Kai į rankas įduoda kortelę su tavo vaiko nuotrauka ir vardu, o ten įrašyta, kad jam nustatyta sunki negalia, pasijauti lyg gavęs stiprų smūgį iš kelio į nugarą, tave tiesiog parklupdo. Kad gautum pagalbą, turi parodyti, ko tavo vaikas nesugeba, kiek jis yra atsilikęs. Visas tas neigiamas emocinis užtaisas iškala net stipriausius. Tačiau tada tu turi save surinkti iš gabaliukų, nukišti tuos popierius tolyn ir vėl patikėti, kad tavo vaikas vis dėlto gali.
Oficialius neįgalumo dokumentus tik po metų, kai sūnui Benjaminui buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, susitvarkiusi Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse sako iki šiol tą dieną prisimenanti su fiziniu skausmu.
Nors jaunėlio diagnozė apvertė visos šeimos gyvenimą, o Lietuvoje autistiškiems vaikams vis dar sunku sulaukti kvalifikuotos pagalbos, į šią situaciją moteris žvelgia kiek galėdama optimistiškai. Tiesiog gyvenime iškrito tokios kortos, bet tai dar nėra pasaulio pabaiga, reikia tik pasiraitoti rankoves ir eit pakovoti už savo vaiką, sako ji.