Po didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusio straipsnio „Vilnietė Eglė jaučiasi terorizuojama dėl rinkliavų vaiko darželyje: auklėtoja kiekviena proga gauna bent 100 eurų čekį“ Delfi Šeima nusprendė pasidomėti, kokios renkamos sumos vyrauja didžiųjų Lietuvos miestų darželiuose, ir kaip šiemet atrodys vaikų išleistuvių šventės.
Nerenka neprotingų sumų
Priešmokyklinę grupę viename Vilniaus valstybiniame lopšelyje-darželyje baigiančio Kristupo mama šiemet dalyvaus vaiko išleistuvėse. „Išleistuvės turės oficialią bei neoficialią dalis. Oficialią dalį darželyje organizuoja darželio atstovai, vakarinę – vaikų tėvai. Pati esu atsakinga už pinigų surinkimą, dovanų supirkimą“, – pasakoja ji.
Paklausta, kokios sumos renkamos šventei, moteris sako, kad iš tėvų paprašyta po 20 eurų už vieną vaiką, o taip pat bus panaudoti tėvų fondo pinigai, kuriuos tėvai vaikų reikmėms skiria mokslo metų pradžioje. „Oficialios dalies metu bus pasveikinti vaikai, auklėtojos bei kitos ugdymo mokytojos, kurios dirbo su vaikais ne vienerius metus. Bus bendra atminimo dovana darželiui – augalas specialiai dekoruotame atminimo vazone, dovanų čekiai pinigine išraiška bei gėlės. Vakarinei vaikų šventei-mini diskotekai – vaišės: spragėsiai, picos, gėrimai. Šventė vyks jų pačių darželio grupėje“, – dalijasi būsimo pirmoko mama.
Paklausta, ar dėl šventės pobūdžio, renkamų sumų tarp tėvų kyla prieštaravimų, moteris sako, kad jų grupėje taip nėra nutikę: „Grupėje yra 22 vaikai. Per visus kartu praleistus metus nė karto neturėjome susipriešinimo dėl renkamų sumų. Galbūt kažkas turėjo kitą nuomonę, bet garsiai jos neišsakė. O gal įtaką daro ir tai, kad niekada nerinkome neprotingų sumų, neperdėjome su šventėmis ir dovanomis. Išleistuvėms renkama 20 eurų suma yra tikrai labai nedidelė. Mūsų šeimai tai nėra juntama suma, ji nesukelia nepatogumo. Svarbu, kad tinkama visiems, juk yra ir daugiavaikių, ir vienišų tėvų“, – pastebi moteris.
Vilnietė sako priešmokyklinės klasės išleistuvių nesureikšminanti: „Mano manymu, jos prasmingiausios baigus mokyklą. Žengiama į visai kitokį gyvenimą. Bet negaliu teigti, kad darželinukams tai visai nerūpi. Jie atsisveikina su ugdymo įstaiga, kurioje užaugo, su žmonėmis, kurie juos tam tikra prasme augino, pirmaisiais draugais, pirmosiomis meilėmis (šypsosi). Jie taip pat pereina į naują gyvenimo etapą, tad šventė reikalinga. Dovanos auklėtojoms, mokytojoms turi būti tokios, kokias gali sau leisti visi tėvai. Mūsų atveju, tikiu, dovanos yra parinktos tinkamai. Vaikams įspūdinga šventė tikriausiai yra ta, kai galima linksmintis, būti visiems kartu. Bet ne žvilgantys mamos aukštakulniai ar brangus tėčio kostiumas. Todėl pompastiškai, didelei šventei darželinukai dar per maži. Svarbu paminėti linksmai ir saugiai. O sodybos, limuzinai ir didelės sumos tam dar bus ateityje“, – savo nuomone dalijasi būsimo pirmoko mama.
Visko nori kuo brangiau
O štai vieno Kauno valstybinio lopšelio-darželio priešmokyklinę klasę baigiančios Kamilės tėvai turi kitą patirtį. „Atrodo, neišsirinkome milijonierių darželio, todėl keista, kad organizuojamos šventės, kokių mes patys sau neorganizuojame net gimtadienių progomis“, – stebisi mergaitės mama.
