„Kiekvienas galime prisidėti prie žalesnės ir tvaresnės aplinkos – tokia logika vadovaujasi ir mūsų trijų asmenų šeima. Todėl kelionėms iš Vilniaus į Telšius, kur gyvena vyro šeima, rinkdavomės AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinius. O ir pati bendrovė nuolat save pozicionavo kaip „žalesnę“ alternatyvą automobiliams, siūlydama greitas ir patogias keliones, taip pat reklamavo smagias keliones šeimoms“, – dalijosi jauna mama.

Keliaudama su savo mažamete dukra šeima rinkdavosi žemagrindį traukinį, į kurį patogu įsikelti vaiko vežimėlį – ir dėl aukščio, ir dėl durų pločio. Pasak Miglės, su senesnio modelio, aukštesniais traukiniais to padaryti būtų tiesiog neįmanoma.

„Specialiai rinkdavomės antrąjį arba penktąjį vagoną, kurie yra gerokai talpesni, su platesniu praėjimu, kad dukros vežimėlis niekam netrukdytų, nors ir pastatytas tam skirtoje, vežimėlio ženklu pažymėtoje vietoje, netoli vietos neįgaliojo vežimėliui. Vietos prie tualeto mums buvo labai svarbios, nes jame yra vystymo stalas, kur galima pakeisti dukrytei sauskelnes. Tokios vietos tėvų sėdėjimui būdavo pažymėtos 79-uoju ir 80-uoju numeriais, – moteris pasakojo sutikusi nemažai kitų mamų, kurios dėl tokių pat priežasčių taip pat specialiai rinkdavosi būtent šias vietas. – Kol dukrytė buvo maža, savo vežimėlyje kelionės metu miegodavo ar gulėdavo, o paaugusi – galėdavo patogiai sėdėti savo aplinkoje, bendrauti su mumis, neužimdama niekieno vietos, o kartu ir važiuodama nemokamai, nes tą bendrovė leidžia vaikams iki 7-erių, jei šie neužima papildomų sėdėjimo vietų.“

Foto: Shutterstock

Traukinio bilietus Miglė visada pirkdavo internetu, tačiau šįkart susidūrė su problema. „Pirmiausia susinervinau dėl naujos bilietų pirkimo sistemos. Joje buvo be galo nepatogu susirasti informaciją, nes norint sužinoti, kokios reiso vietos yra laisvos, turi užpildyti daugybę duomenų: kiekvieno keleivio vardas, pavardė, telefonas, el. paštas. O jei nori pažiūrėti kitą reisą, viską turi pildyti iš naujo, – aiškino ji. – Dar labiau sutrikau dėl to, kad sistemoje buvo parašyta, jog 79-ta ir 80-ta antrojo bei penktojo vagonų vietos yra užblokuotos. Pamaniusi, kad tokia problema – tik viename reise, peržiūrėjau daugybę reisų skirtingomis dienomis ir laikais – vėlgi sugaišdama daugybę laiko, nes kiekvieną kartą turėjau suvesti daugybę informacijos. Tačiau visur kelionėje iš Vilniaus į Telšius, taigi – ir į Klaipėdą, kuris yra galutinis tokio maršruto taškas, sistema rodė tą patį.“

Pamaniusi, kad čia kažkoks nesusipratimas, Miglė paskambino į „Lietuvos geležinkelių“ keleivių informacijos liniją. Čia ji sužinojo, kaip pati sakė, pribloškiančią naujieną – konsultantė Miglei pasakė, kad tokių vietų tiesiog nebėra, nes jas bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo šių metų kovo 31 d. tiesiog panaikino. „Be abejo, jų fiziškai niekas neiškėlė, nenunešė, tiesiog šias vietas „Lietuvos geležinkeliai“ pasiliko vagonų palydovų rezervui, jei jiems prisireiktų, ir bilietų į šias vietas įsigyti nebeįmanoma nei internetu, nei stotyje, nei traukinyje“, – papasakojo ji.

Dar labiau jauną mamą pribloškė konsultantės patarimai. „Paklausus, ką daryti, norint važiuoti su vežimėliu, išgirdau „genialių“ pasiūlymų: važiuoti be vežimėlio ir vaiką laikyti ant kelių; važiuoti su vežimėliu, jį sulankstyti, palikti prie bagažo ir vaiką laikyti ant kelių; nusipirkti vietą ir vaikui, kad jo nereikėtų laikyti ant kelių – be abejo, už pusę kainos. Gerai dar, kad ne už pilną!“ – dalijosi moteris.

