– Papasakokite apie save: kur gyvenate, kiek vaikų auginate, kuo užsiimate?
– Gyvenu Dubline, Airijoje jau 14 metų. Auginu 4 vaikučius: 8–mečius berniukus dvynukus, 4-metį sūnų ir 2 metukų dukrytę. Esu mitybos konsultantė ir trenerė, augindama vaikučius dirbu iš namų, sudarau mitybos planus, treniruočių programas, kuriu receptus bei filmuoju treniruotes namų sąlygomis.
– Papasakokite, kaip atsidūrėte Airijoje? Gal meilė paskatino palikti Lietuvą?
– Mano meilė į Airiją iškeliavo kartu su manimi. Mes su vyru susipažinome 11-oje klasėje ir, baigus vidurinę mokyklą, turėjome planą tiesiog išvažiuoti, užsidirbti pragyvenimui, mokslams. Abu buvome iš nepasiturinčių šeimų, tad reikėjo kažkaip kapstytis. Kai atvažiavome, įsikūrėme ir dabar jau 15 metų gyvename be minties grįžti atgal.
– Kaip sportas atsirado jūsų gyvenime?
– Lietuvoje buvau ilgų nuotolių bėgikė, sportavo keletą metų, bet kai išvykome į Airiją, mano sportinė karjera baigėsi. Mokslus baigiau Airijoje, besilaukdama savo pirmagimių. Pradėjau mokytis, tada pastojau. Norėjau įrodyti kitoms mamoms, kad įmanoma ir vaikus auginti, ir mokytis, ir save prisižiūrėti. Tiesa, nežinojau, kad bus dvynukai, nes tai buvo kur kas didesnis iššūkis.
– Ar keturi vaikai Arijoje yra daug? Ar sulaukiate nuostabos, kad turite tiek vaikų?
– Normalu. Daugiavaikė šeima čia laikoma nuo penkių vaikų. Tokių šeimų yra nemažai, bet aš daugiau nuostabų sulaukiu dėl savo amžiaus. Man – 33-eji metai, o jau turiu keturis vaikus. Dažnai sulaukiu klausimų, ar čia mano vaikai, ar aš esu tik jų auklė, ypač kai einu avėdama aukštakulnius.
– O kada įprasta susilaukti vaikų?
– Čia yra dvi amžiaus grupės – arba susilaukia labai jauni, dar nebaigę arba ką tik baigę mokyklą jaunuoliai, arba jau tie tradiciniai žmonės, kurie pirma pasirūpina savo karjera, namais, vestuvėmis, o kai jau būna virš trisdešimties galvoja apie vaikus. Labai daug galima pamatyti šeimų, kur nesuprasi ar čia tėvai, ar seneliai.
– O kaip dėl auklėjimo, ar labai skiriasi airių ir lietuvių vaikų auklėjimas?
– Sunku palyginti, nes mes nesilaikome nei vienų, nei kitų auklėjimo principų, turime savus. Airiai gal į daug ką žiūri daug paprasčiau. Jei, tarkime, vaikui du metai ir jis vaikšto dar su sauskelnėmis ar čiulptuku, niekas tavęs dėl to į tave pirštais nebadys ir nesityčios. Lietuvoje tokiu atveju tu jau būtum blogiausia mama. Čia nėra spaudimo iš aplinkos, nėra varžytuvių tarp tėvų, kurio vaikas pirmesnis. Pačios airės linkusios save pateisinti dėl visko, nes turi vaikų. Tam aš gal ne visada pritarčiau, bet čia jų gyvenimas, kiekvienas daro tai, ką nori.
– Kokiomis taisyklėmis jūs vadovaujatės namuose?
– Visų pirma – visi valgo tą patį maistą. Daugelis mamų sau gaminasi sveiką maistą, o vaikams ir vyrui duoda bet ką. Mūsų šeimoje taip nėra. Nuo gimimo mūsų vaikai įpratę, kad namuose ant stalo yra tik sveikas maistas. Kita taisyklė – vaikams neduodame planšečių ar telefonų – jokių ekranų nuo gimimo. Tai paskatina mus labiau su jais užsiimti, vykti į gamtą, sportuoti. Vaikai patys sugalvoja idėjų, ką veikti: riedučiai, gaudynės, riedlentės. Jie nesėdi prie ekranų.
