Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė Agnė Liubertaitė-Amšiejė papasakos apie mokslo svarbą ir kaip pastebėti vaikuose augančius talentus.

Ką patartumėte tėvams, kurie augina vaikus, kaip sudominti juos mokslais ar kitomis veiklomis?

Marius: taip, tai sunki tema, bet priklauso nuo vaiko charakterio, nuo jo polinkio ar aktyvumo lygio. Mes turim 4 vaikus ir jie labai skirtingi. Nuo vienuoliktokės Marijos iki mažiausios Onutės, kuri dar tik eina į darželį. Jeigu vaikas sunkiai sutelkia dėmesį, kaip mūsų antrokėlis Antanukas, ypač, kai dabar tokia situacija ir vyksta nuotolinis mokymas, nuolat vienas iš tėvų turi būti šalia, nes kitaip jis kažkur nubimbinės ir atsiras spragų. Aš galvoju, jei tėvai suvokia mokymosi reikšmingumą, jie ras būdų. Geriausiai savo vaikus pažįsta tėvai.

Ir kartais reikia pabarti, ir net nubausti. Turi būti disciplina ir tvarka. Turi būti paskirti prizai, pavyzdžiui, nori savaitgalį pažaisti su Ipadu (pas mus jie gali žaisti tik savaitgalį vieną valandžiukę), turi būti supratimas, kad gali ir prarasti šią privilegiją, jei nesilaikysi tvarkos.

Mes stengiamės juos auklėti, kad visi mes gyvenime turime kažkokias pareigas. Aš, kaip tėvas, turiu pareigą dirbti, aprūpinti šeimą, vaikų pareiga yra mokytis. Su tokiu nusiteikimu, kad ir sunku kartais būna, bet po truputį ir judam. O vyresnieji jau išmoko užsiimti savarankiškai, sėdi prie pamokų, padaro namų darbus, vėliau važiuoja sportuoja. Berniukas lanko futbolą, mergaitė taip palaksto po kiemą.

Aš galvoju, kad kažkada tos padarytos investicijos vėliau grįžta. Atsimenu, kai veždavausi juos dar visai mažus į savo keliones: Kubą ar Meksiką. Tarp fotografavimo prisėsdavom, mokydavomės skaityti ar skaičiuoti. Ir vaikai tiesiog priprato. Čia kaip su daržovių valgymu – išmoko valgyt tas daržoves ir valgo.

Ką patartumėte daryti tėvams, kad jų vaikams mokymasis taptų malonus?

Agnė: mokymasis ne visada yra malonus. Bet reikia ieškoti būdų sudominti vaiką. Mes dažnai pastebime, kad tėveliai, norėdami paspartinti vaikų tobulėjimą, kartais kai kuriuos dalykus padaro vietoj vaiko. Bendraujame su kitų šalių specialistais ir pastebėjome, kad ypač nuotolinio mokymo metu daug užduočių, skirtų vaikams, atlieka patys tėvai. O tai yra meškos paslauga vaikui, nes mes nesugebame identifikuoti to talentingo mokinio, pamatyti jo fenomenalų mąstymą. Reikia ieškoti, kaip motyvuoti vaiką, bet iš kitos pusės, tikrai nereikia persistengti beieškant ir besistengiant, kad viskas būtų atlikta laiku ir vietoje.

Kaip pastebėti vaikų talentus? Ir nuo kelerių metų reikėtų stebėti savo vaiką, kad atkreiptume dėmesį į tam tikrus gebėjimus?

Agnė: talentą ir gebėjimus daugelis tapatina. Ir šiuo atveju mes juos galime tapatinti. Visų pirma, neužgožti talento ir neįstatyti vaiko į tam tikrus rėmus, sugebėti atsitraukti ir pastebėti vaiką. Turėti tokią prabangą, pažiūrėti, kaip vaikas mąsto, kur dega jo akys, kur jis šypsosi, tam reikia tikrai daug laiko. Mes dažnai kalbame apie švietimo sistemą, kad reikia išeiti programą, padaryti tą ar aną. Ir tokiu atveju net 40–50 % mokinių lieka nepastebėti ir jų gebėjimai nėra realizuojami.

Antras svarbus dalykas – kad turi būti didžiulė partnerystė tarp mokytojų: formaliojo ir neformaliojo ugdymo. Nes talentingas mokinys ne visada gali būti gabus akademiškai ir iš kitos pusės akademiškai stiprus vaikas gali būti negabus muzikoje, mene ar sporte. Ir čia visi ugdytojai turi dirbti kaip komanda ir dalintis savo patirtimi. Kas įkvepia mokinį, kaip jam padėti, nes nevystomas talentas ir nuvysta. Kaip smagu, kai mokytojas sugeba įkvėpti mokinį pabandyti vieną veiklą, antrą veiklą ar trečią veiklą. Komunikuoti su šeima, rodyti gerą pavyzdį ir inspiruoti. Taip yra pastebimi talentai nuo mažų dienų.

Visas pokalbis – laidoje AŠ IKONA.