Jų mokymosi įstaigoje taip pat organizuojamos oficialioji ir neoficialioji dalys: „Oficialiosios dalies metu teiksime dovaną pedagogei, tai – kelionių agentūros čekis. Iš pradžių buvo norinčių nupirkti visą kelionę, tačiau po didelių diskusijų apsispręsta apsiriboti čekiu, kad auklėtoja, jei bus noro, galėtų prisidėti savo pinigėlių ir viską išsirinkti pati“, – dalijasi būsimos pirmokės mama. Tikslios čekio sumos ji atskleisti nepanoro, nes, kaip pati sako, Kaunas nėra toks jau didelis miestas, ir atpažinta ji būti nenori, kadangi diskusijų metu ir taip jautėsi balta varna. Tačiau anot moters – jo užtektų kukliai kelionei padengti.
„Turiu dar vieną vaiką, kuris kitąmet pradės lankyti tą patį, šalia namų esantį darželį, taigi, santykius su darželiu dar gali reikėti išlaikyti“, – nuogąstauja ji. Vis tik pagalvojusi moteris atskleidžia, kad jos dukros ikimokyklinėje grupėje renkama po šiek tiek daugiau nei 100 eurų už vaiką.
Paklausta apie šventinę dalį moteris papasakojo, kad vaikams linksminti pasamdyti animatoriai, išnuomotas cukraus vatą gaminantis aparatas, renginys netgi turės tematiką – vaikai turės ateiti pasipuošę taip, kad pataikytų į temą.
Kaunietė teigia, kad tėvų susipriešinimas buvo juntamas ne tik dabar, bet ir ankstesnėse šventėse: „Esame mes, kelios mamos, kurios dar nepraradusios ryšio su realybe. Ir yra kita pusė, kuri visko nori kuo brangiau, kuo mandriau. Bandoma manipuliuoti, kad vaikams reikia nieko negailėti, bet papasakokite mamai, kuri viena augina vaikus. Mūsų grupėje taip pat yra neįgalų vaiką auginanti daugiavaikė vieniša mama, bet kai kurios nepagalvoja, į kokią padėtį ją stato. Taip, teoriškai gali neduoti. Bet ar suprantate, kaip jai būtų nemalonu?“ – svarsto moteris.
Būsimos pirmokės mama sako, kad paminėti svarbias datas – prasminga, tačiau čia šventė maišoma su pinigais: „Šventė visų pirma turi turėti prasmę, o ne būti varžytuvės, kas mandriau, kas brangiau, kas negirdėtai, nematytai. O pyktis niekam nesinori, todėl žmonės nesiginčija ir moka pinigus. Ko tokiomis šventėmis mokome savo vaikus? O po to stebimės, kad su fantazija prastai, kad patys užsiimti nemoka. Jie iškilmingiausiose puotose bus dalyvavę dar nė į pirmą klasę nepradėję eiti – ar nepasidarys nuobodu gyventi?“ – retoriškai klausia kaunietė.
Situacija viename Klaipėdos valstybinių darželių
Klaipėdietė, kurios dukra Ieva šiemet taip pat baigia valstybinio lopšelio-darželio priešmokyklinio ugdymo programą, pasakoja, kad norintys vaikai ir jų tėvai po oficialiosios dalies vyks į aktyvios, sportinės pramogos erdvę, kur galės padūkti, pabūti su draugais, pasivaišinti picomis ir vaisvandeniais. Moteris atskleidžia, kad šventė už vaiką atsieis po 30 eurų.
