Idealiausias amžius pastoti

Anot mediko, biologiškai palankiausias laikas moteriai pastoti ir gimdyti yra apie 18-uosius metus, ir šis optimaliausias vaisingumui laikotarpis trunka iki 20-ojo dešimtmečio pirmosios pusės. Nuo maždaug 25 metų moters vaisingumas pradeda palaipsniui mažėti, o pasiekus 35 metus, moters galimybės pastoti ir pagimdyti sumažėja dvigubai, lyginant su 25 metų amžiumi. „Bet tai – apibendrinta statistika. Individualiais atvejais dėl buvusių kiaušidžių operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos dėl onkologinių susirgimų, endometriozės, rūkymo, dubens organų infekcinių ligų ar genetinių priežasčių, vaisingumas gali labai sumažėti ir nesulaukus nė 30 metų“, – pasakojo ginekologas.

Jis pabrėžė, kad vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcijos naudojimu.

„Tikimybė pastoti per vieną mėnesį sveikai 30-ies metų moteriai siekia apie 20 procentų. Tai reiškia, kad iš 100 vaisingų trisdešimtmečių moterų, planuojančių nėštumą, 1 mėnesinių ciklo laikotarpiu pastoti pavyks 20 moterų, o likusios 80 bandys toliau. Sulaukus 40 metų amžiaus, moterų šansai pastoti per vieną mėnesį sumažėja iki mažiau nei 5 procentų, o tai reiškia, kad tik mažiau nei 5-ioms moterims iš 100 pavyksta pastoti per vieną mėnesinių ciklą“, – teigė medikas.

Kada kreiptis į vaisingumo klinikas

Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Anot specialisto, senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais. „Tyrimai parodė, kad vyresnių nei 40 metų amžiaus moterų, kurių nevaisingumas buvo gydomas atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras su 21-30 metų moterų donorinėmis kiau-šialąstėmis, nėštumų dažnis buvo analogiškas kaip ir jaunesnio amžiaus moterų“, – pasakojo R.Žiobakas.

Rolandas Žiobakas
Foto: Organizacijos archyvas
Moterims, norinčioms susilaukti sveikų vaikų, rekomenduojama planuoti pastoti kuo jaunesnėms – idealiausia iki 30 metų amžiaus, vengti visko, kas sutrikdo kūno ir sielos harmoniją, ypač „kovok ir bėk“ gyvenimo stiliaus
Ginekologas Rolandas Žiobakas

JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad atlikus pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūrą, vidutiniškai pagimdo 41,5 proc. moterų, jaunesnių kaip 35 metai, 31,9 proc. moterų 35–37 metų amžiaus, 22,1 proc. moterų 38–40 metų amžiaus, 12,4 proc. moterų 41–42 amžiaus, 5 proc. moterų 43–44 metų amžiaus, ir tik 1 proc. moterų, vyresnių nei 44 metų amžiaus. Pasak ginekologo, tai susiję su blogėjančia kiaušialąsčių kokybe ir dėl amžiaus dažnėjančia chromosominių anomalijų tikimybe, kurių padėti išvengti negali net šiuolaikinės medicinos mokslo technologijos.

Be to, senstant moters organizmui, didėja tokios patologijos, kaip gimdos miomų, adenomiozės, endometriozės, kiaušintakių sutrikimų, kurie mažina vaisingumą, išsivystymo rizika.

„Mūsų sveikatos būklei (taip pat ir vaisingumo funkcijai) bei gyvenimo trukmei lemiamos įtakos turi ląstelių gebėjimas atsinaujinti. Atsinaujinimo procesams sutrikus, ląstelės ima senti, įvyksta jų mirtis – apoptozė. Gyvenant tinkamai, ląstelių atsinaujinimo procesas galėtų būti kur kas ilgesnis. Tačiau pernelyg aktyvus ir sekinantis gyvenimo būdas – įtemptas darbas, nemiga, poilsio trūkumas, alkoholio ir įvairių toksinių medžiagų vartojimas bei rūkymas, endokrininę sistemą pažeidžiančių cheminių medžiagų (parabenų, bisfenolio A, ftalatų ir kt.) įtaka lemia aktyvesnius ląstelių senėjimo procesus, o kartu – ir vaisingumą“, – pasakojo nevaisingumo specialistas.

Kadangi dėl amžiaus mažėja vaisingumas ir didėja sutrikimų, trukdančių pastoti ir išnešioti nėštumą tikimybė, vyresnėms nei 35 moterims jis rekomenduoja kreiptis į vaisingumo specialistus kryptingam ištyrimui ir gydymui, nepavykus pastoti per 6 mėnesius. Moterims, vyresnėms nei 40 metų ir planuojančioms pastoti, siūloma kreiptis ištyrimui į vaisingumo specialistus iškart.

