– Papasakokite, kada ir kodėl pradėjote rašyti tinklaraštį?

– Tinklaraštį pradėjau rašyti prieš beveik devynerius metus ir kurį laiką jis buvo tik receptų tinklaraštis, kuriame dalindavausi savo išbandytais bei atrastais receptais. Pradėdama jį rašyti tikrai neturėjau minčių, kad tinklaraštis gali taip išaugti – tai buvo tarsi mano receptų knygelė, kuria mielai dalindavausi su draugais. Tačiau laikui bėgant pastebėjau, kad prie jo jungiasi vis daugiau žmonių, tad tai paskatino labiau domėtis maisto fotografija, pradėti ruošti kokybiškesnį bei aktualesnį turinį. Gimus dukrytei, tinklaraštis šiek tiek pasikeitė, jame dabar galima rasti ne tik receptus, bet ir įvairias lavinančias veiklas vaikams, keliones su vaikais, namų bei švenčių idėjas.

– Kaip kilo pavadinimo idėja?

– Tinklaraštis yra tarsi mano antrieji namai, kuriuose gaminu, leidžiu laiką su šeima, švenčiu, dekoruoju, keliauju, atrandu ir patiriu, tad norėjosi pavadinimo, kuris būtų jaukus ir šiltas, toks, kuris primintų namus ir laiką juose. Cukrinis avinėlis buvo būtent toks!

– Kokių reakcijų sulaukėte iš artimųjų? Ar niekas nebandė atkalbėti, kad kam čia viešai rodyti savo gyvenimą?

– Prieš devynerius metus Lietuvoje tikrai nebuvo tiek daug tinklaraščių ir jie nebuvo tokie populiarūs, tad tiek aš, tiek mano artimieji į tai žiūrėjome kaip į žaidimą, kaip į vieną iš saviraiškos būdų. Tikrai labai džiaugiuosi, kad mane artimieji palaikė, nepabijodami išsakyti įvairių pastebėjimų, savo nuomonės, taip leisdami tobulėti ir judėti pirmyn.

Tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autore Berta Garuckė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– O komentarų iš nepažįstamųjų sulaukiate? Kokie jie dažniausiai būna? Kaip atsilaikote neįsiveldama į internetines diskusijas tarp mamų?

– Man labai patinka, kai gaunu grįžtamąjį ryšį, kai sekėjai pakomentuoja, parašo žinutes, pasidalina išbandytais receptais ar idėjomis. Džiaugiuosi, kad grįžtamasis ryšys yra teigiamas ir palaikantis – tai labai svarbu kiekvienam turinio kūrėjui. Ryšys su sekėjais yra ne tik viena didžiausių motyvacijų, bet ir vertybių.

Dėl internetinių diskusijų turiu savo nuomonę – aš tikrai nemėgstu tokių diskusijų nei realiame, nei virtualiame gyvenime. Dažniausiai esu linkusi savo nuomonę pasilaikyti sau, nes visi mes esame skirtingi, turime skirtingas gyvenimiškąsias patirtis, požiūrį į daugelį dalykų, tad tos vienos ir neginčijamos tiesos tikrai nėra.

– Į kokį skaitytoją orientuojatės? Kam skirtas tinklaraštis?

– Cukrinis avinėlis yra šeimos gyvenimo būdo tinklaraštis, tad didžioji dalis skaitytojų yra šeimos – tikrai žinau, kad užsuka ne tik mamos, bet ir močiutės bei tėčiai. Tinklaraštyje naudingos informacijos gali atrasti tiek mėgstantys gaminti, tiek keliaujantys kartu su vaikais ar vieni, tiek ieškantys idėjų, kaip lavinti ir kuo užimti vaikus, tiek planuojantys šventes ir ieškantys joms idėjų.

– Gal pastebėjote, kokios temos sulaukia didžiausios susidomėjimo? Kurios labiausiai kelia diskusijas?

– Būtų sunku išskirti vieną ar kitą temą, kuri sulaukia didžiausio susidomėjimo. Bet tikrai esu pastebėjusi, kad receptai, veiklos vaikams bei kelionės su vaikais yra tikrai vienos mėgstamiausių.

