Apie vieną tokių apleistų ir nesaugių aikštelių papasakojo Vilniaus rajone gyvenanti Erika. Į redakciją jauna mama kreipėsi jau kurį laiką nesulaukusi pagalbos iš atsakingų institucijų.
„Galgiuose, Vilniaus r., yra žaidimų aikštelė. Ji yra apgailėtinos būklės, nuolat niokojama vandalų, pasakojo Erika. – Su Mickūnų seniūnija dėl jos bendrauti pradėjau jau prieš kelis mėnesius. Žadėjo tvarkyti, net statyti kameras, kad atbaidytų vandalus, kalbėjau su seniūne. Tačiau niekas nevyksta. Į aikštelę ateina žaisti maži vaikai, ir tik laiko klausimas, kada įvyks nelaimė: čiuožynės sutvirtinimo varžtai išbyrėję, mažųjų sūpynių grandinė sugedusi, išlindusios vinys... Šiuo metu aikštelė išmarginta keiksmažodžiais, lytinių organų piešiniais ir t.t. Tačiau niekam tai nerūpi. Parūps turbūt tik tuomet, kai atsitiks nelaimė, bet tada jau bus vėlu.“
Vilniaus rajono gyventojai apmaudu, kad nors problemos išlindo dar pernai – buvo sulūžusi smėlio dėžė su nesaugiai išlindusiomis vinimis, tačiau vietoj sutvarkytos smėliadėžės gyventojai sulaukė akibrokšto. „Tuomet paskambinau į Mickūnų seniūniją ir po skambučio buvo pastatytas... naujas kibiras nuo majonezo, skirtas dėti šiukšlėms, o smėlio dėžė išvis nuimta ir paliktas tik smėlio kauburėlis“, – pasakojo Erika.
Atšilus orams ji tikėjosi, kad prie namų esančia aikštele atsakingos institucijos pasirūpins bent šiemet. Tačiau situacija tik dar labiau pablogėjo. Moteris apie problemą seniūnijai pranešė keletą kartų, tačiau sulaukdavo tik tuščių pažadų. Vis dėlto po atkaklių pastangų Erikai paskambino seniūnė. „Seniūnė man paskambino gegužės 20 dieną. Sakė, kad šiuo metu tvarko kitas aikšteles, bet jau kitą savaitę tvarkys ir mūsų. Paaiškino, kad smėlio dėžę nuėmė dėl higienos, mat aplink laksto daug palaidų šunų ir kačių ir jie ją teršia, taigi dėžę teko nuimti. Aptarėme vandalizmo problemą. Praėjo mėnuo. Situacija ta pati, tik blogesnė. Aikštelės inventorius jau byra – ant žemės mėtosi varžtai, čiuožynės sutvirtinimai, necenzūrinių piešinių tik padaugėjo“, – kalbėjo ji.
2,5 metų sūnų auginanti mama apgailestavo negalinti jo aikštelėje net pasupti – sūpynės grandinės užsegimas yra sulūžęs (ar sulaužytas), nesaugu čia ir dėl kitų dalykų. „Visa aikštelės danga padengta smulkiais akmenukais ir tarp jų dažnai galima rasti stiklo šukių. Čia vakarais, ypač savaitgaliais, ateina tikrai nemažai įvairaus amžiaus vaikų. Ir mažiukų su mamomis, ir paauglių. Pastarieji čia renkasi pabendrauti, užkandžiauti ir t.t. Dažnai po tokio jų suėjimo ir lieka šiukšlynas. Gal jiems reiktų pastatyti daugiau suoliukų? Aikštelė jau ne kartą kentėjo vandalizmo atvejus: buvo viskas ištepta skutimosi putomis, dažais, maistu. Dabar ją „puošia“ įvairūs necenzūriniai žodžiai ir piešiniai“, – pasakojo Erika.
Žada sutvarkyti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Leganovič patvirtino, kad situacija dėl žaidimų aikštelės žinoma. „Kaip informavo Mickūnų seniūnija, situacija yra ne tik žinoma, bet ir šiuo metu sprendžiama, reaguojama į kiekvieną gautą gyventojų skundą. Seniūnija, gavusi gyventojos nusiskundimą, reagavo nedelsiant. Pranešus, kad Galgių vaikų žaidimo aikštelėje yra vartojamas alkoholis, triukšmaujama vakarais ir užsiiminėjama chuliganizmu, buvo kreiptasi į policiją su prašymu patruliuojant dažniau užsukti vakarais, ypač savaitgaliais“, – patikino I. Leganovič.
