Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keistas ir gal kiek bauginantis dalykas – visos gimdžiusios ir net negimdžiusios žino: virkštelę nukerpa ir jos mamos net nepamato. Bet ar žinojote, kad jei virkštelė nukerpama vos kūdikiui išvydus dienos šviesą, iš jo atimama net trečdalis jo kraujo? Apie jo svarbą ir įtaką kūdikio sveikatai pasakojo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Laima Steponavičienė ir akušerė Agnė Škudienė.
Palauk, kol pabals
L.Steponavičienė pasakojo, kad iš tiesų apie virkštelės kraują ir jo svarbą žino tik nedidelė dalis šeimų. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo pasenusias medikų žinias. „Įtariu, kad taip yra dėl to, kad mūsų medikai dar nelabai žino naujesnių tyrimų, kurie įrodo, kaip svarbu leisti naujagimiui gauti visą savo kraują. Tuo metu, kai jie mokėsi, tai nebuvo akcentuojama, buvo manoma, kad vaiką reikia kuo greičiau atjungti nuo virkštelės ir nešti apžiūrėti ir pasverti, o placentą su virkštele išmesti. Akušerijoje yra ne viena intervencija, kuri istoriškai atsirado be jokio mokslinio pagrindo ir tapo įpročiu. Dabar yra atliekami tyrimai, kurių rezultatai byloja, jog priešlaikinis virkštelės kraujotakos pažeidimas naujagimiui yra negerai“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, užspausti ir nukirpti virkštelę reikėtų tuomet, kai visas joje ir placentoje esantis kraujas subėgs į naujagimį. „Tarptautinėje medikų bendruomenėje yra netgi toks šūkis „Wait for white“ – tai yra, laukti, kol pabals. Naujagimiui gimus, virkštelė būna panaši į tokį telefono laidą – susisukusi, stora, violetinė. Laikui bėgant kraujas iš placentos ir virkštelės keliauja pas teisėtą jo savininką – naujagimį. Tai gali trukti nuo poros iki 15 ar daugiau minučių. Iš violetinės virkštelė tampa balta ir plona. Tokiu metu jau tikrai saugu ją perkirpti“, – teigė Laima. Iš viso naujagimyje kartu su virkštele ir placenta yra apie 450 ml kraujo, apie 100-150 ml iš jo yra virkštelėje ir placentoje. Jei kūdikis dėl kokių nors priežasčių ilgesnį laiką išbuvo spaudžiamas gimdymo takuose, kraujo virkštelėje ir placentoje gali būti daug daugiau.
Kodėl taip svarbu virkštelės neperkirpti anksčiau? Anot L.Steponavičienės, reikia pabrėžti, kad placentoje ir virkštelėje yra nuo trečdalio iki pusės viso kūdikio kraujo. „Kraujo kiekis priklauso nuo gestacinio naujagimio amžiaus. Neišnešiotukų pusė ir net daugiau kraujo gali būti placentoje ir virkštelėje. Placenta, kai kūdikis yra gimdoje, jam atstoja plaučius. Tuo metu tikrieji naujagimio plaučiai naudoja tik apie 7 proc. kraujotakos nuo to, kiek jam reikės gimus. Taigi vaikeliui gimus, kraujo poreikis plaučiams padidėja maždaug 14 kartų. Taip pat padidėja ir žarnyno poreikis kraujui. Jei nukerpame virkštelę iškart, kieno sąskaita krauju prisipildys plaučiai ir žarnynas? Akivaizdu, kad turėsime kraujo trūkumą“, – teigė pašnekovė.