– Ar yra temų, kurių vengiate savo tinklaraštyje?

– Nėra temų, kurių labai vengčiau, bet tikrai gana mažai dalinuosi savo, kaip mamos, patirtimi, mažai kalbu apie motinystę, vaiko auginimą, taip pat labai atsirenku, kuo galiu dalintis iš savo asmeninio gyvenimo. Noriu, kad mano tinklaraštis būtų naudingas ir aktualus šeimoms, tad stengiuosi jame dalintis tokia informacija, kurią mamos ar tėčiai galėtų panaudoti – pasigaminti puikiausią vakarienę per 15 minučių ar susiruošti skaniausią užkandžių dėžutę, kartu atrasti naujas lankytinas vietas, lavinančias veiklas ir pan.

Berta Garuckė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Papasakokite apie save: ar dirbate, kokia jūsų profesija? Ar ketinate grįžti prie darbų, o gal imtis kažko visiškai naujo?

– Esu baigusi teisę, bet taip jos ir nepamėgau. Dar studijų metais atradau save fotografijoje, kūryboje, tad baigusi mokslus labai dvejojau, ar dirbsiu šioje srityje. Labai džiaugiuosi, kad tinklaraštis tapo vienu iš pagrindinių mano darbų. Taip pat kuriu turinį užsakovams, fotografuoju produktus, receptus, įvairius gaminius.

– Gal turite patarimų šeimoms, kur ir kaip šiuo metu turiningai praleisti laisvalaikį su šeima?

– Manau, net ir tokiu laikotarpiu, kaip šis, galima tikrai nemažai ką nuveikti drauge su šeima – leistis į snieguotus nuotykius nuo kalniukų, surengti iškylą miške, atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, drauge parašyti popierinius laiškus likusiems šeimos nariams ar draugams ir juos išsiųsti, ieškoti miesto ar gamtos lobių su Geocatching programėle, surengti knygų klubą namuose, pradėti kartu mokytis naujos užsienio kalbos, surengti filmų, stalo žaidimų ar maisto gaminimo vakarą namuose, virtualiai aplankyti pasaulio muziejus, klausytis elektroninių knygų, tapti tikrais gamtos patruliais, naudojantis Gamtos reindžerių platforma, dėlioti dėliones, tapyti drauge. Tai tik labai maža dalis veiklų, kaip galima turiningai praleisti laisvalaikį su šeima. Manau, karantinas yra puiki proga prisiminti daug paprastų smagių dalykų, kuriuos galima nuveikti drauge su šeima.

– Ar turite receptą, kaip atsipūsti nuo buities? Ką tokiomis akimirkomis darote pati?

– Mane labai atpalaiduoja ilgi pasivaikščiojimai gamtoje, taip pat knygos, geri filmai. Manau, vieno recepto tikrai nėra, viskas labai priklauso nuo aplinkybių ir galimybių, bet tikrai stengiuosi rasti laiko sau ir savo mėgstamoms veikloms.

– Kur semiatės žinių apie motinystę? Knygos, kitų patirtis, internetas?

– Aš, manau, kad visos mamų žinios ateina iš patirties – kad ir kiek mes skaitytumėme, domėtumėmės, patirtis yra svarbiausia. Dar laukdamasi daug skaičiau knygų, informacijos ieškojau internete, kalbėjausi su draugėmis, tačiau gimus dukrytei daug dalykų tiesiog ėmė ir apsivertė.

– Kokius tinklaraštininkus pati sekate?

– Turiu labai daug mėgstamų užsienio tinklaraščių, taip pat mielai skaitau ir lietuviškuosius. Yra daug įdomių ir įkvepiančių! Labiausiai man patinka receptų, šeimos gyvenimo būdo bei kelionių tinklaraščiai.

– Ar turite kokių nors didesnių planų, susijusių su savo tinklaraščiu?

– Taip. Tikrai jų turiu. Manau, visada reikia turėti didesnių planų, nes jie padeda augti ir tobulėti, mažais žingsneliais judėti pirmyn ir nesustoti.