„Mokytojams bus įteikiamos gėlės ir dovanų čekiai, kitiems darbuotojams – šakotis“, – dalijasi mama. Ji teigia, kad prieštaraujančių, susipriešinusių tėvų nebuvo: „Mano nuomone, ši suma ir už ją surengta šventė yra adekvati, dovanos – proto ribose ir visi tėvai į tai pažvelgė blaiviai, įvertindami šių dienų ekonominę situaciją.“
Klaipėdietė teigia, kad padėka mokytojoms yra reikalinga, tačiau ji turi būti adekvati. „Tai turi būti padėka, o ne kyšis, jokios prasmės pirkti brangias dovanas, o už akių apkalbėti mokytojas, ugdymo įstaigas ir taip toliau. Vaikų šventes paminėti reikia, bet reikia atsižvelgti, kad tai būtų pramogos ir šventė pagal vaikų amžių, o ne mamų ir tėčių užgaidos įspūdingoms nuotraukoms socialiniuose tinkluose. Prabangias šventes, dovanas mokytojams visada galima rengti ir dovanoti asmeniškai, o kolektyviniai sprendimai turi būti daromi atsižvelgiant į daugumos galimybes“, – savo požiūrį dėsto būsimos pirmokės mama.
Psichoterapeutė: vaikai gyvena pertekliuje, tačiau gali negauti tikro dėmesio
Apie vaikų švenčių ypatumus ir psichologinį to aspektą sutiko pakomentuoti gydytoja psichoterapeutė Rasa Audickienė, ilgus metus dirbanti tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais.
– Ką manote apie didžiulių, prabangių švenčių organizavimą vaikams darželiuose ir mokyklose?
– Mano akimis, prabangumas visiškai nereikalingas nei vaikams, nei suaugusiesiems. Kalbant apie mokyklas, oficiali dalis tikrai šauni, ir kai vaikučiai iškeliauja iš ugdymo įstaigos ar pereina iš darželio į mokyklą, atsisveikinti linksmoje aplinkoje tikrai naudinga. O visa kita – saldumynai, animatoriai, brangios pramogos – tai absurdas. Šventė yra vaikui, o ne tėvams.
Dauguma šiuolaikinių vaikų gyvena pertekliuje, informacijos gausoje, nemoka nuobodžiauti ir tai kels labai daug sunkumų ateities gyvenime, toje pačioje pradinėje mokykloje. Vaikams reikia individualaus tėvų ir mokytojo dėmesio, o ne limuzinų. Juk bus dar tų išleistuvių. Jei darželyje limuzinai, tai po vidurinės kas lieka?
Dar kitas niuansas apie išleistuves – vaikų pasirodymai. Kiek tie mažiukai patiria streso, kai iš jų reikalaujama pasirodyti, lipti ant scenos. Vaikams programuojama – „tėvai tave mato, kai tu rodai kažkokį rezultatą“, „tu privalai kažką padaryti, kad tave tėvai matytų“ ir pan. Kai kurie nori pasirodyti, nes jau jie žino, kaip to nori mama ar tėtis. Bet ar to reikia vaikui? Šiuolaikinė visuomenė to reikalauja. Bet žymiai sveikiau vaikams rodyti dėmesį ir besąlyginę meilę kiekvieną dieną – kai jie pyksta, kai klysta, kai jaučia kaltę ar gėdą. Mylėkime vaikus tokius, kokie yra, o ne už dainelę ant scenos, kuri vaikui kėlė nerimą.
– Ar gali būti, kad tokios šventės organizuojamos vien tam, kad tėvai galėtų pasivaržyti, pasirodyti?
– Tai žinoma, kad tas prabangumas yra niekas kitas, kaip pasirodymas. „Žiūrėkite, kaip aš myliu savo vaiką – aš jam duodu animatorius, cukraus vatos aparatą“, „aš esu geresnis/ė už kitus“. Labai narcisistiška. Bet tie tėvai tiesiogiai gali taip ir negalvoti. Tiesiog tai yra jų gyvenimo stilius – matyti viską per pamatavimą, lygintis su kitais.
O kiti tėvai, bijodami, kad jų vaikas nepasijustų atstumtas ir kitoks, moka tuos pinigėlius, nors jiems tai absurdas. Vaikai tikrai skaudžiai gali priimti, kad yra kitokie nei bendraamžiai. Tai situacijos, kurios daugiau aktualios vyresniame amžiuje, bet gali paliesti ir kai kuriuos darželinukus.
