– Papasakokite, kas yra kiaušialąsčių užšaldymas?

– Kiaušialąsčių šaldymas yra procedūra, kai šaldomos moteriškos lytinės ląstelės. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos azote -196°C temperatūroje. Esant reikalui, ląstelės atšildomos ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas.

– Kiek populiari ši procedūra Lietuvoje, kada ji pas mus apskritai atsirado?

– Prieš daugiau nei du dešimtmečius, pradėjus Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūras, neišvengiamai buvo atliekamas ir perteklinių embrionų šaldymas. Kiek vėliau pradėta šaldyti ir kiaušialąstes. Moteriškos lytinės ląstelės daugeliu atvejų buvo šaldomos tada, kai pagalbinio apvaisinimo dieną po kiaušidžių punkcijos nepavykdavo gauti spermatozoidų ir nebuvo įmanoma atlikti procedūros. Vėliau kiaušialąstės pradėtos šaldyti ir kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti galimybę susilaukti vaikų ateityje. Šiuo metu Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje užšaldoma vis daugiau kiaušialąsčių.

– Kam ji rekomenduojama?

– Kiaušialąsčių šaldymas be minėtų priežasčių: nesant spermatozoidų apvaisinimo dieną ir atidėtos motinystės atveju atliekamas ir onkologinėms pacientėms prieš chemoterapiją. Ši grupė yra viena didžiausių, kuriai rekomenduojamas lytinių ląstelių išsaugojimas. Dažnai chemoterapija negrąžinamai paveikia ovogenezę, todėl šis metodas tampa vieninteliu galimu siekiant susilaukti vaikų ateityje. Jaunoms mergaitėms, kurioms neprasidėjusi lytinė branda, šaldomi kiaušidžių audiniai. Vėliau transplantavus kiaušidžių audinius stebimas folikulų susidarymas. Beje po kiaušidžių audinio transplantacijos pirmasis vaikas gimė dar 2004 metais. Nors skeptikai tuomet teigė, kad sunku objektyviai įvertinti ar transplantas buvo lemiamas veiksnys lėmęs nėštumą, kiaušidžių audinio šaldymo procedūrų atliekama vis daugiau. Jaunų mergaičių ir berniukų vaisingumo išsaugojimas šiuo metu yra prioritetinė sritis ir jai skiriamos išties gausios mokslininkų pajėgos. Lietuvoje, įteisinus lytinių ląstelių donorystę, kiaušialąstės šaldomos ir siekiant donuoti ląsteles. Tačiau tai labai reti atvejai, nes kiaušialąsčių donorių šalyje yra vienetai. Kiaušialąstės taip pat galėtų būti šaldomos ir tada, kai nevaisinga pora, kuriai atliekamas pagalbinis apvaisinimas, apsisprendžia sukurti tiek embrionų kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą. Tačiau tai taip pat labai reti atvejai.

IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis

– Kokio amžiaus moterys gali ją rinktis? O kada jau yra per vėlu?

– Tam, kad galima būtų šaldyti, pirmiausia reikia, kad būtų ką šaldyti. Jaunos vaisingo amžiaus moterys turi didesnį kiaušidžių rezervą, todėl tikėtina kad po kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos, pavyktų gauti didesnį kiaušialąsčių skaičių. Kadangi rezervas senka su amžiumi, gali būti, kad vyresnėms moterims net stimuliuotos kiaušidės nesubrandins nė vieno folikulo ir napavyks gauti nė vienos kiaušialąstės. Nors sumažėjęs kiaušidžių rezervas yra individualus rodmuo ir kartais stebimas net jaunoms moterims, tačiau keturiasdešimtmečių galimybės, be abejo, yra gerokai mažesnės.

– Kaip atliekama ši procedūra?

– Siekiant subrandinti daugiau kiaušialąsčių, kiaušidės stimuliuojamos gonadotropiniais vaistais. Kiaušialąstės gaunamos kiaušidžių punkcijos metu punktuojant aspiracine adata folikulus. Stereomikroskopo pagalba punktate esančios kiaušialąstės surenkamos į lėkšteles su mitybine terpe. Lytinės ląstelės perkeliamos į inkubatorių ir laikomos kontroliuojamomis sąlygomis iki šaldymo. Kiaušialąstės užšaldomos naudojant krioprotektantus ir perkeliamos saugojimui azote.

– Kiek tokia procedūra kainuoja?