Jos teigimu, vienas šioje vaikų žaidimo aikštėje esantis įrenginys artimiausiu metu bus pašalintas, o darbai dėl įrenginio pašalinimo numatyti nuo birželio 27 iki liepos 1 d. Vietoje jo yra užsakyti 2 sportiniai treniruokliai, kurie turėtų būti pristatyti liepos pabaigoje. „Aikštelė kasdien pagal galimybes yra tvarkoma, seniūnijos kiemsargė aikštelės teritorijoje surenka šiukšles, keičiamas šiukšlių maišas šiukšliadėžėje, – tvirtino Vilniaus rajono savivaldybės atstovė. – Raginame Galgių bendruomenės jaunimą būti supratingiems vaikų ir visos bendruomenės atžvilgiu. Vaikų žaidimo aikštelės skirtos mažiems vaikams, o ne jaunimui, kurie jas niokoja. Norėtume atkreipti ir Galgių tėvelių dėmesį, kad neliktų abejingi vandalizmui ir sudrausmintų netinkamai besielgiančius vaikus ir paauglius. Dėl paauglių chuliganiško elgesio atsakomybėn gali būti patraukti jų tėvai, kuriems taip pat teks atlyginti padarytą žalą. Vaikų žaidimo aikštelė ir joje esantys įrenginiai yra viešo naudojimo paskirties, tad prašome ir tikimės, kad bendruomenės gyventojai saugos turimą turtą.“
Ne visos žaidimų aikštelės prižiūrimos
Jei tokiose suniokotose žaidimų aikštelėse grėsmė vaikų saugumui akivaizdi, tai kitose jos tėvai gali tinkamai ir neįvertinti.
Vienos iš akredituotų įstaigų, atliekančių vaikų žaidimų aikštelių metinę kontrolę, UAB „Tuvlitos“
Technikos kontrolės tarnybos ekspertas Aleksandras Baliasnyj papasakojo, kad žaidimo aikštelių kontrolė yra vykdoma trimis etapais:
- bent kartą per savaitę turi būti atliekama vizualinė apžiūra;
- bent kartą per tris mėnesius turi būti atliekamas išsamus techninis patikrinimas;
- bent kartą per metus patikrinimą turi atlikti akredituota kontrolės įstaiga.
„Vieni segmentai reikalavimus didžiąja dalimi vykdo, todėl, kad yra periodiškai tikrinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kurie įgalioti taikyti sankcijas už higienos normų nesilaikymą. Tai – vaikų darželiai ir mokyklos, – aiškino A. Baliasnyj. – Kiti segmentai beveik nevykdo patikrinimų, nors vertinant pavojų vaikams, kontrolė šiuose objektuose yra ypač svarbi. Tai aikštelės, esančios prie lauko kavinių, prie daugiabučių namų, pramogų parkuose. Daugiabučių ir kitų viešai prieinamų aikštelių tikrinimas atliekamas tik gavus skundą, o kol niekas nepasiskundė, nesusižalojo, dauguma aikštelių taip ir lieka nepatikrintos ir nesaugios. Dėl batutų ir kitų pramoginių įrenginių yra visai liūdna situacija, kadangi neturime jokio nacionalinio teisės akto, apibrėžiančio reikalavimų šiems įrenginiams, atitinkamai niekas nevykdo šių objektų kontrolės. Tai pripučiami batutai ir batutų parkai, lynų trasos, laipiojimo įrenginiai ir daugybė kitų.“
NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pažymėjo, kad NVSC iš tiesų nėra pavesta vykdyti planinės žaidimų aikštelių kontrolės, išskyrus žaidimų aikšteles, kurios įrengtos ugdymo įstaigose ir socialinės globos namuose. Tuo metu kitas viešąsias aikšteles NVSC specialistai tikrina gavę skundą.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad aikštelių sauga privalo rūpintis jų savininkai ir eksploatuotojai. Vieną kartą per metus jie turi organizuoti aikštelėse esančių įrenginių saugumo patikrinimus, kuriuos gali atlikti tik Lietuvos akreditacijos biuro akredituota A tipo akredituota įstaiga. „Šios pagrindinės metinės kontrolės metu įvertinama jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių“, – išvardijo A. Razmienė.