Tyrimai dėl genetinių ligų nėra privalomi

„Tokių chromosomų anomalijų, kaip Dauno sindromo dažnis nėštumo metu yra 1 iš 1064 25 metų moteriai, 30 metų amžiuje padidėja iki 1 iš 686, o nuo 35 metų amžiaus siekia 1 iš 240. Nuo 40 metų amžiaus Dauno sindromo atvejų skaičius didėja iki 1 iš 53, o nuo 45 metų – iki 1 iš 19“, – pasakojo medikas.

Foto: Vida Press

Tam tikrais atvejais nėštumo metu moterims rekomenduojama taip vadinama prenatalinė diagnostika – įvairių patikros ir diagnostikos priemonių visuma, skirta išaiškinti vaisiaus ligoms ir patologinėms būklėms iki gimimo. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Lietuvoje prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų patikra atliekama tik esant padidintos rizikos veiksniams ir ji apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų.

Parodymai (indikacijos) prenatalinei vaisiaus chromosomų anomalijų (Dauno, Edvardso, Patau ir kt. sindromų) patikrai atlikti yra šie: moteriai yra 35 ir daugiau metų gimdymo metu, biologiniam vaisiaus tėvui yra 42 ir daugiau metų apvaisinimo metu, ankstesnių nėštumų metu nustatyta vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčių, moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genų liga arba turi formavimosi ydų, bent vienas nėštumas moteriai buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų, buvo du ir daugiau savaiminių persileidimų ar nesivystančio nėštumo atvejų, moteris arba biologinis vaisiaus tėvas serga paveldima liga ar turi įgimtą vystymosi patologiją, ar yra paveldimos ligos nešiotojai, moters arba biologinio vaisiaus tėvo pirmosios eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai) serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi patologiją, moteriai ar biologiniam vaisiaus tėvui nustatyti subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas, moteris, kuriai ultragarsinio tyrimo metu nustatyta vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosomų patologijos ultragarsinių žymenų, moters kraujo serume nustatyta biocheminių chromosomų ligų ar nervinio vamzdelio patologijos žymenų, moteris nėštumo metu persirgo arba serga infekcine liga (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcine ar kita liga) ar buvo paveikta žalingų cheminių ar fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros), moteris, kuri pastojo po pagalbinio apvaisinimo in vitro procedūros, biologiniai vaisiaus tėvai yra iki 3-ios eilės giminaičiai: pusbroliai, pusseserės, proseneliai, senelių broliai ir seserys.

„Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas ir atliekamas taip vadinamas kombinuotasis testas pirmąjį nėštumo trečdalį (dvigubas kraujo testas ir 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsinio tyrimo metu nustatomi tam tikri žymenys). Kombinuotas testas riziką įvertina su maždaug 90-93 proc. patikimumu. Laisvos vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje yra tiksliausias ir specifiškiausiais patikros metodas, tačiau kol kas plačiai neatliekamas dėl didelės tyrimo kainos“, – pasakojo medikas. Tokio tyrimo kaina maždaug yra nuo 600 eurų.

Foto: Shutterstock

Vis dėl to specifiniai kraujo tyrimai ir tyrimas ultragarsu dėl galimų chromosomų anomalijų nėra privalomi, tėvai turi pasirinkimą nėštumo priežiūros eigoje šių tyrimų ir neatlikti. Jeigu planuojamas tyrimas ultragarsu, tėvai turi teisę paprašyti šį tyrimą atliksiančio mediko netikrinti genetinių apsigimimų žymenų arba bent jau apie juos nieko nesakyti. „Kita vertus, specialistų nuomone, chromosomų anomalijų tyrimus verta būtų atlikti ir būsimiesiems tėvams, kurių moraliniai ar religiniai įsitikinimai neleistų nutraukti nėštumo. Diagnozavus tikėtiną vaisiaus patologiją, pora galėtų iš anksto pasiruošti naujagimio gimimui: kuo daugiau sužinoti apie tikėtiną genetinį sutrikimą, apgalvoti medicininę pagalbą, taip pat paruošti kitus šeimos narius. Iš anksto gauta informacija galbūt padėtų išvengti netikėto streso, gimus sveikatos sutrikimų turinčiam naujagimiui“, – sakė ginekologas.

Daugėja persileidimų

Dėl vyresnio moters amžiaus didėja ir savaiminių persileidimų bei nesivystančių nėštumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad 20–24 metų amžiaus moterims persileidimų dažnis siekia 8,9 proc., tuo tarpu moterims virš 45 metų amžiaus – net 74,7 proc. Tai susiję su blogėjančia moterų kiaušialąsčių kokybe.

Taip pat pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterims yra didesnė nėštumo ir gimdymo ir pogimdyminių komplikacijų rizika.

„Moterims, norinčioms susilaukti sveikų vaikų, rekomenduojama planuoti pastoti kuo jaunesnėms – idealiausia iki 30 metų amžiaus, vengti visko, kas sutrikdo kūno ir sielos harmoniją, ypač „kovok ir bėk“ gyvenimo stiliaus, nevengti kreiptis patarimų į specialistus“, – patarė medikas.