Būtent dėl to gali atsirasti sumažėjęs hemoglobino kiekis, kvėpavimo nepakankamumas. Pasak L.Steponavičienės, yra tyrimų, kurie rodo, kad neišnešiotiems naujagimiams vėlesnis virkštelės perkirpimas sumažina kraujavimo smegenyse tikimybę, mažina žarnyno nekrozę, kvėpavimo sutrikimus. „Įsivaizduokime – jei žmogus turi visą savo kraują, tai jam yra lengviau gyventi, negu tam, kuris trečdalio jo neteko. Įspūdinga tai, kad mūsų naujagimiai dažniausiai sugeba išgyventi netgi netekę tokio didelio kraujo kiekio“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad tai jiems gali atsiliepti ateityje: gali būti didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste, turėti geležies trūkumą kraujyje, o tai daro įtaką ankstyvajam vystymuisi. Tokiems vaikams yra sunkiau atlikti kokią nors užduotį, susikaupti. „Jau nekalbu apie tai, kad turime tas nuostabiai fantastiškas kamienines ląsteles kraujyje, kurios yra skirtos pagelbėti tiems naujagimiams, kuriems gimdymo metu buvo kažkas negerai. Kamieninės ląstelės jungiasi ten, kur reikia, ir padeda atstatyti pažeistus audinius. Toks yra gamtos planas“, – sakė L.Steponavičienė.
Nenumatyti atvejai
Vis dėl to daugelis moterų gerai žino, kad po gimdymo labai svarbu kuo greičiau kūdikį paguldyti ant mamos, kad jis turėtų kontaktą su jos oda ir imtų žįsti. O kaip elgtis, jei nori palaukti, kol iš virkštelės kraujas subėgs į naujagimį? „Tai yra dar vienas mitas, kuris medicinoje dar labai gajus. Buvo manoma, kad jei naujagimis bus padėtas aukščiau placentos lygio, jis gali nukraujuoti į mamą. Atlikti tyrimai rodo, kad taip tikrai nebus. Virkštelės kraujagyslės reaguoja į kraujo įsotinimą deguonimi, todėl, kai naujagimis pradeda kvėpuoti, iš jo grįžtantis kraujas turi daugiau deguonies. Virkštelės kraujagyslės į tai reaguoja ir užsispaudžia. Užsidaro visos kraujagyslės, kuriomis kraujas galėtų grįžti iš vaikelio į mamą. Lieka veikti tik virkštelės vena, kuria kraujas teka iš placentos į naujagimį. Kitaip sakant, jei naujagimis kvėpuoja, kraujas bėgs tik į vieną pusę, kad ir kur laikysi placentą“, – pasakojo L.Steponavičienė.
O ką daryti, jei naujagimis nekvėpuoja ir jį reikia gaivinti? Anot pašnekovės, tuo labiau svarbu palikti virkštelę, nes placenta yra vaikui tarsi plaučiai. „Jei vaikas gimė ir jis nekvėpuoja, reiškia, kad kraujotaka ir dujų mainai vis dar vyksta per placentą ir jeigu virkštelė nepažeista – deguonimi jis yra aprūpinamas per mamą. Būtų išmintinga visą gaivinimo laikotarpį išlaikyti virkštelę ir placentą, kad jis turėtų bent kažkokį deguonies šaltinį ir pakankamai kraujo tam deguoniui išnešioti. Smagu, kad užsienyje atsiranda ligoninės, kurios įsigyja specialius gaivinimo staliukus, kurie leidžia medikams daryti gaivinimo veiksmus, nenutraukiant virkštelės“, – sakė L.Steponavičienė.
Kiek kitaip yra su kūdikiais, gimusiais Cezario pjūvio pagalba. Nors tyrimai neįrodo, kad jiems dėl kokių nors indikacijų reikėtų užspausti virkštelę anksčiau, medikai tą daro, norėdami užkirsti kelią medžiagų, kurias gavo mama operacijos metu, patekimui į kūdikį. „Jie tarsi stengiasi, kad per mamos kraujotaką jos nepasiektų vaikučio. Nes vaikas gali būti vangesnis, sunkiau kvėpuoti ir pan. Bet nesu mačiusi nė vieno tyrimo, kuris būtų patvirtinęs tokius nuogastavimus“, – sakė pašnekovė.
Tiesa, ne visi tėvai šiandien tiesiog išmeta virkštelę. Dalis jų ten esantį kraują panaudoja kamieninėms ląstelėms išsaugoti. Anksčiau tam reikėdavo apie 100 ml kraujo, dabar užtenka ir mažiau.
