– Kartais galima išgirsti, kad metimas rūkyti sukelia daugiau streso kūdikiui nei paties rūkymo žala. Ar tai tiesa?

– Tai yra labai grubus mitas. Cigaretėje yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę, bet didesnės blogybės yra dervos ir smalkės. Dėl dūmų vyksta oksidacijos procesai, kurie lemia prastą deguonies apykaitą tiek moters, tiek vaisiaus organizme. Tai daro įtaką vaisiaus augimui ir mažam jo svoriui. Dervos sukelia kitas problemas, pavyzdžiui, tokias kaip apsigimimai.

– Per mažą svorį, gimus kūdikiui, galima atstatyti. O ar yra moksliškai pagrįstas ilgalaikis neigiamas rūkymo poveikis kūdikiui?

– Tikrai taip. Ypač svarbu paminėti perinatalinį mirtingumą – tai yra kūdikių mirtingumas nuo 22 nėštumo savaitės iki savaitės po gimimo. Jo rizika rūkančioms moterims išauga net iki 150 proc. Dar viena rūkymo pasekmė – augimo atsilikimas gimdoje. Rūkančių moterų kūdikiai sveria apie 150-200 g mažiau, lyginant su nerūkančiosiomis. Nepaaiškintos kūdikio mirties sindromas – padidėja rizika ir tai svarbu ne tik, jei moteris buvo rūkanti prieš nėštumą ar nėštumo metu, bet ir jei rūkantis yra jos partneris ar šeimos nariai.

Nėštumas ir rūkymas
Gydytoja psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė
Kūdikiams, kurių mamos rūkė, yra mažesnis gero cholesterolio kiekis, kuris ateityje apsaugo nuo širdies kraujagyslių ligų

Įrodytos ir ilgalaikės pasekmės. Rūkančių mamų vaikams didėja nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto rizika, kraujospūdžio – hipertenzijos. Kūdikiams, kurių mamos rūkė, yra mažesnis gero cholesterolio kiekis, kuris ateityje apsaugo nuo širdies kraujagyslių ligų. Didėja hospitalizacijos dažnis, o tai reiškia, kad tie vaikučiai, kurių mamos, tėčiai ar kiti šeimos nariai rūkė, dažnis patekti į ligoninę yra didesnis, jie dažniau suserga imuninėmis ligomis, artritu, bronchų astma. Jie dažniau turi elgesio sutrikimų, jiems sunkiau sukoncentruoti dėmesį, gali turėti mokymosi sunkumų. Visa tai susiję su tuo, kad nikotinas ir kitos medžiagos labai veikia vaisiaus nervų sistemą, išreguliuoja neurotransmiterius, kurie atsakingi už nuotaiką, emocijas. Vėliau mes dėl jų trūkumo susergame arba tampame jautresni stresui, nerimui ir depresijai.

– Ar yra tyrimų, įrodančių, kad rūkančios mamos vaikas pats vėliau turės priklausomybę nuo nikotino?

– Taip, yra įrodymų, jog rūkančių tėvų vaikai turi didesnį šansą patys vėliau turėti priklausomybę nuo nikotino. Be to, konsultuodami rūkančias mamas paaiškiname, kad vaikas gauna nikotino ir gimęs gali būti labai neramus, dirglus, nes patiria abstinenciją. Tėvai patiria stiprų stresą, nes nesupranta, kodėl kūdikis yra neramus.

Nėštumas ir rūkymas

– Jei rūkanti moteris planuoja pastoti, kada, metus rūkyti, žala kūdikiui bus mažiausia?