– Kiaušialąsčių šaldymas kainuoja panašiai kaip ir embrionų šaldymas. Priklausomai nuo klinikos gali siekti apie 500 Eur. Tačiau dar teks papildomai mokėti už užšaldytų ląstelių saugojimą.

– Kiek kiaušinėlių paimama šaldymui?

– Šaldymui paimamos visos brandžios kiaušialąstės, nes tik brandžios kiaušialąstės gali būti naudojamos pagalbiniam apvaisinimui.

– Kiek dažniausiai jų būna tinkamų?

– Įvairiai. Įprastai brandžių kiaušialąsčių nuošimtis nuo visų gautų yra 70-80. Tačiau pasitaiko, kad visos gautos kiaušialąstės yra tinkamos šaldymui kaip ir retais atvejais nė viena.

Foto: Vida Press

– Kada ir kaip moteris gali jas panaudoti?

– Esant reikalui, moteris gali pasinaudoti banke saugomomis savo lytinėmis ląstelėmis. Tuomet kiaušialąstės atšildomos, atliekamas pagalbinis apvaisinimas, sukuriami embrionai. Embrionai perkeliami į gimdą.

– Kiek laiko jie gali būti saugomi?

– Lytinių ląstelių saugojimui apribojimų nėra. Tai reiškia, kad kiaušialąsčių saugojimo trukmė priklauso nuo poreikio. Pasaulinėje praktikoje yra atvejis, kai moteris susilaukė naujagimio perkėlus į gimdą embrioną, kuris buvo sukurtas iš prieš 14 metų užšaldytos kiaušialąstės. Nepanaudotos lytinės ląstelės, skirtingai nei embrionai, gali būti utilizuojamos. Embrionai pagal dabar Lietuvoje galiojantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą turi būti saugomi amžinai.

– Iki kokio amžiaus moteriai iš užšaldytų kiaušialąsčių gauti embrionai galit perkeliami į gimdą?

– Kadangi atšildytos kiaušialąstės yra skirtos nėštumui po pagalbinio apvaisinimo procedūros pasiekti, tai jomis reikėtų pasinaudoti tol, kol yra didelė tikimybė pastoti ir pagimdyti naujagimį. Nes be to, kad kiaušialąstės apsivaisintų dar reikia kad embrionas sėkmingai implantuotųsi gimdoje. O tam taip pat labai svarbus moters amžius. Dalis žiniasklaidoje minimų vyresnių moterų sėkmės istorijų gali būti susiję su surogatine motinyste.

– Kokia yra tikimybė, kad po tokios procedūros sėkmingai pastosi, išnešiosi ir pagimdysi sveiką kūdikį?

– Ilgą laiką kiaušialąsčių šaldymas buvo laikomas labiau eksperimentiniu, o ne rutininiu metodu. Dėl neefektyvių šaldymo-atšildymo protokolų ir praktikos stokos rezultatai susiję su kiaušialąsčių šaldymu nebuvo lygiaverčiai gautiems iš nešaldytų kiaušialąsčių. Tačiau tobulėjant metodikoms, krioprotektantų sudėčiai ir įgūdžiams, tikimybė pastoti ir pagimdyti kūdikį vis auga. Naujausi pasaulinėje praktikoje minimi duomenys rodo, kad užšaldytų ląstelių išgyvenimo dažnis bei embrionų, sukurtų iš atšildytų kiaušialąsčių, implantavimosi sėkmės procentas yra toks pat kaip ir šviežių kiaušialąsčių atveju.

– Kokių naujovių jau yra šioje srityje arba tikimasi artimiausioje ateityje?

– Pagrindinė naujovė, kuri lėmė perversmą ląstelių šaldymo srityje, įvyko 2008 metais. Tuomet lėtą ląstelių šaldymą pakeitė greitas. Perkėlus krioprotektantais apdorotas ląsteles iš aplinkos temperatūros tiesiai į -196° C be palaipsnio temperatūros žeminimo, pavyko išvengti viduląstelinio ledo susidarymo tad gerokai pagerėjo ląstelių išgyvenimas. Galbūt ateityje bus sukurtas supergreitas ląstelių šaldymo metodas, kuris įgalins optimaliai užšaldyti ląsteles mažiausiomis sąnaudomis krioprotektantų ir laiko prasme. Kalbant apie optimalumą, tikslumą ir darbo laiko sąnaudas, gali nutikti taip, kad ateityje ląstelių šaldymas bus patikėtas robotams. Pirmos automatizuotos ląstelių bei embrionų šaldymo sistemos jau sukurtos ir tai nebėra ateities klausimas.