„Pagrindinis dalykas, į kurį siūlyčiau tėvams atkreipti dėmesį renkant savo vaikui mokyklą – tai emocinė aplinka ir vaikų saugumas. Vadovaukitės ne tik mokyklų deklaruojamomis vertybėmis, bet ir peržiūrėkite jų reitingus, paieškokite tėvų rekomendacijų, susipažinkite su mokyklos vadovais, pabendraukite su pedagogais. Ir nesirinkite mokyklos vien todėl, kad ji jums šalia namų ir nereikės vaiko kasdien vežioti į mokyklą. Žinoma, tai patogu, bet tai neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi renkantis ugdymo įstaigą. Svarbiau ne tai, kad lokacija būtų patogi tėvams, o pati mokykla tiktų vaikui“, – žiniasklaidai paruoštame pranešime savo patirtimi dalijasi E. Lapinskienė.
Susipažinti ir pabendrauti su mokykloje dirbančiu personalu prieš renkantis mokyklą pataria ir į mokinių ugdymo praktikas besigilinanti psichologė Asta Blandė. Jos teigimu, tėvai darantys klaidą, kad fiziškai neapsilanko būsimose savo vaikų ugdymo įstaigose.
„Patarčiau ne tik apžiūrėti mokyklos patalpas, bet ir susitikti su mokyklos vadovais, mokytojais ir darbuotojais. Tokia patirtis suteikia vertingų įžvalgų apie mokyklos kultūrą, vertybes ir požiūrį į švietimą“, – teigia psichologė.
Pasak psichologės, šeima, norėdama sąmoningai pasirinkti mokyklą, turėtų pasidomėti ir mokyklos filosofija – kokia kryptimi ar kokiais ugdymo pagrindais ji vadovaujasi. „Galima tiesiog pasivaikščioti mokyklos koridoriais ir pajusti čia tvyrančią atmosferą, kuri suteikia nemažai informacijos apie mokyklos vertybes. Taip pat būtų labai vertinga susipažinti su mokykloje dirbančiais žmonėmis“, – akcentuoja psichologė A. Blandė.
Su tuo, kad ugdymo kokybės ir emocinės vaiko savijautos darna turėtų būti pagrindiniai prioritetai renkantis mokyklą, sutinka ir „Šiaurės licėjaus“ vadovė Eglė Sidorova. Anot jos, dauguma tėvų klaidingai mano, kad vaiko mokymosi rezultatai priklauso tik nuo vaiko gebėjimų. Tiesa yra ta, kad pasiekimai tiesiogiai siejami su įdėtomis pastangomis tiek iš mokinio, tiek iš jį ugdančios aplinkos – mokytojų, klasės draugų, ugdymo vadovų. Taip pat mokyklos vadovė priduria, kad mokymosi aukštumų nereikėtų siekti bet kokia kaina, nes tai gali tapti pablogėjusios sveikatos, prastos emocinės savijautos, pervargimo priežastis.
„Remiantis daugeliu tyrimų, tik tie vaikai, kurie gerai jaučiasi, pasitiki savo mokytojais, gerai sutaria su bendraklasiais – gali pasiekti geriausių mokymosi rezultatų“, – sako E. Sidorova.
Praktika rodo, kad emocinė aplinka mokykloje daro tiesioginę įtaką mokinių mokymosi rezultatams. Teigiamo emocinio klimato kūrimas, emocinio intelekto puoselėjimas, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas prisideda prie geresnių mokinių akademinių rezultatų ir bendros jų gerovės. Mokiniai mokyklos „gerumą“ taip pat dažniausiai vertina pagal klasės mokytojo gebėjimą atliepti mokinių poreikius, bendravimą, ryšio kūrimą su su vaikais ir jų tėvais.
„Ne tik laimingi vaikai mokosi geriau, bet ir laimingi mokytojai dirba geriau. Reguliarūs pedagogų mokymai, geras mikroklimatas, reikiamos pagalbos suteikimas, darbdavio lankstumas, komandos formavimo renginiai – visa tai padeda išlaikyti darbuotojų lojalumą ir aukštą motyvaciją“, – sako E. Sidorova.
Tai, kad gera emocinė aplinka yra visos mokyklos bendruomenės reikalas, sutinka ir Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė. Jos teigimu, gerą emocinę aplinką mokykloje kuria saugumo jausmas.
„Kurdami emocinę aplinką siekiame, kad mokykloje gerai jaustųsi kiekvienas bendruomenės narys. Svarbu palaikyti, suprasti, pasidžiaugti mokytojų darbu, svarbu pastebėti kiekvieną mokinį. Kiekvienas mokinys mokykloje jaučiasi saugus, kai jam drąsu įžengti ryte į mokyklą, kai jis pasitiki savo mokytoju, kai kuria draugiškus santykius su bendraklasiais, kai geba vertinti savo pasiekimus ir siekia užsibrėžtų tikslų, kai jį palaiko tėvai, kai visa mokyklos bendruomenė priima kiekvieną. Mūsų mokykloje puoselėjama kultūra grindžiama pagarba, nuoširdumu, supratingumu“, – geros emocinės aplinkos aspektus įvardija mokyklos direktorė.
Kalbant apie emocinę aplinką ugdymo įstaigose neišvengiamai kyla ir patyčių valdymo klausimas. Efektyviai patyčių prevencijai mokyklos steigia ir Vaiko gerovės komandas, buria specialistus, kurie padeda spręsti įvairias iškilusias problemas.
„Mokykloje dirba psichologas, tačiau pastebime, kad visa Vaiko gerovės komisijos narių veikla lemia sėkmingą emocinę aplinką mokykloje. Bendradarbiavimas komandoje leidžia identifikuoti sunkumus, atrasti ir užtikrinti prevencines priemones. Sudėtingesnėse situacijose padeda atvejo aptarimas, individualus bendravimas ir bendradarbiavimas su mokinių tėvais bei reflektavimas, kas pavyko ir ką galima daryti kitaip. Mokykloje numatyta netinkamo elgesio fiksavimo sistema, pagal poreikį tiriamas klasės mikroklimatas, organizuojamas socialinių įgūdžių būrelis“, – sako L. Venskutė.
„Šiaurės licėjuje“ taip pat veikia efektyvi Vaiko gerovės komanda, kuri rūpinasi vaikų emocine gerove. Joje dirba vadovas, du psichologai, kurie rūpinasi skirtingo amžiaus vaikais, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, sveikatos specialistė. Komanda nuolat organizuoja reguliarius susitikimus su mokytojais, individualiai dirba su vaikais ir šeimomis, organizuoja įvairius renginius.
„Kai susitinkame su būsimų mokinių tėvais, dažnas iš jų klausia – ar jūsų mokykloje būna patyčių atvejų? Visada atsakau, taip, būna, ir patyčių atvejų, ir vaikai mušasi, ir tėvų emocijas tenka valdyti. Esant tokioms situacijoms, reaguojame žaibiškai – kalbamės su vaikais, pedagogais, specialistais, tėvais, pritaikome reikiamas priemones, prevenciškai numatome planą ir tolimesnę stebėsenos eigą“, – patirtimi dalinasi E. Sidorova.
