– Kodėl pradėjote rašyti tinklaraštį ir kada tai buvo?

– Mano tinklaraščiui yra jau trys metai. Jį pradėjau rašyti, kai tapau mama. Dirbu klinikinių tyrimų srityje. Jau dveji metai esu klinikinių tyrimų vadovė. Iki vaiko gimimo, turėjau daug veiklos, hobių, visada buvau užsiėmusi, susilaukus kūdikio, viskas tarsi sustojo. Atrodo, kad buvau reikalinga tik vaikui ir niekam daugiau. Trūko veiksmo bei savirealizacijos. Vieną vakarą, kai sūnus labai sunkiai migdėsi, šovė mintis – atsisėdau ir parašiau įrašą apie miegą. Tikėjausi, kad gal kas pasidalins kokiais patarimais, ką daryti. Papasakojau, kad mano vaikas užmiega tik ant rankų. Iš to kilo ir tinklaraščio pavadinimas „Ponas Leonas“, nes jį kaip ponaitį reikėjo nešioti ir migdyti. Bet niekada neturėjau minties iš tinklaraščio gauti pajamų. Rašau tik tada, kai turiu laisvo laiko, kai noriu rašyti. Niekam nesu įsipareigojusi, nerašau dėl tam tikrų skaičių, tai tik mano hobis. Pati dirbu darbą, kuris yra susijęs su tiksliaisiais mokslais. Tinklaraštis yra mano kitos pusės išraiška – meninė išraiška. Aš pati negalėčiau tiesiog rašyti tinklaraštį arba tiesiog dirbti. Nuo mažų dienų esu aktyvus žmogus.

– Apie ką yra šis tinklaraštis?

– Anksčiau čia daug diskusijų kėliau apie vaikų auginimą, dalinausi savo patirtimi, bet man pačiai temos apie vaikų auginimą tapo vis mažiau įdomios, todėl dabar keičiu savo tinklaraščio kryptį . Daugiau kalbu apie save, asmenybės tobulėjimą, karjeros ir vaiko auginimo derinimą, darbą iš namų pandemijos metu, keliones po Lietuvą. Juk esu ne tik mama, bet ir moteris, žmona, kolegė. Be to, pats sūnus labai aiškiai parodė, kada nori fotografuotis, kada nenori. Norisi, kad mano tinklaraštis būtų kaip socialinio marketingo priemonė. Dažnai keliu diskusijas apie tam tikras morales bei elgesį socialiniuose tinkluose, primenu apie nemokamus prevencinius ligų tyrimus, dalinuosi kitais tinklaraščiais, kurie man atrodo labai naudingi.

Tinklaraščio "Ponas Leonas" autorė Donata
Foto: Asmeninins albumas

– Kokiais?

– Pavyzdžiui, @Aiste.Mass (interjero patarimai, dizainas), @darvienapuslapi (knygų apžvalga), @skintalks (gydytoja dermatologe dalinasi patarimais apie odos priežiūrą ir ligas), @BendiktasJonuska (rezidentas, vaikų chirurgas kalba apie vaikų ligas ir traumas), @gintarepeitutyte (tiesiog pozityvumo šaltinis), @astakaukaite ir @nojusber (visiški sporto motyvatoriai), @irinacybina (mano stiliaus ikona), @Kristina.Dambrauskiene (dalinasi Instagram subtilybėmis) ir daug kitų. Visada smagu pasidalinti šiais tinklaraščiais bei rekomeduoti juos skaityti.

– Kaip artimieji reagavo į jūsų tinklaraštį?

– Artimieji labai nenustebo, nes nuo mažų dienų buvau aktyvi. Bet jie tikėjosi, kad rašysiu daugiau apie stilių bei madą, o ne motinystę. Vyras mane palaiko, tik kartais pyksta, kad gal per daug savęs tam atiduodu. Kai kas nors sukritikuoja, negaliu neimti į širdį, nes kritika nelygi kritikai. Viena yra, kai kritika yra konstruktyvi, o visai kas kita, kai ji yra destruktyvi ir nepagrįsta.

Tinklaraščio "Ponas Leonas" autorė Donata
Foto: Asmeninins albumas

– Kaip reaguojate į tą kritiką?

– Socialiniuose tinkluose yra daug ne tik kritikos, bet ir paslėptų patyčių. Aš asmeniškai nesusidūriau su labai destruktyviais komentarais, kurie mane įžeistų kaip žmogų, kaip asmenybę, bet yra tų, kurie nepritaria mano nuomonei. Tai normalu. Kvaila rašyti ir tikėtis, kad visi pritars tavo nuomonei. Tai utopija. Taip niekada nebus. Kita vertus, jei tavo tinklaraštį seks tik gerbėjai, kurie nuolat tave girs ir tau pritars, irgi nebus jokios naudos. Turi būti pagarba vienas kitam. Labai svarbu išmokti kritikuoti konstruktyviai ir priimti tokią kritiką kaip paskatą tobulėti. Aš pati mėgstu pasisakyti tokiomis „neskaniomis” temomis. Pavyzdžiui, kai parašiau apie COVID-19 virusą, jo egzistavimą ir pan., mačiau, kaip nukrito mano sekėjų skaičius. Laimei, man sekėjų skaičius nėra aktualus.

