„Kuo esi jaunesnė, tuo mažiau turi pinigų ir galimybių rūpintis vaiku, ir tuo anksčiau gali pradėti kopti karjeros laiptais, kad užsidirbtum motinystės atostogoms ir laikui su vaikais – sako akušerė-ginekologė Wendy C. Goodall McDonald iš Čikagos, Ilinojaus valstijos (JAV). – Kuo esi vyresnė, tuo daugiau turi pinigų, bet jų daugiau gali tekti išleisti procedūroms, kurių gali prireikti, jei nepavyksta pastoti natūraliai.“
Be to, dr. W. McDonald pabrėžia, kad kuo esi vyresnė, tuo didesnė tikimybė, kad teks tuo pačiu metu rūpintis ir mažais vaikais, ir senstančiais tėvais.
Iki 20-ies
Akivaizdu, kad dauguma moterų nei morališkai, nei finansiškai nebūna pasiruošusios pastoti tokiame amžiuje, bet nėra jokių abejonių, kad tokio amžiaus moterys yra vaisingiausios.
„Be to, tokiame amžiuje moterys paprastai neturi antsvorio, todėl joms gresia mažesnė nėštumo komplikacijų, tokių kaip nėščiųjų diabetas ar padidėjęs kraujospūdis, rizika, – aiškina dr. W. McDonald. – Vis dėlto, kaip bebūtų ironiška, bet preeklampsijos rizika didžiausia būtent jauniausiame ir vyriausiame amžiuje – paauglėms ir apie 39–45 m. moterims. Todėl jei jums dar nėra 20-ies, esate priskiriama šiai rizikos grupei.
Didžiausias rūpestis šiame amžiuje – finansinė padėtis, kaip išlaikyti gimusį vaiką ir juo rūpintis.
20-24 m.
Dauguma moterų tokiame amžiuje vis dar labai vaisingos – tikimybė pastoti kas mėnesį siekia apie 25 proc. Finansai vis dar gali būti problema, nes dauguma vyrų ir moterų iki 25 m. dar mokosi arba moka paskolas už mokslą, todėl nelabai turi iš ko taupyti.
25-29 m.
Iš medicininės pusės, visi „prieš“ ir „už“ šiame amžiuje išlieka tokie patys kaip ankstesnėje kategorijoje. Daugumai moterų tikimybė pastoti tokiame amžiuje kas mėnesį siekia 25 proc.
30-34 m.
„Perkopus 30-ies metų slenkstį, ypač po 35-erių vaisingumas ima mažėti, bet tai nėra absoliutas – net jei jūs vis dar bandote įsitvirtinti karjeroje arba neradote tinkamo partnerio, nereikėtų desperatiškai bandyti pastoti tik tam, kad spėtumėte susilaukti vaiko, – sako Jeilio universiteto profesorė, akušerė-ginekologė Mary Jane Minkin. – Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kiek vaikų norite turėti.“
Susilaukus vaikų tokiame amžiuje privalumas yra tas, kad spėsite pamatyti, kaip jie suaugs, susiras darbą ir ims save pažinti.
35-39 m.
Deja, tikra tiesa, kad vaisingumas ima pastebimai mažėti nuo 32 m., o po 37 m. – labai greit.
Be to, pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tokių kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, veiksmingumas taip pat mažėja, todėl gydymo kainos auga, sako dr. W. McDonald. Taip pat išauga sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, nėščiųjų diabetas ir preeklampsija, tikimybė. Gresia ir chromosomų mutacijos (vis dėlto iki 40-ies jų tikimybė vis dar nesiekia 1 proc.).
Tokio amžiaus moterys turėtų kreiptis į ginekologą ar kitą specialistą, jei 6 mėnesius nepavyksta pastoti.
40-45 m.
Sulaukus 40 m., sveikos moters šansai pastoti kiekvieną mėnesį nebesiekia nė 5 proc. Vis dėlto didžiausias rūpestis tokiame amžiuje yra sveikatos rizikos veiksniai.
„Vyresnėms nei 40-ies metų moterims išauga rizika, kad kils komplikacijos ankstyvaisiais nėštumo mėnesiais, pavyzdžiui, ektopinis nėštumas arba persileidimas. Komplikacijos gresia ir vėlesniais nėštumo mėnesiais – preeklampsija, diabetas, placentos problemos (placentos pirmeiga), mažas kūdikio svoris gimimo metu arba pirmalaikis gimdymas, be to gresia didesnė vaisiaus mirties rizika, – sako reprodukcinės endokrinologijos ekspertė ir Niujorko universiteto akušerijos ir ginekologijos profesorė Anate Brauer. – Visi šie rizikos veiksniai dar labiau išauga, jei moteris turi kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, jos aukštas kraujospūdis, ji serga diabetu ar turi antsvorio.“
Be to, pažymi dr. A. Bauer, daugybinis nėštumas, kai moteris laukiasi, pvz., dvynukų ar trynukų (o taip dažnai nutinka po vaisingumo skatinimo procedūrų) šias rizikas dar labiau padidina.