– Šito atsakymo neturime. Jei per pirmą nėštumo trimestrą moteris meta rūkyti, sumažėja rizika pagimdyti mažo svorio kūdikį. Bet galiu pasakyti, kad nėščioms moterims mesti rūkyti yra sunkiau nei ne nėščioms. Nėštumo metu nikotinas greičiau pašalinamas iš organizmo, todėl greičiau reikia jo dar vienos dozės ir rūkyti norisi dažniau. Taip pat yra nustatyta, kad sunkiau mesti rūkyti toms moterims, kurios neturi partnerio, kurios turi psichikos sutrikimų, yra žemos socialinės padėties, ir toms, kurių partneriai ar šeimos nariai jų nėštumo metu rūko. Naujausi tyrimai rodo, kad net 6-19 proc. moterų Europoje tęsia rūkymą nėštumo metu. 48 proc. meta rūkyti su mintimi, kad kai pagimdysiu, rūkysiu. Atkrytis yra dramatiškai didelis – po gimdymo vėl pradeda rūkyti nuo 29 iki 85 proc. moterų. Tai yra svarbi žinutė gydytojams, kurie konsultuoja moteris nėštumo metu. Nėštumą galima išnaudoti tam, kad moteris mestų rūkyti sėkmingai.

– Kaip padėti rūkančiai moteriai mesti šį įprotį?

– Pirmo pasirinkimo priemonė rūkančiai moteriai yra kognityvinė elgesio terapija. Psichologas moko, kaip keisti su rūkymu susijusias mintis ir didinti motyvaciją nerūkyti. Ypač pabrėžiama, kad mitas, jog dvi ar penkios cigaretės, kas vadinama lengvu rūkymu, nieko blogo nepadarys. Nėra saugios rūkymo dozės nėštumo metu. Antra priemonė, kurią rekomenduoja specialistai – medicininės paskirties nikotinas: pleistrai, kramtomos gumos, purkštukai. Tai reiškia, kad jei moteris nemeta vien su psichologine pagalba, jos fizinė priklausomybė yra stipri, jai reikia naudoti medicininės paskirties nikotiną. Įrodyta, kad švarus nikotinas, kuris per šias priemones veikia lėtai, nedaro įtakos mažo kūdikio svoriui, nesukelia persileidimo rizikos. Tiesa, jis gali turėti įtakos smegenų vystymuisi, bet nesukelia pavojingos nėščiosios ar vaisiaus patologijos.

– Ar tą patį galima pasakyti ir apie elektronines cigaretes?

– Šiuo metu yra atliekami moksliniai tyrimai dėl elektroninių cigarečių, bet, logiškai mąstant, elektroninėje cigaretėje taip pat yra kancerogenų dalis, be abejo, daug mažesnė ir nėra smalkių, bet yra nikotino.

– O kaip dėl žindyvių. Kokią įtaką motinos pienui turi rūkymas?

– Mokslinių tyrimų šia tema yra atlikta labai mažai, bet tai galėtume vertinti kaip pasyvaus rūkymo žalą, kadangi vaikas yra aplinkoje, kurioje rūkoma. Yra įrodyta, kad 3-5 metrų atstumu esantys žmonės nuo rūkančiųjų nesvarbu ar lauke, ar viduje, jau gauna pasyvaus rūkymo žalą. Norint jo išvengti reikėtų stovėti bent 9 metrų atstumu. Be to, dabar dar akcentuojama tretinio rūkymo žala. Kancerogeninės dalelės išlieka rūkančio žmogaus plaukuose, seilėse, drabužiuose. Jei vaikai turi su tokiu žmogumi kontaktą, tai traktuojama kaip tretinis rūkymas, kuris taip pat yra žalingas.

– Ar nikotinas patenka į pieną?

– Taip, nes nikotinas išbūna organizme apie 4 valandas.

– Ar pasyvaus rūkymo žala vaisiui tokia pati, kaip ir rūkančios mamos?

– Turbūt būtų mažesnė. Bet sunku pasakyti. Įrodyta, kad jei kūdikiai būna prirūkytoje aplinkoje, staigios kūdikio mirties sindromo tikimybė didesnė, kvėpavimo ligų rizika didesnė.

– Ką dar turėtų žinoti rūkanti moteris ir besiruošianti susilaukti vaiko?

– Pagrindinė žinutė yra ta, kad rūkymas gali sukelti didžiulę riziką tiek motinos, tiek vaiko sveikatai. Verta apsispręsti ir dėti pastangas keisti savo elgesį ir mintis bei išnaudoti nėštumą kaip galimybę neberūkyti.