„Koks dar tolimas, juk jai tik keturiolika“, – ranka numos ne vienas skaitytojas. Tačiau grožio sfera Skaistė domėtis pradėjo būdama vos 9-erių, o 12-os jau turėjo visus reikalingus sertifikatus.
Žinoma, pirmieji jos klientai buvo patys artimiausi žmonės. Tačiau dabar ji dirba Vilniaus grožio salone „Egoforma“ ir sako, kad turėti savo pačios uždirbtų pinigų – visai kitas jausmas nei gauti jų iš artimųjų.
Anksti save darbuose atradusią dukrą iškart palaikė ir tėvai. „Džiaugiuosi, kad mano dukra atrado veiklas, kurios jai patinka. Gera turėti galimybes pildyti dukters svajones. Man tai suteikia pasididžiavimo jausmą savo dukra. Manau, mylimas darbas moko atsakomybės, planavimo ir džiaugtis pasiektais rezultatais“, – sako Skaistės mama Gintarė.
Apie tai, kaip jai sekasi ankstyvoje karjeroje, Skaistė papasakojo interviu.
– Papasakokite, kaip nusprendėte, kad norite dirbti. Ar nebuvo gaila laiko, kurį galėtumėte praleisti su draugais, ilsintis, pramogaujant?
– Grožio procedūros buvo mano hobis – mintis užsidirbti išsivystė būtent iš pomėgio. Laiko pramogoms turiu pakankamai, nes darbą suderinu su laisvalaikiu.
– Kaip į jūsų norą dirbti reagavo tėvai? Ar iškart palaikė? Ar nebandė atkalbėti?
– Sureagavo labai ramiai ir iš karto palaikė. Pamatę, kad lakuoti nagus man labai patinka, pasiūlė eiti į profesionalius manikiūro, pedikiūro, nagų priauginimo, blakstienų ir antakių kursus.
– Kaip atrodė pirmosios jūsų darbo paieškos? Ar žinojote, nuo ko pradėti? Nepilnamečiai ne visur gali vienodai lengvai įsidarbinti – kokia buvo jūsų patirtis?
– Viskas prasidėjo ne nuo darbo paieškų. Grožio procedūras iš pradžių pradėjau daryti savo šeimai ir draugams, tačiau ilgainiui norėjau tuo užsiimti ir plačiau, priimti ir nepažįstamus žmones. Oficialiai grožio salone man įsidarbinti padėjo šeima, ten dirbti man labai patinka.
– Ar nebuvo sunku? Ar kada nors kilo noras mesti darbą ir dar pasimėgauti privilegija nedirbti?
– Iš pat pradžių darbas grožio salone atrodė įprastas. Tačiau atsiradęs didelis darbo krūvis, apimantis reklamą, klientų registraciją, laiko derinimą, buvo sukėlęs įtampą. Norėjosi viską mesti ir veikti kažką kita, bet sulaukus šeimos ir draugų palaikymo, pratęsiau mylimą darbą.
– Ar prieš pradėdama dirbti turėjote kažkokį tikslą? Pavyzdžiui, susitaupyti pinigų savo svajonių daiktui arba panašiai?
– Turėjau tikslą susitaupyti pinigų ateičiai.
– Jei ne paslaptis, kiek pavyksta užsidirbti?
– Įvairiai, priklauso, kiek ateina klientų ir kokias procedūras darau. Nuo 50 iki 500 eurų.
– Ar uždirbtus pinigus taupote, ar leidžitea saviems malonumams?
– Dalį pinigų atidedu, kitą dalį išleidžiu savo reikmėms.
– Ar daug jūsų draugų, pažįstamų, bendraklasių dirba?
– Iš mano draugų dirba tik 1 draugė, o bendraklasių gal 1 ar 2, neskaitant manęs.
– Ką reiškia labai jaunam žmogui turėti savo pinigų? Ar tai kitoks jausmas, nei gauti pinigų iš tėvų, senelių ar panašiai?
– Tai labai fainas ir malonus jausmas turėti savo pinigų. Žinoma, kad tai kitoks jausmas, kai užsidirbi pats, o ne imi iš kitų.
– Kaip darbą pavyksta derinti su mokslais? Kaip pavyksta jį suderinti su laisvalaikiu, laiku su draugais, šeima?
– Labai lengvai, tiesiog klientus užrašau popietiniam laikui arba vakarui. Su laisvalaikiu derinu taip pat labai paprastai, tiesiog man reikiamą dieną pasilieku laisvą. Jei noriu susitikti su draugais, šeima, tą dieną neturiu klientų. Jeigu netikėtai kažkas užsirašo ir aš atšaukiu tos dienos susitikimą, tai draugai ar šeima viską supranta.
– Ar jaučiatės, kad dėl darbo turėjote kažko atsisakyti?
– Tikrai ne, aš nieko neatsisakau, viskas išlieka taip, kaip yra.
– Ar sunku jaunam žmogui išsikovoti pasitikėjimą darbe? Ar pasitaiko, jog iš pradžių ne visi pasitiki, kad jaunas žmogus turės pakankamai atsakomybės, kad jam neatsibos?
– Man lengva. Žmonės manimi pasitiki ir noriai darosi procedūras.
Aišku, praeityje yra buvę visko. Tarkime, buvo toks atvejis, kai tik pradėjau mokytis manikiūro. Atsivedžiau vieną iš savo draugių, ji labai bijojo, bet to neparodė. Po to pamatė, kad čia nieko baisaus, ir išliko rami. Dabar vaikšto pas mane gražintis nagučių kas kartą, kai to nori. O kita draugė visą procedūrą drebėjo ir trūkčiojo ranką, tokiu savo elgesiu tik labiau trukdė atlikti procedūrą, po dviejų tokių kartų jos nebepriimu.
Artėjant mokinių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas. Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamą informaciją apie tai, ką reikia žinoti prieš įdarbinant nepilnametį, rasite anksčiau publikuotame straipsnyje „Šešiolikmetė Kamilė dirbti pradėjo anksti: mėgaujasi neprašydama pinigų iš tėvų ar senelių“.
