Gražiausias vietas Latvijoje ir Estijoje aplankiusi šeima iš naujos kelionės parsivežė ne tik nepamirštamų įspūdžių, bet ir naujos patirties, kuria mielai sutiko pasidalinti.

Apie pirmąkart išbandyto keliavimo ypatumus Delfi papasakojo L. Mazalienė.

– Kartu esate aplankę daugybę šalių, tačiau į tokią kelionę leidotės pirmą kartą. Papasakokite, kodėl šioms atostogoms pasirinkote kemperį?

– Galima sakyti, kad spaudimą mums padarė vaikai (juokiasi). Istorija prasidėjo nuo to, kad kelyje, pro kurį važiuodavome į darželį, vaikai vis matydavo iškabintą reklamą, kurioje buvo nufotografuotas kemperis. Tada mūsų vyresnėlė Deimilė vis sakydavo – kaip būtų smagu ir mums su tokiu pakeliauti. Dukra tai kartojo diena iš dienos visą mėnesį, o galiausiai paprašė kelionės kemperiu kaip dovanos savo gimimo dienos proga. Taip ir nusprendėm susiorganizuoti štai tokią šeimos kelionę.

– Kiek laiko keliavote ir kiek kilometrų sukorėte? Ar vairavote pasikeisdami?

– Iš viso keliavome 8 dienas, išėjo tokia ilgesnė savaitė. Per visą šį laiką nuvažiavome apie 1500 km. Nors pati vairuoju, šį kartą prie vairo nesėdau, pabijojau. Taigi visą kelią vairavo Šarūnas, o aš atlikau mamos-vadybininkės vaidmenį.

– Ar patys susidarėte maršrutą? Kas paliko didžiausią įspūdį?

– Taip, patys. Jau praėjusiais metais būdami Latvijoje labai susižavėjome mūsų kaimynine šalimi, o iš draugų sužinojome, kad labai verta nuvykti ir iki Estijos. Didžiulį įspūdį padarė jų aplankytas povandeninis kalėjimas. Nutarėm, kad mūsų kelionės vinis ir bus ši vieta.

Laura ir Šarūnas Mazalai su vaikais keliavo kemperiu.
Foto: Asmeninins albumas

Aplankėm tikrai daug vietų, o grįžę su Šarūnu juokėmės, kad kaip pernai Latvija mus sužavėjo, taip šį kartą ji mums nublanko prieš Estiją. Ten tikrai yra ką pamatyti. Vien Keilos krioklys kokį įspūdį padarė! O kai pagalvoji, juk tai visai šalia mūsų.

– Atrodo, namelis ant ratų suteikia platesnes galimybes – gali sustoti, kur nori, nukrypti nuo maršruto. Bet keliaujant su vaikais tikriausiai tenka laikytis tam tikros dienotvarkės?

– Iš tiesų mes galvojome, kad viskas bus kitaip. Manėm, kad kol vaikai miegos, mes turėsim ramias 2–3 val. įveikti tam tikroms distancijoms. Tačiau, kai vaikai miegodavo, mes negalėdavom niekur važiuoti. Kemperyje kėdutės tvirtinamos šiek tiek kitaip, be to, tarp vaikų buvo stalas, tad mums pasirodė, kad tai ir nelabai saugu, ir nepatogu. Todėl kasdien pietų miegui sustodavome kokioje nors aikštelėje. Beje, ir patys kartu prisnūsdavom, o tai nebuvo labai jau blogai (juokiasi).

Laura ir Šarūnas Mazalai su vaikais keliavo kemperiu.
Foto: Asmeninins albumas

Taigi tokia dienotvarkė ir būdavo: atsikeldavom, pavalgydavom pusryčius, nuvažiuodavom iki kokio nors vieno taško, paskui – pietų miegas, o po jo leisdavomės iki kokio tolimesnio taško, kur ir sustodavome.

– Kas labiausiai šioje kelionėje patiko? Gal buvo kokių nors malonių staigmenų, ko nesitikėjote patirsiantys?

– Didžiausias keliavimo kemperiu privalumas – tai, kad tu gali sustoti kada nori. Jau pačią pirmą dieną nuvykę ir pabuvę Latvijos Tervetės gamtos parke supratom, kad kitą tądien numatytą vietą – Rygos zoologijos sodą geriau atidėti rytdienai. Tervetės parkas toks didelis, vaikams ir taip buvo daugybė įspūdžių, išsinešėm juos ant rankų bemiegančius, tai kur dar zoologijos sodas? Tuomet staigiai sugalvojome, kad galime nuvykti į Jūrmalą.