Tėvų organizuojamos didelės šventės – tai kompensavimas vidinio jausmo, kad „aš esu nepakankama/s“. Galbūt nepakankamai protinga/s, graži/us, turtinga/s, vertinga/s ir pan. Kad tik niekas to neatskleistų, griebiamasi šou, pasirodymų ir įrodymų, kad yra kitaip. Dėl to ir atsiranda protu nesuvokiamos šventės. Šio tipo tėvai nori priėmimo, buvimo grupėje, kad jų neatstumtų. Bet šis elgesio modelis neduoda tikrumo, o tik pseudopriėmimą.
– Ar tėvai, kurie vaikams skiria nepakankamai dėmesio, bando atsipirkti pinigais?
– Tikrai gali būti, kad tėvai jaučia kaltę, jog vaikams neskyrė pakankamai dėmesio, ir dėl to nori trūkumą kompensuoti pinigais. Dėl to ir atsiranda prabangios šventės. Bet NIEKAS neatstos vaikui individualaus kokybiško kasdienio dėmesio.
Jei trūksta laiko kiekvieną dieną – eikite su vaikais į pasimatymus. Vienas pusdienis per savaitę gali padaryti stebuklus. Neegzistuoja toks dalykas, kad neturiu laiko. Aš nenoriu skirti laiko. Mes patys nusprendžiame, kas prioritetas, kas ne. Ar tikrai nuo 100 eur už šventę vaikas pajus besąlyginę meilę? Oi, patikėkite, ne.
– Kaip, jūsų manymu, jaučiasi tėvai, kuriems tos sumos – per didelės, kurie finansiškai sau tai gali leisti sunkiai? Kaip patartumėte elgtis tokiems tėvams?
– Pirmiausia aiškiai išsakyti savo poziciją, kad tikrai tiek neskirs. Atstovėti savo nuomonę. Šioje vietoje jau reikia asmeninės savybės – tvirtabūdiškumo. Tik šioje renginio organizavimo stadijoje galima daryti pokyčius. Bet jei nepavyko susirinkime sudalyvauti ar nepavyko išsakyti nuomonės, tai teks susitaikyti, kad tam bus skiriama didelė suma. Natūralios pasekmės. Dėl to labai svarbu nebijoti pasisakyti, nebijoti būti balta varna, ir mokėti pasakyti NE.
– Kaip manote, ar pasitaiko, kad tėvai po tokių švenčių priekaištauja vaikams, kiek daug pinigų dėl jų išleido, o šie – net neįvertino?
– Tikrai kasdienėje praktikoje, dirbant su paaugliais ir jų tėvais, girdžiu „aš dėl tavęs padariau viską, o tu man taip padarei“, „tau nieko netrūko, tiek dirbau, kad tik tu turėtum viską, o tu nedėkingas“. Vaikai neprivalo dėkoti, kad juos pagimdė ir augino. Vaikai tėvams NIEKO neskolingi. Kad jie atsirastų, nusprendė tėvai, ir vaikai atgal davė besąlyginę meilę, gražias akimirkas, nerimą, košmarus, baimes. Bet planuodami vaikus tėvai žino, kas laukia, ir apsisprendžia, kad to nori.
Tai norėčiau dar kartą išryškinti – vaikams nereikia tėvų pinigų, prabangių mokyklos švenčių, gimtadienių, firminių rūbų. Šventės reikalingos – tai atsisveikinimas, dėmesys. Bet kam leisti pinigus prabangai? Gal geriau juos investuoti į individualų laiką su vaiku ir pasivažinėti kartingais ar nueiti dviese į filmą arba spektaklį? Vaikai nori priėmimo, kad juos matytų, besąlyginės meilės, šilumos. Girdėkite savo vaikus, skirkite jiems individualaus dėmesio, jei norite, kad paauglystėje nespjautų jums į veidą. Jokia prabanga neužpildys vaikų širdelių ir nesuteiks saugumo.
