Jau porą metų A. Jasiulionienė leidžia elektroninį užduočių žurnalą vaikams „Kiškio obuoliukai“, kurį, kaip ji pati pristato, ir sudaro užduotys, mankštinančios tiek smegenis, tiek širdį. Paklausta, ar nepristinga idėjų kas mėnesį leidžiamam leidiniui, moteris nusijuokia – sako, kuo daugiau kuria, tuo daugiau naujų minčių atsiranda.
„Manęs ir klientai klausia – iš kur tas kūrybiškumas? Aš nežinau, gal iš skanios vaikystės. Augau vienkiemyje. Mėgau garsiai dainuoti kartu su gervėmis palaukėse, prausti basas kojas vakarinėje rasoje, valgyti uogas tiesiai iš sodo, ganykloje gerti pieną per kviečio šiaudą tiesiai iš tik ką primelžto kibiro, braidyti balose, miegoti ant šieno, kepti smėlio tortus, vėliau – važinėti dviračiu, žaisti mokyklą ir, žinoma, skaityti“, – savo pačios vaikystės prisiminimais pasidalija ji.
Vis dėlto didžiausio įkvėpimo suteikia motinystė. Nors prieš imantis leisti savo žurnalą A. Jasiulionienei teko dirbti ir mokytoja, tačiau vienareikšmiškai, anot jos, pats kūrybiškiausias darbas – būti mama.
„Kasdien pati įsitikinu, kad neužtenka tiesiog pasakyti „padaryk“. Jei noriu, kad vaikui patikėtas darbas būtų gerai atliktas ir dar noriai – reikia žaisti ir improvizuoti. Dažnai namuose karaliauja Hogvartso tema. Kurį laiką namai buvo virtę plėšiko Hocenploco lindyne. Dukra man visada skiria blogiuko vaidmenį. Aš nesipriešinu. Tada galiu duoti sunkių užduočių – nes blogiukams galima viskas, – juokiasi kūrybinga mama. – Norėdama supažindinti dukrą su Lietuvos istorija, žaidžiame knygnešius, iš žaislų per visus namus jungiame Baltijos kelią.“
Dabar moteris džiaugiasi, kad savarankiškas darbas atnešė ne tik savęs realizavimą ir pinigų – labiausiai džiugina tai, kad dirbdama namuose daugiau laiko ji gali praleisti su šeima, jaučia mažiau streso. Be to, karantino metu ji sulaukė daug naujų bendradarbiavimo pasiūlymų, kurie paskatino imtis visiškai naujų projektų – pradėjo vesti praktinius seminarus pedagogams, individualius užsiėmimus vaikų grupėms, išleido pirmąsias popierines veiklos knygas vaikams, parengė naujų edukacinių skaitymo, elgesio taisyklių plakatų. O drauge su vyru ėmėsi grandiozinio projekto „Kiškio dronas“ – pradėjo kurti edukacinių žaidimų paketą vaikams, kad „Kiškio obuoliukų“ lavinamosios užduotys virstų interaktyviais žaidimais telefonuose, planšetėse ir išmaniosiose lentose.
A. Jasiulionienė sutiko papasakoti, kaip jai kilo idėja pradėti savo verslą ir kodėl skatina savo kuriamomis užduotimis dalintis tarpusavyje.
– Pradėkime nuo pradžių. Kaip sumanėte sukurti vaikams skirtų užduočių prenumeratą?
– Kaip aš sakau, visos naujos pradžios yra senųjų pabaigų tęsinys. Iki savarankiškos veiklos pradžios dirbau neformalaus ugdymo srityje, greitojo mintino skaičiavimo mokytoja-trenere. Darbo valandos nuo 12 iki 21 val. nebuvo palankios šeimyniniam gyvenimui. Grįžusi namo, 3,5 m. dukrą jau rasdavau lovoje, susiruošusią miegoti. Visas mūsų laikas drauge buvo tik trumpos kelionės į darželį ir dar trumpesnės pasakos prieš miegą, vakare. Abi pradėjome dažniau sirgti. Manau, mums toks grafikas tiesiog netiko.