Foto: Shutterstock

Nė viena iš šių alternatyvų jaunai šeimai netiko. Miglė paaiškino, kad keliaujant su vežimėliu nepalyginamai patogiau, mat jame gali ne tik patogiai sėdėti ar gulėti pats vaikas, bet ir telpa jo žaisliukai, papildomi drabužėliai ir užkandžiai. „Sulanksčius vežimą, visa tai reikėtų kažkur susidėti – tai būtų papildomas nepatogumas, o to važiuojant su mažamečiais ir taip yra sočiai. Be to, ši erdvė – iškart įlipus į traukinį, todėl jausdavomės ne taip nesmagiai, jei dukrytė verkdavo – čia mažiau keleivių. Kitaip būtų, kai aplink tave – 26 žmonės, esantys tolimesnėje vagono erdvėje“, – lygino ji.

Moteriai pasidarė įdomu, kiek yra traukiniu važiuojančių palydovų, kad iš jaunų šeimų prireikė atimti vaikų vežimėlių, o kaip vėliau paaiškėjo – ir neįgaliųjų vežimėlių vietas? Svarstydama Miglė dar atkreipė dėmesį, kad šios vietos „ne prestižinės“ – virš vežimėlio ir šalia jo dažnai kabinami dviračiai, o ir tualetas su atitinkamais kvapais – neturėtų būti didelis pliusas renkantis kelionę.

Jaunai mamai kilo mintis pasidairyti ir po kitus tų pačių maršrutų vagonus – paaiškėjo, kad kiekviename vagone, išskyrus šeštąjį, tokių sistemoje užblokuotų ir negalimų įsigyti vietų atsirado ne po vieną – iš viso Miglė suskaičiavo net 15 tokių vietų. „Šios vietos dabar irgi tapo keleivių palydovų rezervu. Taigi kyla pagrįstas klausimas – nejaugi tais maršrutais tikrai važiuoja tiek daug keleivių palydovų, kad jie turi gauti papildomas vietas?“

Patikrinusi visas vietas Miglė pastebėjo, kad viena užblokuota vieta sistemoje įvardinta kaip „tinkama neįgaliems keleiviams“, bet jos įsigyti taip pat nebuvo įmanoma. „Pati turiu 50 proc. netekto darbingumo, visa laimė, kad man nereikia neįgaliojo vežimėlio. Bet jeigu reikėtų? Primenu, kad daugiau vagonuose vietų, skirtų neįgaliems keleiviams, nėra. Įdomu, kur tada reikėtų dėtis negalią turinčiam keleiviui su neįgaliojo vežimėliu? Pirkti bet kokią kitą vietą, kad galėtum prisisegus savo vežimėlį sėdėti erdvėje, kuri iki šiol ir buvo skirta šiems žmonėms? Bet neabejoju, kad „Lietuvos geležinkelių“ atstovai sugalvotų, kaip spręsti šią problemą – tikriausiai pasiūlytų sulankstyti neįgaliojo vežimėlį ir persėsti į kurią nors kitą vietą. Truputį makabriška, bet... kodėl ir ne?“ – svarstė jauna mama.

Foto: Shutterstock

Sulaukę pasipiktinimo vietas grąžino

AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė patikino, kad minima situacija bendrovei žinoma, ir apgailestavo dėl keleivės patirtų nepatogumų bei per pokalbį su klientų aptarnavimo specialiste suteiktos nepilnos informacijos apie šias vietas.

„Įdiegę naują bilietų sistemą, atnaujinome ir traukinio sėdėjimo vietų pasirinkimo galimybes, tarp jų ir vietas, pritaikytas individualius poreikius ir judėjimo negalią turintiems asmenims bei su mažais vaikais vežimėliuose keliaujantiems žmonėms, – paaiškino K. Dzikaraitė ir pripažino, kad problemų būta dėl techninių kliūčių: – Atsiprašome už šį nesklandumą – sulaukus klientės pastebėjimų jį jau išsprendėm: perkant bilietus šias vietas vėl galima pasirinkti.“

Bendrovės atstovė sakė, kad su nepatogumų patyrusia keleive buvo susisiekta pakartotinai. „Padėkojome už suteiktą grįžtamąjį ryšį ir informavome, kad ir toliau kviečiame keliauti renkantis poreikius geriausiai atitinkančias vietas“, – sakė ji ir pakvietė visus geležinkelių klientus visuomet dalintis savo nuomone kiekvienam patogiu būdu: telefonu, el. paštu, pildant atsiliepimo formą svetainėje ar parašant į bendrovės socialinių tinklų paskyras.