Panevėžio vaikų globos namuose 40 metų išdirbusi muzikos mokytoja V. Minevičienė iki šiol aiškiai atsimena akimirką, kai pirmą kartą pamatė į šią įstaigą atvežtą mažą savo išvaizda nuo kitų vaikų išsiskyrusį berniuką. „Radžis gimė įkalinimo įstaigoje, nes jo mama tuo metu buvo nuteista ir kalėjo. O po to, kai jam buvo 2,5 metų, jis atsidūrė mūsų vaikų namuose. Tai retas atvejis, nes paprastai romai savo vaikų nepalieka, – laidoje pasakojo moteris. – Tuo metu čia dirbo ir mano dukra, ir Radžiukas papuolė kaip tik į jos grupę. Pamenu, atbėga ji pas mane sakydama: „Mama, kokį gražų čigoniuką atvežė!“ Nuėjau tada į grupę pažiūrėti – tikra labai fainas tas vaikas buvo. Pamažu mano dukra pradėjo jį globoti, visur vežiotis, į namus vestis, nors pati dar jauna buvo. Taip viskas ir prasidėjo. Paskui dukra išvažiavo į užsienį ir tą „dovaną“ paliko man. Tada jau aš pradėjau jį globoti ir jis buvo labai laimingas.“

V. Minevičienė buvo atvira – nors naująjį šeimos narį šiltai priėmė abu moters vaikai, iš aplinkinių teko išgirsti ir nemalonių replikų: „Pažįstami man sakydavo: nu kaip tu tokios tautybės vaiką auginsi? Koks vargas bus! Sakydavau – ar čia jau ne žmogus? Visi juk mes žmonės. Tautybė bruožų nenulemia.“

Moteris Radži tapo ne tik naująja mama, bet buvo ir pirmoji, kuri atvėrė jam kelią į muzikos pasaulį. Vaikų namuose muzikos mokytoja dirbusi V. Minevičienė netruko pastebėti, kad berniukas turi muzikinių gabumų. „Paruošiau jį ir „Dainų dainelei“, ten jis tapo laureatu, – pasakojo ji ir prisiminė liūdnesnių koncertų: – Mes su vaikais vykdavom ir į įkalinimo įstaigą, kur tuo metu kalėjo Radžio mama, ir ten koncertuodavom. Vaikai dainuodavo ir šokdavo, bet Radžio mama niekada neateidavo pažiūrėti. Jai nereikėjo to vaiko.“

Radži

Dainininko mama taip ir neišsikapstė – visą gyvenimą praleido Panevėžio kalėjime. Laidos viešnia atskleidė, kad kadaise motina net sutrukdė Radži grįžti pas tikruosius gimines. „Aš atsimenu, kaip Radžio senelis buvo atvažiavęs į vaikų namus jo pasiimti, bet motina, sėdėdama kalėjime, neleido, – papasakojo ji. – O senelis buvo čigonų baronas. Kai jį suradom, Radžis toks laimingas buvo! Važiavom pas jį į Ukrainą. Paskui senelis skambino man, dėkojo, kad užauginau.“

Laidos vedėjos Eglės Jackaitės paklausta, koks žinomas dainininkas, yra su savo artimaisiais, moteris sakė, kad Radži – itin jautrus ir geras žmogus, labai mėgstantis pedantišką tvarką. „Visi žmonės jį myli, jau vidurinėj mokykloj visi mokytojai labai jį mylėjo, – pasakojo ji. – Ir manimi labai rūpinasi. Neseniai turėjau operaciją, tai jis neišėjo iš ligoninės, nesitraukė nuo manęs.“

Prisiminė ji ir pirmuosius Radži žingsnius ant didžiosios scenos. „Kaip jis džiaugėsi pakliuvęs į muzikinį televizijos projektą „Kelias į žvaigždes“. Bet nebuvo „pasikėlęs“. Ir aš jam dar primindavau: nevaidink čia žvaigždės“, – prisiminusi juokėsi ji.

Laidoje V. Minevičienė pasidžiaugė, kad iki šiol dainininkas per kiekvieną koncertą savo globėjai padėkoja viešai. „Jis per kiekvieną koncertą man padėkoja – sako, kad jei ne aš, jo čia nebūtų, – kalbėjo moteris. – Jis yra pasakęs: Vidute, tu mane ir griežtai laikei, ir labai mylėjai. Man to ir reikėjo. Jis myli mane kaip mamą, o man jis kaip vaikas.“

Viso pokalbio su dainininko globėja kviečiame pasiklausyti Delfi TV laidoje „Jos vardas Mama“.