– Jūsų kūnas atrodo pritrenkiančiai. Kaip pavyko pasiekti tokio rezultato po gimdymų?
– Ačiū už komplimentus. Tai jokia paslaptis – reguliarus sportas ir mitybos priežiūra yra raktas į sveiką kūną, bei puikią savijautą.
– Kiek tam reikėjo darbo ir laiko? Kiek kartų sportuojate per savaitę?
– Sportuoju 8 metus, nuo dvynukų gimimo. Pertraukėlės buvo labai trumpos po keletą savaičių, kol atsigaudavau po gimdymų. Kiek savijauta leido, sportavau ir nėštumo metu. Buvo laikas, kai dalyvavau fitneso varžybose ir sportuodavau labai daug – 6-7 kartus per savaitę. Dabar sportuoju 2-4 kartus per savaitę, kai tam yra nuotaika.
– Kokios tai būna treniruotės?
– Aš esu už įvairovę, už sportą teikiantį malonumą. Vieną treniruotę galiu bėgti krosą, kitą atlikti sunkią HIIT treniruotę, trečią – išsitraukiu svarelius. Be to, šiuo metu pradėjau mokytis shuffle dance, mėgstu ir dviratį paminti ar riedučiais važiuoti, nevengiu ir TRX treniruočių.
– Kaip pavyksta rasti laiko sportui, kai aplink laksto keturi vaikai?
– Vaikai nuo gimimo yra įpratę matyti mane sportuojant. Jiems tai toks pats reginys, kaip kad aš gaminu valgyti ar siurbiu namus. Žinau, kad dauguma mamų „pasiteisina“ (ar) „pasiskundžia“, kad vaikai lipa ant galvos, pradėjus sportuoti. Sutinku, ir aš bėgčiau pažiūrėti ką ten mama naujo veikia. Išvada – reikia dažniau sportuoti ir nusibosite vaikams. Būdavo dienų kai vaikai blogai nusiteikę, tada sportuodavau jiems miegant pietų, ar užmigus vakare arba – anksti ryte.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai į jus kreipiasi kitos mamos?
– Vienintelė problema – antsvoris užsilikęs ar atsiradęs po gimdymo. Dauguma mamų, gimus vaikui, visiškai pamišta apie save. Auginant vaikutį, praktiškai neįmanoma išvengti miego trūkumo, dėl ko kankina nuovargis ir yra griebiamasi greito, nesveiko maisto, o kur dar fizinio aktyvumo trūkumas (lakstymas paskui vaikus nėra sportas). Užburtas ratas… Dažna mama patiria depresiją, labai save nuvertina, jaučia nuolatinį nuovargį, yra prastos nuotaikos, prasideda sveikatos problemos, pašlyja šeimos santykiai.
– Ar airės linkusios save prisižiūrėti?
– Didžioji dauguma airių – nelabai, čia yra pakankamai didelis procentas nutukusių žmonių. Daug yra apkūnių moterų. Kita vertus, čia gyvena ne vien airiai, yra ir kitų tautybių žmonių, kurie propaguoja nesveiką gyvenimo būdą.
– Kas dažniausiai kreipiasi į jus?
– Į mane daugiausiai kreipiasi mamos lietuvės. Kol kas tik su jomis ir dirbu
– Kokias klaidas jos dažniausiai daro, norėdamos po gimdymo kaip mat susigrąžinti buvusias formas?
– Dažniausia klaida – atsisakymas maisto iki beprotiškai mažo kiekio. Badaujant ar valgant labai mažai svoris nekris! Atvirkščiai – augs. Dar viena klaida – nepastovumas ir vaikymasis įvairių vieno produkto dietų. Šiandien – vien kiaušiniai, rytoj – vien grikiai, o poryt – viskas iš eilės… Svoris kris tik valgant pakankamai, subalansuotai ir reguliariai.
