas atsiranda, suaugusieji yra linkę nutylėti. Kai patys jaučia svetimą gėdą, nelabai kaip gali nupasakoti apie vaikelio atsiradimą, o ką kalbėti apie galimybę pasitikti brolį ar sesę kartu. Žinau, kad dalis skaitančiųjų galbūt pagalvos „mes tai juk gražiai pasakėme savo vyresnėliui/vyresnėlei, apie būsimą brolį/sesę“, tačiau anaiptol būdų, kaip vaiką įvesti į laukimą, žino ir sugalvoja ne visi“, – svarstė moteris.
Anot jos, dažniausiai gimdymo metu vaikas atiduodamas seneliams, giminėms o tėvai išskuba į gimdymo namus. Tik paskui vyresnėlis susipažįsta su naujuoju šeimos nariu. „Kita medalio pusė yra, kad nesvarbu, ko nori šeima/moteris, yra ir gimdymo namų/skyriaus taisyklės. Daugumoje ligoninių gimdykloje leidžiama būti tik vienam papildomam asmeniui, dažniausiai vyrui arba dulai, o vaikai apskritai yra nepageidaujami, nes gali išsigąsti ar trukdyti mamai susikaupti“, – sakė Raminta.
Jos nuomone, dalyvauti vaikui ar ne, priklauso nuo šeimos tarpusavio santykio ir vertybių viduje. „Vienoms šeimoms yra įprasta, pavyzdžiui, mylėtis prie miegančio vaikučio ar kūdikio, kiti nelabai vaikšto prie savo vaikų namie be rūbų. Ir abu pasirinkimai yra geri. Jei šeimai yra priimtina, kad vaikas ar vaikai dalyvautų visuose jų gyvenimo virsmuose, tuomet paruošti vaiką tam nėra sudėtinga. Be to, verta pastebėti, kad neretai, fotografijose, kuriose matome visos šeimos narių dalyvavimą gimdyme, gimdymas vyksta ne ligoninėje, tai reiškia arba namuose arba natūralaus gimdymo centre, kur tai yra arba visiškai šeimai ir vaikams pažįstama erdvė arba į šeimą orientuota erdvė“, – pasakojo akušerė.
Kaip vaiką paruošti tokiam įvykiui, anot Ramintos, viskas priklauso, kokio amžiaus ir sąmoningumo yra vaikas. „Jei mažesnis, iki 5 metų, tai galima paprastai nupasakoti, kad ateis laikas, kai jo mažasis brolis ar sesė pradės belstis į šį pasaulį, kad mamą veikiausiai suims bangos/sąrėmiai, ją reikės glostyti ir masažuoti. Kitaip tariant, nupasakoti gimdymą, galbūt parodyti filmuką, atrasti tai, kas galėtų sudominti vaiką: mamos glostymas, kalbinimas, masažavimas, galbūt girdymas. Jei vaikas yra vyresnis, galima jau kalbėtis atviriau, kad yra sąrėmiai, per kuriuos skauda, bet jie reikalingi, kad užgimtų vaikelis. Kad natūraliai vaikas gimsta per moters vaginą. Tiek vyresniems, tiek jaunesniems vaikams reiktų atrasti tašką, kuris taptų kompromisu tarp tėvų ir jų pačių norų: galbūt mama nenorės vaiko šalia savęs gimdymo metu, tačiau vaikas ar vaikai su tėčiu gali iškepti pyragą/ tortą būsimam broliui ar sesei“, – pasakojo pašnekovė.