Laura ir Šarūnas Mazalai su vaikais keliavo kemperiu.
Foto: Asmeninins albumas

Arba jau Estijoje Šarūnui ir sakau – kaip būtų smagu pamatyti naktinį Taliną. Greit susiruošėme ir netrukus atsidūrėme puikioje vietoje pačiame miesto centre, kur galėjome išsinešti kėdes ir tiesiog grožėtis – visas šviečiantis Talinas buvo kaip ant delno. Šis jausmas tikrai nepakeičiamas ir dabar jau suprantu, kodėl žmonės keliauja su kemperiais.

– O kas tokioje kelionėje buvo sunkiausia? Galbūt dabar kažką darytumėte kitaip?

– Sunkiausia tikriausiai buvo vaikams išsėdėti vienoje vietoje. Aš manau, kad tokiai kelionei mūsų vaikai tiesiog dar šiek tiek per maži. Galvoju, kad jei mažiausiam būtų kokie 6-eri, tai viskas būtų puiku. Nes jei nori pamatyti gražiausias vietas, kasdien turi pavažiuoti po 2–3 val., o mažiems vaikams tokia kelionė prailgsta, jiems pasidaro nuobodu, sudėtinga. Mūsų vaikai net išmoko iš kėdučių atsisegti, tad nuolat reikėjo priežiūros ir linksminimo programos.

– Ką patartumėt kitiems, kurie taip pat į tokią kelionę leidžiasi pirmą kartą?

– Pirmiausia klysta tie, kurie iš anksto nusiteikia, kad tokia kelionė bus pigesnė. Girdėjau ne vieną sakantį, kad juk štai turi namelį ant ratų, vadinasi, nereikia mokėti už viešbutį, todėl taip keliauti nepalyginamai pigiau. Bet nepamirškite, kad pati kemperio nuoma nėra pigi, parai jis gali kainuoti nuo 120 iki 180 Eur. Jei nakčiai apsistoji kempinguose, dar tenka sumokėti po 20–30 Eur. O juk dar tenka pirkti maistą, kainuoja ir pramogos... Žinokite, kad su kemperiu keliauti tikrai nėra pigiau.

Latvijoje ir Estijoje yra leidžiamas vadinamasis „wild camping“, kai tu savo kemperį gali pasistatyti kad ir gatvėje, jei tik niekam netrukdai. Tai čia toks privalumas keliaujant į šiaurę. Tuo metu pietuose tu gali apsistoti tik specialiuose kempinguose, kurie, kaip jau sakiau, kainuoja.

Laura ir Šarūnas Mazalai su vaikais keliavo kemperiu.
Foto: Asmeninins albumas

Mes taip pat nusprendėme apsistoti kempinguose, nes kai sustojome kažkokioje atokioje vietoje, kur tebuvome mes vieni, aš negalėjau ramiai miegoti, jaučiausi nesaugiai. Be to, kempinguose ir vaikams smagiau – čia jie turėjo, ką veikti. Tiesą sakant, ten ir pajutome tikrąjį kelionės malonumą. Išsitraukėme stalą, kėdes, šašlykinę, Šarūnas padarė vakarienę, tad sėdėjome, vakarieniavome, vaikai žaidė aplinkui.

Dar vienas nepatogumas tas, kad kemperis yra didžiulis ir jį sunku priparkuoti. Tokių situacijų buvo ne vienoje lankytoje vietoje – tu atvažiuoji, o žmonių daug, ir tu tiesiog niekur negali sustoti. Tada reikia galvoti, kur tą kemperį pastatyti.

– Tai ar dar keliausite kemperiu? O gal jau turite ir konkrečių planų?

– Šį kartą mūsų su Šarūnu nuomonės išsiskyrė (juokiasi). Jis – visom už ir labai norėtų vėl viską pakartoti, o aš manau, kad mums dar tikrai reikėtų palūkėti ir paauginti vaikus. Be to, labiausiai norėtųsi pakeliauti po pietus. Juk ten saulė ir visad geras oras suteikia tos geros energijos kelionei, o vaizdai – kvapą gniaužia. Žinoma, ir čia buvo vietų, kuriomis galėjome pasigrožėti, bet iki jų teko ilgiau pavažiuoti, o kai keliauji pietuose, tavo akiai viskas neįprastai gražu ir palieka kur kas didesnį įspūdį.