– Kiek jūs priaugote svorio per nėštumus?
– Per pirmąjį – 15 kg, per kitus du – po 17 kg.
– Ar iš tiesų po gimdymų užtenka vien sporto, kad turėtum tobulą kūną?
– Nei gimdžius, nei negimdžius vien sporto nepakanka, norint turėti sveiką, stangrų kūną. Pagrindas yra mityba ir tik paskui – sportas.
– Ką manote apie grožio chirurgiją? Ar pati ryžtumėtės?
– Esu už. Po pirmų dviejų gimdymo buvau jau tikra, kad darysiuosi. Po paskutinio gimdymo poreikis dingo. Tačiau galimybės neatmetu, nes turiu nemažą diastazę (pilvo raumenų prasiskyrimą).
– Ko sau neleidžiate? Ko teko atsisakyti?
– Leidžiu visiškai viską, saikingai ir tinkamu metu.
– O kaip dėl mitybos? Ar ją labai atidžiai sekate?
– Kasdien valgau sveikai pagamintą maistą, nevartoju cukraus, miltų, greito maisto, riebių padažų ir pan. Tačiau svečiuose, kelionėse valgau viską, ką noriu.
– Kaip apskritai pasikeitė kūnas po gimdymų?
– Po kiekvieno gimdymo kūnas atrodė kitaip. Po pirmoje dalyvavau fitneso varžybose, turėjau labai raumeningą kūną. Po kitų gimdymų sportavau dėl puikios savijautos, o ne dėl raumenukų. Dabartinė forma yra pati mylimiausia.
– Minėjote, kad į Lietuvą grįžti neplanuojate, o gal svarstote apie penktą vaiką?
– Tikrai ne. Užtenka keturių. Gimus trečiam, labai didelio skirtumo nepastebėjau, bet kai gimė ketvirtas, iššūkių netrūko. Visų pirma, dėl to, kad vaikų amžius skyrėsi, dėl to skyrėsi ir jų laisvalaikis, ir būreliai. Nuvežu vienus į būrelį, pati su dviem vaikais laukiu dvi valandas lauke. Be to, sunku suderinti mėgstamas veiklas. Tarkime, mes labai mėgstame kopinėti po kalnus, bet mūsų mažoji nemėgsta sėdėti nėšioklėje, todėl arba turi atsisakyti, arba ją palikti pas auklę.
– Ar randate laiko tik sau ir vyrui?
– Visada randame. Be abejo, tai nemažai kainuoja, bet randame. Laikas kartu yra būtinybė. Visi vaikai eina aštuntą valandą miegoti, o po aštuonių yra mūsų laikas.
– Minėjote, kad jūsų mažoji rugpjūtį nuėjo į darželį, būdama dvejų metų. Kada įprastai Airijoje vaikai eina į darželius?
– Apmokamos motinystės atostogos čia trunka tik šešis mėnesius, dar 16 savaičių gali prasitęsti neapmokamų atostogų. Bet kai vaikui sueina 10 mėnesių, turi grįžti į darbą, arba būti bedarbiu. Kai mums gimė trečias vaikas, aš išėjau iš valdiško darbo. Mūsų mažoji Luna yra pirmas vaikas, kuris išėjo į darželį, visi kiti nelankė. Porą mėnesių mane graužė sąžinė, kad vaiką ištrėmiau iš namų. Bet dabar matau progresą. Turėdamas keturis vaikus, tu negali su visais užsiimti. Mokyklos, namų ruoša, būreliai, mažiausias vaikas būna tas, kuris tiesiog važinėja visur kartu.
– Kokių planų turite dėl savo tinklaraščio?
– Planų yra, noriu išsiplėsti, noriu daryti vaizdo treniruotes, noriu parašyti receptų knygas. Gal kai šiuos planus pasakysiu garsiai, greičiau imsiuosi juos įgyvendinti.