Pati akušerė ligoninėje nėra sutikusi tokių porų, kurios norėtų gimdyti dalyvaujant jų vyresniesiems vaikams, tačiau jai pačiai ši mintis yra labai organiška ar priimtina. „Nematau trikdžių, kodėl vaikai (jei yra pasiruošę ir šeima turi tokį pageidavimą) negalėtų dalyvauti gimdyme. Taip, yra tos medicininės rizikos „o kas, o jeigu“, tačiau svarbu yra tai, kad vaiko dalyvavimas gimdyme, kartu yra ir įvesdinimas jo į naują rolę – vyresnio brolio ar vyresnės sesers. Vis daugiau kalbama apie tai, kad vyresni vaikai visgi išgyvena virsmą, kai vieną dieną į namus parvažiuoja naujagimis ir jie staiga yra nukarūnuojami, net jeigu apie tai buvo šnekėta visą nėštumą“, – svarstė Raminta.
Ji sutinka, kad internete vis daugiau atsiranda įamžintų „nestandartinių“ gimdymų fotografijų: tai vyresnioji dukra priima savo brolį/sesę, tai gimdyme dalyvauja visa namų svita, tarp jų – ir šuo. „Manau tai tik parodo, kad norint viskas yra įmanoma ir jei tam žalią šviesą uždega dalyvaujantys medikai, galbūt nereikėtų to taip baidytis, juk jie žino, ką daro ir numato kelis žingsnius į priekį“, – sakė akušerė. Ji pridūrė, kad reikėtų nepamiršti, jog gimdymas yra šeimos šventė.
Dažniausiai dalyvauja vyras
Vilniaus gimdymo namuose dirbanti gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė pasakojo, kad jos praktikoje buvo vos vienas atvejis, kai gimdyme dalyvavo gimdyvės dukra, bet jai buvo jau 18 metų. „Tai pilnametė mergina, kuri mamai padėjo, ir buvo labai gražu stebėti tą palaikymą, santykį tarp dukros ir mamos. Bet jaunesnių nėra buvę. Po gimdymo būna, kad ateina brolis arba sesė, bet tik tuomet“, – pasakojo moteris.
Ji pati augina dvi dukras ir abejoja, ar norėtų, kad jos dalyvautų gimdyme. „Galiu pasakyti, kad nežinau, kaip reaguočiau, jei šeima nuspręstų atsivesti pirmagimį į gimdymą. Tai turėtų būti pačios šeimos apsisprendimas, jei jie tikrai norėtų, mes leistume, nes bandome maksimaliai patenkinti visų gimdyvių norus. Sudarytume tam sąlygas. Kita vertus, mūsų kaip gydytojų pareiga būtų informuoti pačią gimdyvę ir šeimą, kad vis tik išvarymo metu, apžiūros metu, pageidautina, kad vaikas pabūtų su kitu suaugusiuoju asmeniu už durų“, – sakė gydytoja.
Anot jos, tokių rekomendacijų laikosi ir medikai kitose Europos šalyse. Net psichologų nuomonė šia tema gerokai išsiskiria. „Jei šeima apsisprendė, rekomenduojama vaiką paruošti gimdymui. Yra net specialūs mokymai. Bet vis tik klausimas, kaip pamatytas vaizdas, patirtis gimdykloje paveiks vaiką psichologiškai. Kaip kiekvienas sureaguos. Mes galime sudaryti sąlygas, kad vaikas maksimaliai galėtų pabūtų su šeima kartu iki tam tikro momentu, bet taip, kad vaikui tas nesukeltų streso. Be to, natūralu, kad jei tenka moterį operuoti, tuomet vaikas jau jokiu būdu negali patekti į operacinę. Po gimdymo jau gali ateiti aplankyti visi“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, Lietuvoje dažniausiai gimdyme dalyvauja vyras, kiek rečiau sesė, anyta ir mama.
Siūlo nerizikuoti
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pasakojo, kad pirmiausia reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar iš tiesų tai reikalinga ir kodėl vaikas to nori. „Vaikas gali turėti daug visokių norų ir gali įsivaizduoti viską ne taip, kaip yra iš tikrųjų. Todėl reikia pradėti kalbėti nuo to, kodėl jis nori. Kokį poreikį jis išsako. Ar pats vaikas yra tam subrendęs, gal tą poreikį galima kaip nors kitaip patenkinti? Jei vaikas nori būti visavertė šeimos dalimi, ir jam atrodo, kad toks bus, jei dalyvaus gimdyme, gal galime pagalvoti apie kitą ritualą. Nes aš abejočiau, ar vaikui to reikia, nes mes, suaugusieji, turėtume prisiimti atsakomybę už galimu padarinius, pasekmes, kurių vaikas gali nenumatyti“, – teigė pašnekovė.
