„Kasdien bijau, ar gerai praeis ši diena, ar tas vaikas vėl nenuskriaus mūsų dukros. Mane gąsdina ir tai, kad dukra vis tiek nori su juo draugauti. Parodo jai išskirtinį dėmesį – tada vėl draugas. Tokia nestabili draugystė. Aš visą laiką patariu draugystę nutraukti, bijau dėl jos, – dalijosi Ramunė. – Nebeišmanom su vyru, ką daryt. Jis moko dukrą duoti atgal, bet man ši mintis nepatinka. Norėčiau, kad ji išmoktų tą berniuką ignoruoti, bet jai nesiseka, nes šis prisivilioja komplimentais ir dovanomis.“
Vilnietės dukrai neseniai suėjo šešeri, kaip ir minimam berniukui, – juodu baigia priešmokyklinę darželio grupę.
„Viskas prasidėjo prieš porą metų, prieš tai jie buvo geriausi draugai. Berniukas visada buvo judrus, kiek padykęs, jam sunkiai sekdavosi susikaupti, greit viskas atsibosdavo, bet iki tol kitų vaikų neskriausdavo. Dukra sakė, kad jis vaikšto pas psichologą – vadinasi, tėvai jo elgesiu yra susirūpinę“, – spėjo ji.
Ramunė papasakojo, kad dėl savo dukros bijo ne be rimtos priežasties – nuo agresyviai nusiteikusio grupės draugo rimtai nukentėjusi yra ir ši, ir kita mergaitė.
„Vieną dieną sako – nedraugauk su kitais, mylėk tik mane. Bet kai užeina pykčio priepuoliai, jis tampa nekontroliuojamas ir tuo metu gali padaryti bet ką. Gali imti muštis, draskytis, stumdytis, kandžiotis. Vienai grupės mergaitei yra išrovęs auskarą. Auklėtojos ne visada spėja pamatyti. Kartą dukrą išgelbėjo pro šalį ėjęs kiemsargis – jie buvo kieme ir dėl kažko supykęs tas berniukas pargriovė mano dukrą, atsisėdo ant jos ir ėmė daužyt veidą“, – pasakojo vilnietė.
Bijodama dėl savo dukros ji nuolat mergaitei pataria būti nuo berniuko atokiau, saugotis jo.
„Kasdien jai sakau – nedraugauk su juo. Netgi tada, kai jis prie tavęs lenda, kai sako, kad tu esi jo geriausia draugė. Nes kai užeis priepuolis, vėl bus blogai, trenks tau, – dalijosi Ramunė. – Kai nesulaukia draugiško atsako, tada imasi prieš mano dukrą keršto. Pavyzdžiui, pats ką nors padaro ir prieš auklėtoją viską bando suversti mano vaikui. Kitus vaikus bando prieš ją nuteikti, sako: nedraugaukit su ja, jos batai negražūs, ji smirda ir pan.“
Anot moters, darželio grupės auklėtojos irgi pataria nuo agresyvaus berniuko laikytis toliau. Tačiau skaudūs įvykiai čia kartojasi kone kasdien – vaikų daug, visų nesužiūrėsi, grupėje yra du agresyvūs vaikai, tad joms beliktų tik tuodu už rankų laikyti visą dieną, sakė vilnietė.
Psichologės komentaras
Kaip tokiose situacijose derėtų elgtis tiek vaikų tėvams, tiek patiems vaikams, Delfi Šeima pasiteiravo vaikų psichologės Ramintos Gudelytės-Bagdonės.
Psichologė pabrėžė, kad svarbiausia nepamiršti, jog už vaikus yra atsakingi ir mokytojai, ir tėvai, o į pagalbą visada galima kviesti darželio švietimo pagalbos specialistus ar administraciją. „Tai tėvų teisė, darželio bendruomenė privalo užtikrinti vaikų saugumą ir į tokias situacijas reaguoti, – komentuodama situaciją sakė R. Gudelytė-Bagdonė. – Svarbu nepamiršti, kad tęstinio smurto atveju už problemos sprendimą atsakingi ne tik skriaudžiamo vaiko tėvai, bet ir smurtaujančio. Reikia kalbėtis, situaciją bandyti spręsti, o tėvams – suprasti vieniems kitus, nes nebūtinai smurtaujančio vaiko tėvai yra piktybiški ar aplaidūs, vaiko smurtinio elgesio priežasčių gali būti daug.“
– Taigi ką patartumėte daryti, jei vaiką jo ugdymo įstaigoje vis skriaudžia kitas vaikas? Ir ne tik prasivardžiuoja, laido bjaurias replikas, stengiasi įžeisti, bet ir stumdo, mušasi.
– Atsakant į klausimą, ką daryti, turbūt svarbiausias dalykas bet kokioje smurtinėje situacijoje (stebint fizinį ar psichologinį smurtą) yra reaguoti iš karto, nelaukti ir nepalikti vaikų to spręsti savarankiškai. Pirmiausia tokius dalykus pamatęs reaguoti turi darželio mokytojas. Mokytojo pareiga riboti bet kokį smurtą grupės aplinkoje, padėti vaikams susikalbėti, susitarti, atspindėti jų išgyvenamas emocijas. Mokytojas kasdien turi vaikams priminti grupės taisykles (kuo konkretesnės, aiškiai suprantamos 5–6 pagrindinės taisyklės), kurios turi būti visiems vaizdžiai matomos pagrindinėje vaikų grupės patalpoje. Jeigu mokytojas mato, kad situacija yra tęstinė ir vaikų tarpusavio smurtas nėra socialinių įgūdžių trūkumas, kai mato, kad vaikai puikiai žino taisykles, tačiau vis tiek jų nesilaiko, turėtų pasikalbėti su ugdytinių tėvais ir ieškoti problemos sprendimo kartu. Situacijų yra labai įvairių ir vieno sprendimo būdo visoms situacijoms tikrai nėra.