– O yra temų, kurių sąmoningai vengiate?

– Sakoma, kad yra trys neliečiamos temos: religija, politika, skiepai ir dabar jau COVID-19. Aš jas visas aptariau. Labai daug diskusijų visada sulaukia skiepų tema. Tai, tiesa, buvo viena pirmųjų mano temų. Parašiau apie skiepus, kai dalyvavau vienos iš farmacijos kompanijų akcijų už vakciną prieš meningokokinę infekciją. Neįsivaizduojate, kokių reakcijų sulaukiau iš mamų. Man rašė, kad dabar turėsiu sužalotą vaiką, kad jis mirs ir pan.... Man net neapsiverstų liežuvis taip sakyti kitai mamai. Aš suprantu, kad yra tam tikras procentas vaikų, kurie po skiepo patiria alerginę reakciją ir šoką, ir t.t. bet tai nesuteikia teisės pulti ir žeminti kito žmogaus pasirinkimo skiepyti. Ta pati situacija bus, kai paliesiu COVID-19 vakcinacijos temą. Dabar reikia žmones mokyti ieškoti literatūros šaltinių ir atskirti melagienas nuo tikrų faktų. Aš išvis žmonėms siūlau tiesiog daugiau skaityti įvairių knygų, ne tik – kaip tapti milijonieriumi.

Tinklaraščio "Ponas Leonas" autorė Donata
Foto: Asmeninins albumas

– Kokiam skaitytojui rašote?

– Rašau tiems, kam įdomu. Pavyzdžiui, dabar orientuojuosi į tekstus apie keliones Lietuvoje. Turėjome išsikėlę 2020 m. tikslą – aplankyti kuo daugiau Lietuvos dvarų. Jūs neįsivaizduojate, kiek daug ir kokių gražių Lietuva jų turi. Taip prisitraukiau skaitytojų, kurie domisi Lietuvos istorija, kelionėmis. Ir man labai smagu! Nes kelionės po Lietuvą atvedė naujų sekėjų, kurie dalinasi savo atradimais Lietuvoje, pasiūlo, ką dar apžiūrėti ir pan. Išeina toks tarsi informacijos barteris. Šiek tiek rašau apie stilių, nes pati mėgstu sekti mados tendencijas. Mėgstu pasidalinti skaitomomis knygomis. Nesiorientuoju į vieną auditoriją. Pirmo karantino metu sugalvojau nubėgti 100 km per 20 dienų. Dalinausi, kaip man sekasi siekti šio tikslo. Toks pasidalijimasis tarsi motyvuoja nepasiduoti, nes tiesiog negali pasiduoti prieš savo sekėjus. Tai 100 km nubėgau per 18 dienų. Visus bėgimus užbaigdavau maudynėmis ežere. Aš nesu kažkokia didelė sportininkė ir parodžiau, kad visi gali bėgti, reikia tik prisiversti ir norėti.

– Ar sulaukiate prašymų ką nors patarti, parekomenduoti?

– Kad ir kaip keistai skambėtų, bet daugiausiai klausimų sulaukiu apie drabužius: iš kur švarkas, suknelė ar auskarai. Taip pat daug kas prašo pasidalinti savo med.kosmetologės arba dermatologės kontaktais, arba kaip gydžiau vaikui kokią ligą. Tiesa, apie gydymus aš nesu linkusi kalbėti ir dalintis rekomendacijomis, nes aš nesu medikė, tad visad siūlau kreiptis į gydytoją arba rekomenduoju savo gydytoją. Buvo keista, gauti klausimų, kaip išsimaudyti ežere žiemą arba maudytis po šaltu dušu. Man atrodo, kad čia labai kažko neprirekomenduosi. Tai tiesiog pasiūliau pažiūrėti „The Goop Lab” ir gal mintys susidėlios, kad tas šaltas vanduo nėra jau toks šaltas.

– Kokių ateities planų turite dėl tinklaraščio?

– Beveik kiekvieną dieną pagalvoju, o gal reikėtų tai nutraukti. Nemeluosiu – tai išsiurbia mano energiją bei laiką, kurį galėčiau skirti kitiems dalykams. O jei parašai, bet nesulauki atgalinio ryšio, irgi jautiesi nekaip. Bet porą dienų pailsiu ir vėl rašau. Bet nespaudžiu savęs rašyti kasdien. Taigi planų dar turiu. Šiais metais norime su šeima keliauti piligriminiu Jokūbo keliu. Juk 2021 m. – Šv. Jokūbo metai. Galvoju apie tai parašyti. Bet jau labai abejoju ar pavyks šiais metais dėl pandemijos. Jei nepavyks, norime kartu su vaiku nužygiuoti per metus 500 kilometrų. Man su vyru tiek nužygiuoti nesukelia porblemų, bet va mūsų sūnus megėjas mėgautis vaizdais iš vežimo arba važiuojant paspirtuku. Idėjų tikrai yra, reikia tik noro ir laiko joms įgyvendinti.