Vis dėl to jei šeima nusprendė, kad vaikas gali ir nori dalyvauti gimdyme, psichologė rekomenduoja jį tam paruošti. „Reikėtų vaikui papasakoti viską, kaip būna iš tiesų. Kiek laiko trunka gimdymas, kokių dalykų ten gali būti, kad mama gali jaustis blogai, kad gali būti neestetinių vaizdų vaiko akiai. Kad nėra viskas taip gražu, kaip filmuose ir pažiūrėti, kaip vaikas reaguoja. Jei einame toliau, reikėtų pagalvoti apie veiksmų planą, kaip reikėtų elgtis, jei vaikas pasijaus blogai, jam bus nemalonu, nejauku, patirs stresą ir negalės ten būti. Į ką jis galėtų kreiptis? Taip pat reikėtų aptarti ir galimas nenumatytas situacijas, kad medicinos personalas gali paprašyti jo išeiti, tai kad jis nesispyriotų, kad visas dėmesys bus skiriamas mamai ir kūdikiui, kad nekiltų papildomų konfliktinių situacijų. Kad klausytų medicinos personalo. Turėtume būti tikri, kad vaikas galės laikytis tų instrukcijų. Nes gimdymas nėra žaidimas“, – tvirtino psichologė.
Anot jos, vyresnėlio dalyvavimas gimdyme gali būti trikdis ir pačiai mamai. „Mama gali nesusikoncentruoti į gimdymą. Jai gali būti sudėtingiau, taip gali ir gimstantis vaikas nukentėti. Kita vertus, pats vaikas gali išsigąsti, kad kažkas blogo nutiks. Ateityje gali bijoti gimdymo ar net nenorėti turėti vaikų, kai pamatys, kad tas procesas nėra toks gražus. Juk net ne visiems suaugusiems tą įmanoma priimti. Net ne visi vyrai gali dalyvauti gimdyme. Tai ką jau kalbėti apie vaiką“, – sakė specialistė.
Paklausta apie teigiamus dalykus, kurių gali duoti tokia patirtis, psichologė juos vertino atsargiai. „Man atrodo rizika vis tik didesnė nei potenciali nauda. Bet jei viskas susiklostytų labai sėkmingai, vaikas supras, kas yra gimdymas, jis supras ir savo kelionę. Nuo pat pirmų dienų jis nesijaus, kad čia tėvų reikalai, kuriuose jis nedalyvauja. Bet aš vis tik abejoju, ar to reikėtų. Nes vaikas dar nėra toks brandus, kad tą galėtų sąmoningai priimti“, – teigė pašnekovė.
Kelių metų, anot jos, galėtų vaikas jau dalyvauti gimdyme? „Viskas priklauso nuo jo brandos. Vienas gali jau ir 15-os būti tam pasiruošęs, kitas ir 18-os – dar ne. Reikia turėti omenyje, kad tokie įvykiai įsirėžia ne tik į mūsų sąmonę, bet ir pasąmonę, o kol vertinimo ir atsirinkimo sistema dar nėra tokia tvirta, reikia labai atidžiai žiūrėti, kad vaikas nepasigautų tų neigiamų asociacijų, neįgytų baimių ir kad mama galėtų atsipalaiduoti ir galvoti tik apie save. Visada reikia atsakyti į klausimą, o kodėl mes tai darome, ką mes tuo norime gauti, ką vaikas nori iš to gauti ir ar tikrai tai geriausias būdas. Nebūtina dalyvauti gimdyme, kad tą prieraišumą patirtum“, – tvirtino psichologė.