„Man šis verslas atrodo neetiškas, nes toms kamieninėms ląstelėms galima naudoti pačią virkštelę. Kai ji nupulsuoja ir yra nukerpama, joje yra tokia Vartono želė – medžiaga, kuri supa visas kraujagysles tam, kad jei jos susilenktų ar užsimazgytų, kraujotaka nenutrūktų. Ta Vartono želė irgi yra pilna kamieninių ląstelių ir jų tikrai niekam nereikia. Jas galima šaldyti, naudoti ir puikiausiai tą daryti be jokios žalos naujagimiui“, – sakė L.Steponavičienė.
Nėra vietos, kurią rekomenduotų
Nors daugelis tėvų apie virkštelės svarbą dar nėra tinkamai informuoti, jau atsiranda tų, kurie tuo domisi. Dažniausias klausimas, anot pašnekovės, būna, kur gimdyti, kad virkštelės kūdikiui neužspaustų per anksti. „Čia yra bėda. Nes nėra tokios vietos, kurią galėčiau ramia širdimi rekomenduoti. Dauguma medikų Lietuvoje vis dar galvoja, kad minutės pilnai užtenka, kad kraujas subėgtų, nors tyrimai rodo, kad minutė geriau nei nieko, bet trys minutės geriau nei minutė“, – sakė L.Steponavičienė.
Anot jos, geriausia dar prieš gimdymą nuvažiuoti į ligoninę ir iš anksto pasikalbėti su ten dirbančiais specialistais. „Yra žmonių, kurie gerbia šį šeimos norą, ir su jais pavyksta susitarti, kad jei viskas bus gerai, leis virkštelei papulsuoti ilgiau. O jei teks gaivinti? Tikiu, kad galima būtų išgelbėti daugiau gyvybių, jei naujagimis būtų gaivinamas nepažeidus virkštelės, bet tam reikia atitinkamos įrangos, kuri nėra brangi, bet kažkodėl ją delsiama įsigyti. Tikiu, kad ateis į Lietuvą tokia praktika, bet prieš tai ji turės pasitvirtinti ne vienoje ar kitoje ligoninėje, o daugelyje“, – svarstė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė.
Medikai rekomendacijų laikosi
Jai pritarė ir akušerė Agnė Škudienė. Medikė sakė, kad norint, jog virkštelė nebūtų iškart nukirpta, reikėtų arba įrašyti tai į gimdymo planą, arba vos atvykus pakalbėti apie tai su gimdyklos akušere ir gydytoju akušeriu-ginekologu. Anot jos, moterų, pageidaujančių palaukti, vis daugėja, o kai kurios, norėdamos užsitikrinti, kad naujagimis gaus visą, jam priklausantį kraują, prašo virkštelę perspausti ir kirpti tik užgimus placentai.
Tiesa, ir A.Škudienė neišvengia mitų, kuriais apipinta ši procedūra. „Daugelis vis dar galvoja, kad naujagimis nukraujuos pagal susisiekiančių indų dėsnį (nes gulėdamas mamai ant pilvo/krūtinės yra aukščiau už placentą) arba išvis negaus kraujo, nes neva negali tekėti prieš Žemės trauką. Kitas mitas, kad bus didesnė patologinės naujagimių geltos tikimybė – tyrimai to nepatvirtina“, – sakė akušerė.
Anot jos, tiesa yra tik tai, kad vėlyvas virkštelės kirpimas išties nesuderinamas su kamieninių ląstelių surinkimu iš virkštelės kraujo. „Kraujo virkštelėje jau po maždaug 3 minučių lieka labai mažai. Renkant kraują kamieninių ląstelių saugojimui, virkštelė perspaudžiama ir kerpama kuo skubiau, kad būtų surinktas pakankamas kraujo kiekis“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pati abu kartus, kai gimdė, rinkosi atidėti virkštelės perspaudimą ir kirpimą jau tik po placentos gimimo. „Lietuvoje ligoninių personalas dažniausiai jau laikosi rekomendacijų neskubėti kirpti virkštelės, ir po normalaus gimdymo ji dažniausiai kerpama po 2-3 min.“, – pasakojo A.Škudienė.