Dvejų metų vis dar nekalbėjo
„Mūsų šeimos istoriją sunku papasakoti trumpai. Artėjant antrajam sūnaus gimtadieniui pradėjau galvoti, kad kažkas ne taip, jog mūsų sūnus mažai kalba. Pastaruosius pusę metų intensyviai ieškojome pagalbos, domėjomės kalbą skatinančiomis veiklomis, kad tik Jonas pradėtų kalbėti. Išgirdau daug įvairių nuomonių, kokios gali būti vaiko nekalbėjimo priežastys, ne su visomis norėjau sutikti, siekiau surasti geriausią ir tinkamiausią sprendimo būdą būtent mums. Ieškojau informacijos ir specialistų, kas mums gali padėti. Buvo tikrai sunku, kartais atrodydavo, kad tiesiog atsimuši į sieną“, – pasakojo A. Kubilienė.
Būdamas dvejų metų jos sūnus Jonas vis dar beveik nekalbėjo, tarė labai mažai garsų. O po ilgų paieškų ir įdėto darbo pirmieji išgirsti sūnaus pasakyti žodžiai moterį tik dar labiau paskatino ir toliau dirbti, domėtis ir būtinai pasidalinti visu tuo žinių bagažu su kitais.
Beieškodama atsakymų A. Kubilienė susipažino su visuminio ugdymosi šeimai akademijos „Family Lab Academy“ bendruomene ir nutarė gimtajame mieste atidaryti šios studijos filialą. Taip staiga iš finansų sferos jauna mama atsidūrė naujame – ankstyvojo vaikų ugdymo pasaulyje.
Gimtame mieste pasigedo veiklų
„Konsultuodamasi su ergoterapijos specialistais, logopedais, vaikų raidos specialistais supratau, kad noriu padėti kitoms šeimoms, kad joms nereikėtų nueiti tokio kelio, kokį teko nueiti mums. Todėl pasiryžau į mažą mūsų miestą atvesti tokius užsiėmimus, kuriuose aš pati atradau atsakymus, kaip galiu padėti savo sūnui. Noriu pasidalinti ta patirtimi su kitomis šeimomis, kurioms taip pat reikia informacijos apie vaikų raidą. Taigi tai įkvėpė mane suburti komandą, kuri gali padėti vaikams ir tėvams“, – dalijosi ji.
Pati susidūrusi su reikiamos pagalbos ir įvairių veiklų mažiesiems trūkumu savo mieste A. Kubilienė nepabūgo, kad Mažeikiuose gali būti sunku pritraukti klientų į ankstyvojo ugdymo studiją. Taigi dabar visi mažeikiečiai – mamos, tėčiai, seneliai čia bus kviečiami su vaikais kurti ir kokybiškai bei turiningai praleisti laiką kūrybiškuose užsiėmimuose.
„Tikiuosi, kad mūsų studija taps ta vieta, kur mamos galės atsikvėpti, rasti bendraminčių ir pasidalinti savo išgyvenimais, patirtimi. O dar labiau noriu, kad mažieji lankytojai čia pažintų pasaulį per pojūčius, kad veiklos juos sudomintų ir jie grįžtų nekantraudami pamatyti, kas jų laukia šiandien“, – kalbėjo naujosios studijos vadovė.
Ieško specialistų
Nusprendusi atverti studijos šeimoms duris mažeikietė susidūrė ne su vienu iššūkiu. Pirmiausia – rasti patrauklią vietą akademijai, vėliau – su įkūrimo darbais. „Žinoma, tai malonūs darbai, tačiau vis svarstau, kas būtų patrauklu mūsų mažiesiems lankytojams. Mažesnių miestų gyventojai kuklesni, gal šiek tiek sunkiau priima naujoves, tačiau tikiu, kad miestas auga ir keičiasi“, – sakė A. Kubilienė.
Vis dėlto, didžiausias iškilęs sunkumas – suburti komandą. Edukologų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje, o ypač mažesniuose miestuose, todėl dabar vienintelis belikęs iššūkis – rasti trūkstamų pedagogų.
„Komandoje dar trūksta specialistų, mokytojų. Tai vienas iš didesnių iššūkių. Turime daug kvalifikuotų kraštiečių, išvykusių į kitus miestus. Tačiau tikiu, kad kažkur slepiasi ambicingi, kūrybingi mokytojai, kurie taip pat ieško naujų iššūkių ir nori prisidėti prie naujos didelės mūsų šeimos“, – kvietė A. Kubilienė.