Tačiau A. Baliasnyj tikinimu, jokia vidinė priežiūra nevykdoma ir tai yra didelė problema. „Nors ir yra vykdoma išorinė kontrolė, jokių rezultatų ji neduoda, kadangi aikštelės savininkas nesiima jokių veiksmų trūkumams pašalinti, taip pat laiku nereaguoja į atsirandančius gedimus, – sakė jis. – Saugą žaidimo aikštelėje įmanoma užtikrinti tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendinami visi trys kontrolės lygmenys ir pagal kontrolės rezultatus vykdoma nuolatinė priežiūra – įrangos remontas, nusidėvėjusių dalių keitimas, birios smūgį silpninančios dangos pildymas, pavojingų objektų ir šiukšlių tvarkymas.“
Vaikų aikštelėse – nevaikiškos traumos
Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pastebi, kad dažniausiai žaidimų aikštelėse krenta ir traumas patiria vaikai nuo 5 iki 9 metų. Apie 40% traumų įvyksta darželiuose, mokyklose ar šalia jų, rečiau namuose, viešose vietose. „Vaikų mirtingumas dėl traumų, patirtų žaidimų aikštelėse, yra mažas, tačiau daugiau nei pusė mirčių įvyksta namuose ir beveik trys ketvirtadaliai įvyksta dėl užsismaugimo įvairiomis virvėmis, mazgais, sūpynėmis“, – įspėja gydytojas.
Jo turimais duomenimis, daugiausia traumų žaidimų aikštelėse įvyksta nukritus nuo sūpynių, karstyklių ir čiuožyklių. Daugiau nei 70% traumų įvyksta krentant ant žemės, o tik apie 10% susitrenkus į žaidimų aikštelės įrenginius. Namuose vaikai dažniausiai susižeidžia nulipdami ar nušokdami nuo įvairių objektų, dažniausiai tai būna sūpynės.
„Jaunesni nei 5 metų vaikai dažniau susitrenkia galvą ir veidą. Dažniausiai iš lūžių diagnozuojami riešo, dilbio ir alkūnės lūžiai. Tikimybė stipriau susižeisti yra žymiai didesnė krentant nuo didesnio nei 1,5 metrų aukščio“, – dėsto B. Jonuška.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad žaidimų aikštelėse labai svarbus pagrindas, nes esant energiją sugeriančiam pagrindui vaikų traumos būna lengvesnės. Vaikai dažniau patiria traumas krisdami ant žolės negu ant smėlio. Saugiausiais pagrindais žaidimų aikštelėje laikomi laisvo užpildo ir sintetinės gumos pagrindai.
Norintiems sumažinti traumų žaidimų aikštelėse riziką B. Jonuška siūlo šias prevencines priemones:
- vengti asfalto, betono, žolės, žemės pagrindo. Geriausia naudoti laisvą užpildą: smulkintą gumą, medžio drožles ar smėlį, po užpildu neturėtų būti kieto pagrindo, o gylis turėtų būti bent 30 cm;
- užpildas turėtų būti bent 1,8 m spinduliu aplink žaidimų aikštelių įrenginius;
- abiejose laiptelių ar kopėtėlių pusėse turėtų būti turėklai;
- žaidimų aikštelių įrenginiuose neturi būti įvairių aštrių kampų, išlindusių varžtų;
- kelmai, akmenys, ar kiti kieti daiktai, esantys žaidimų aikštelėse, turėtų būti pašalinti;
- žaidimų aikštelės turi būti geros būklės, prižiūrimos ir tvarkomos;
- vaikai, žaidžiantys žaidimų aikštelėse, turėtų būti prižiūrimi suaugusiųjų.
„Nuo visų traumų apsaugoti neįmanoma, tačiau būtina atsižvelgti į saugumo reikalavimus ir žaidimų aikštelėse išmokyti vaikus elgtis saugiai, taip sumažinant traumų riziką“, – pasirūpinti savo vaikų saugumu kviečia B. Jonuška.