Tada nuotoliniu būdu baigiau SEO kursus ir įsidrąsinau imtis savarankiškos veiklos iš namų – taip buvo lengviau palikti mylimą darbą vaikų būryje. Susiradau pirmuosius klientus, rašiau straipsnius, konsultavau svetainės turinio optimizavimo klausimais. Viskas buvo įdomu, nauja, bet jaučiau, kad ne man. Klientai įnoringi ir skirtingi, prireikdavo daug laiko, kol perprasdavau jų įnorius, stilių ir kt.
Man nepatiko prisitaikyti. Labai dažnai norėjosi kurti ir daryti taip, kaip noriu aš. O po vieno konflikto su kliente dėl idėjos išpildymo nesutapimų visą pykčio energiją nukreipiau į „Idėjų pašto“ sukūrimą. Aš tiesiog norėjau kurti ir dalintis, o ne gaišti laiką su individualių klientų kaprizais.
Sukūriau logotipą – žaliuojančią pašto dėžutę, iš kurios byra vėjo nešamos sėklos. Taip ir aš – plačiai sėju savo edukacines idėjas ir laukiu, kol jos sudygs ugdymo įstaigose arba ras jaukią vietą namuose.
– Atrodo, įvairių vaikams skirtų žurnalų su skirtingomis užduotimis, lavinamųjų žaidimų dabar netrūksta. Kodėl nusprendėte kitaip?
– Dirbdama neformalaus ugdymo mokytoja su 4–10 m. vaikais pastebėjau, kokių ugdymo priemonių trūksta pedagogams ir kokie lavinimo būdai vaikus motyvuoja labiausiai. Smarkiai stigo elektroninių – patogių spausdinti – lietuviškų, kokybiškų, o svarbiausia – žaismingai pateiktų užduočių, lavinančių dėmesio sutelkimo, atminties, logikos, pastabumo, gimtosios kalbos – skaitymo ir rašymo, skaičiavimo ir emocinio intelekto įgūdžius.
Iš pradžių sukūriau kelias temines nemokamas užduotis, skirtas įvairioms amžiaus grupėms. Norėjau pasitikrinti, ar tokios užduotys bus tikrai paklausios, ar tai tik mano įsitikinimas. Ir susidomėjimas pranoko visus lūkesčius. Tėvai ir mokytojai prašė dar ir dar, patys ėmė siūlyti temas.
Tai padrąsino sukurti užduočių žurnalą PDF formatu ir pabandyti jį parduoti už pinigus. Įvairiose FB pedagogų ir tėvų grupėse, užsienio mamų grupėse radau pirmuosius žurnalo pirkėjus. 2019 m. sausio mėnesį buvo pristatytas pirmasis „Kiškio obuoliukų“ PDF užduočių žurnalas žiemos tema. Jį sudarė dėmesingumo ugdymo, emocinio intelekto lavinimo, rašymo/ piešimo/ karpymo/ klijavimo, pasakojimo, sporto, skaičiavimo, raidžių pažinimo, logikos lavinimo užduotys.
Užduotys, nors ir lavinančios, neatrodė akademiškai, todėl vaikams patiko. Pirkėjai, gavę pirmąsias užduotis, ėmė klausinėti, o kada bus kitas numeris, domėjosi, ar gali susimokėti „į priekį“ ir kas mėnesį gauti užduotis į savo e. pašto dėžutę. Nors to neplanavau, tačiau klientai patys parodė, kuria kryptimi turiu eiti. Taip ir atsirado užduočių PDF formatu prenumerata, kurią prenumeratoriai gauna vieną kartą per mėnesį.
– Ar galite pasakyti, kuo pačios užduotys skiriasi nuo daugeliui įprastų ir randamų vaikų žurnaluose?
– Mano siūlomos užduotys pirmiausia išsiskiria tuo, kad daugumą jų galima atsisiųsti ir išsispausdinti čia ir dabar. Be to, toks veiklos užduočių formatas leidžia pedagogams ir tėvams patiems išsirinkti, ką nori spausdinti vaikams, nors ir kelis kartus iš eilės. Taip pat šio žurnalo neriboja jokios sienos, todėl jį jau pamėgusios lituanistinės užsienio mokyklos.
Parduotuvių lentynose dažnas žurnalas yra verstas iš užsienio kalbos. Tose knygelėse visada rasite labirintų, skaičiavimo veiksmų, skirtumo ieškojimų, spalvinimo užduočių. Bet užduočių apie lietuviškus senuosius amatus, tyrimų anketas mamai ir tėčiui ištirti, Lietuvos kunigaikščius, piliakalnius, TV bokštą ten vargu ar rasite. Aš kuriu Lietuvos vaikams, net jei jie išlakioję po visą pasaulį.