Labai svarbu stebėti ir bandyti išsiaiškinti tokio vaikų elgesio priežastis. Bet koks vieno asmens tęstinis smurtaujantis elgesys yra agresija, nukreipta prieš kitą, kas gali rodyti užspaustus smurtaujančio vaiko jausmus, paties vaiko patiriamą nepriežiūrą ar smurtą, savireguliacijos stoką, taip pat vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ar kitus raidos sutrikimus, neretai prie tam tikrų sąlygų pasižymi impulsyviu agresyviu elgesiu. Priežasčių gali būti daug, taigi, reikia aiškintis elgesio priežastis ir bandyti jas pašalinti, nes pats elgesys – tik galutinis visos lygties rezultatas, nereikėtų susitelkti vien ties smurto faktu.
Tokiose situacijose būtų labai naudingas darželio psichologas, kuris tikrai padėtų įsigilinti į situaciją, pažvelgtų į ją iš įvairių perspektyvų, galbūt atliktų smurtaujančio vaiko funkcinę elgesio analizę, individualiai pasikalbėtų su vaiku (gavęs tėvų sutikimą), galbūt paskirtų tęstinius susitikimus.
Čia svarbu nepamiršti ir to vaiko, prieš kurį yra smurtaujama. Suaugusiems reikia visais įmanomais būdais užtikrinti jo saugumą grupėje, jis turi žinoti, kad nutikus bet kokiai smurtinei situacijai jis gali pasikalbėti su suaugusiuoju ir sulaukti paramos, užsitikrinti saugumą.
– Ką būtų galima patarti pačiai mergaitei, kaip jai toliau elgtis? Gal mokyti bendramokslį ignoruoti, gal gintis, o gal toliau draugauti?
– Mergaitė tikrai neturėtų galvoti apie tai, kaip jai reikėtų apsiginti nuo smurtaujančio vaiko. Galvojimas, kaip apsiginti, t.y. apie galimą smurtą dar labiau kelia vidinę įtampą, pažeidžia saugumą, vaikas tarsi nuolatinėje kovinės parengties būsenoje dėl kovos už savo saugumą, taip tikrai neturėtų būti.
Natūralu, kad mergaitė vengs būti šalia smurtaujančio vaiko, nors, kad ir kaip ten būtų, į visas smurtines – tiek į vienkartines, tiek į besitęsiančias – situacijas privalo reaguoti suaugusieji, jie turi padėti vaikams spręsti tiek tarpusavio konfliktus, tiek vidines problemas, kad ir kokia būtų smurtaujančio vaiko elgesio priežastis.
– Kaip vertinti tai, kad apsisukęs skriaudikas kviečia mergaitę kartu žaisti, sako, kad ji – geriausia draugė, kad myli ją? Gal tai ką nors pasako apie vaiką ir jo šeimą?
– Spėjimų dėl tokio vaiko elgesio gali būti ne vienas, priklausomai nuo to, kokia yra vaiko smurtinio elgesio priežastis. Pavyzdžiui, vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pasižymi impulsyviu elgesiu, t.y. kai yra stipriai sudirginti, pasielgia impulsyviai (pavyzdžiui, mušasi), o po to, emocijoms atslūgus, supranta, ką padarė, ir ateina grupės draugo atsiprašyti, nori toliau su juo draugauti.
Tam, kad būtų galima geriau suprasti situaciją, svarbu kalbėtis su vaiko tėvais. Tokius susitikimus galima organizuoti patiems, o jeigu tėvai nesutinka, galima prašyti darželio administracijos pagalbos. Skriaudžiamo vaiko tėvai neturėtų situacijos bandyti išspręsti vieni.
– O kaip turėtų elgtis skriaudiko tėvai? Ką jiems patartumėte?
– Tėvai, kurių vaikas smurtauja, turėtų pagalvoti, kas gali lemti tokį jų vaiko elgesį. Svarbu, kad jie aktyviai bendradarbiautų su grupės mokytoja, padėtų išsiaiškinti smurtaujančio vaiko elgesio priežastis, stengtųsi kartu ieškoti geriausio sprendimo, tartųsi su psichologu, atsižvelgtų į kitų vaiko pagalbos specialistų rekomendacijas, o esant reikalui kreiptųsi pas kitus specialistus dėl galimų sutrikimų nustatymo. Tikslas yra vienas – padėti vaikui, o tai yra tėvų pareiga.
Jei ir Jūs norėtumėte pasidalinti savo istorija, naudinga patirtimi ar specialistų paklausti patarimų, kaip išspręsti bėdas, susijusias su vaikų auginimu, ugdymu ar pan., visada mielai lauksime laiškų adresu seima@delfi.lt.