Iš viso užduočių rinkinį sudaro apie 25 teminės užduotys, pavyzdžiui, „Auksinis ruduo“, „Pasaulis margas“, „Aš ir mano jausmai“, „Kaziuko amatai“, „Akmens amžius ir priešistorė“; „Apie Lietuvą“, „Profesijos“ ir kt. Visos užduotys apima skirtingas lavinimo sritis.
Be to, į kiekvieną užduočių rinkinį įtraukiu užduočių arba žaidimų, skirtų emociniam vaiko intelektui lavinti. Laimė, meilė, pyktis, drąsa, pagarba, baimė, pavydas – tai tik dalis temų, su kuriomis vaikai „žaidžia“ atlikdami užduotis.
– Ar jūs visas tas užduotis pati sugalvojate ir dar iliustruojate?
– Ne, ne visai taip. Taip, aš sugalvoju temą, tada į sąsiuvinio lapą lieju visas asociacijas, susijusias su ta tema. Remiuosi savo vaikystės patirtimis, apklausiu vyrą ir, žinoma, dukrą. Pavyzdžiui, tema „Labas, vasara!“ man asocijuojasi su šienu, braškėmis, braškių sriuba, medumi su agurkais, žemuogėmis, smilgomis, lauko gėlėmis, maudynėmis upėje, Joninių laužu ir kt. Man šis kūrimo etapas turbūt pats svarbiausias. Čia aš vėl būnu vaikas.
O tada pagal visas šias asociacijas surandu paveikslėlius. Juos perku vienoje interneto svetainėje. Tuomet maketuoju užduotis su maketavimo programa. Pradedu nuo balto lapo. Naudoju įsigytus paveikslėlius, tačiau jei ko nerandu, piešiu ir pati, rašau šmaikščias užduočių sąlygas. Na, o tada, dar davusi parengtas užduotis peržiūrėti vyrui, kuris puikiai suranda praleistas raides tekste, pastebi fakto klaidas, kurių neturėtų būti, išsiunčiu naują užduočių rinkinį prenumeratoriams PDF formatu jų nurodytais e. pašto adresais bei įkeliu naują užduočių rinkinį į elektroninę parduotuvę.
– Papasakokite plačiau apie tą dalinimąsi. Sakėte, kad norite, jog jūsų užduotimis dalintųsi klasės, darželio grupės? O jums tai apsimoka?
– Nepaisydama aplinkinių kritikos, esą niekas nepirks elektroninių užduočių, kurias dar reikia ir savarankiškai atsispausdinti, o jei ir nusipirks, tai išsidalins, vis tik kūriau, maketavau, strategavau, reklamavau ir prekiavau elektroninėmis PDF užduotėlėmis bei jų rinkinių prenumerata. Ir aš iš tiesų leidžiu ir net skatinu dalinimąsi užduotimis įstaigos bendruomenės viduje. Nuo pat pradžių maniau, kad jei duodi, tai ir grąža grįžta.
Nors ir buvo plagijavimo, nelegalios sklaidos internete atvejų, tačiau man grįžo kur kas daugiau. Turiu nuolat augantį nuolatinių prenumeratorių ratą, kiekvieną mėnesį vis atsiranda naujų žmonių.
– Naujų užduočių pasiūlote kas mėnesį. Kaip nepristinga idėjų?
– Man atrodo, kad idėjų kas mėnesį tik daugėja. Rengdama užduotis pastebiu, kiek daug temų paliečiu paviršutiniškai, nors galima joms parengti atskirus užduočių rinkinius. Pavyzdžiui, parengiau užduočių rinkinį pavasario tema. Tačiau vėliau išgirdau, kad klientai labai pageidauja atskiro rinkinio apie Lietuvos paukščius, nes šiame rinkinyje užduočių paukščių tema jiems buvo per mažai. Tad jau žinau, kokias užduotis rengsiu kitą pavasarį.
Be to, kartais darau klientų apklausas, kokios temos užduočių jiems trūksta labiausiai. Pasitikrinu, ar galvojame taip pat, ir kuriu toliau.
Idėjų nepristinga – būnant mama dažniau pristinga tik laiko. Neretai visi kūrybiniai darbai atliekami naktį.
