– Papasakokite, kada ir kodėl pradėjote rašyti tinklaraštį?
– Kai pradėjau rašyti tinklaraštį, vyresniajai dukrytei buvo vos kiek daugiau nei metukai. Idėja rašyti kilo dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, norėjau dokumentuoti dukrytės gyvenimą ir auklėjimo kelionę, taip pat įtraukti mūsų šeimos nuotykius. Visų antra, vaikų auginimo ypatumai taip įsuka, kad kartais atrodo, jog pamiršti koks iš tiesų yra suaugusiųjų pasaulis. Kai jau pajutau, kad tikrai reikia kažkiek atsitraukti, įkvėpti gryno oro, supratau, kad tūkstančiai mamų vienu ar kitu vaikų auginimo etapu jaučiasi taip pat. Jaučiausi šiek tiek izoliuota, todėl norėjosi susisiekti su kitomis mamomis, pasidalinti savo mintimis apie mamos gyvenimą, kad viena kitą palaikytume, padrąsintume ar pakeltume ūpą, kai to reikia. Be to, kaip ir minėjau, tai puikus būdas užrašyti prisiminimus, pasidalinti mylimais dalykais, žmonėmis ir vietomis.
– Kodėl „Citrininis vaikas“?
– Pamenu, kad iš pradžių variantų, koks turėtų būti pavadinimas, turėjau gana nemažai, bet po kelių dienų man jie visi tapdavo svetimi. Tuomet pradėjau galvoti, kaip galėčiau apibūdinti vaikus. Jie tarsi saulė nušviečia mūsų gyvenimus (geltona spalva). Gimus vaikui, į kiekvienos šeimos namus kartu atkeliauja ir dar daugiau juoko (vitaminas C). Vaikiški kaprizai (rūgštu). Taigi, viską apmąsčius, iš geltonos, vitamino C ir rūgštaus gimė Citrininis vaikas.
– Kokių reakcijų sulaukėte iš artimųjų? Ar niekas nebandė atkalbėti, kad kam čia viešai rodyti savo gyvenimą?
– Vyras visuomet mane labai palaiko, todėl ir šį kartą žinią priėmė teigiami. Niekas nebandė atkalbėti. Tiesa, pamenu sesers reakciją. Kai pasakiau, kad rašysiu tinklaraštį, pirmas jos klausimas buvo: Brigita, gal tu laukiesi? Nežinau, kuo tai susiję, bet buvo juokinga.
– O komentarų iš nepažįstamųjų sulaukiate? Kokie jie dažniausiai būna? Kaip atsilaikote neįsiveldama į internetines diskusijas tarp mamų?
– Nesu gavusi nė vienos neigiamos žinutės asmeniškai. Galbūt mano sekėjai labai mandagūs, o galbūt mūsų nuomonės tiesiog sutampa. Esu tik sulaukusi klausimų ir draugiškų patarimų. O į internetines diskusijas iš esmės nesu linkusi veltis.
– Į kokį skaitytoją orientuojatės? Kam skirtas tinklaraštis?
– Šis tinklaraštis iš dalies yra mano dukryčių augimo dienoraštis. Kartais pasidalinu idėja ką veikti su vaikais, kartais – kokiu receptu, o kartais – tiesiog gyvenimiškomis situacijomis. Labai mėgstame laiką leisti gryname ore, keliauti automobiliu, tad su džiaugsmu pasidalinu mūsų aplankytomis vietomis. Kiekviena mama esame skirtinga, bet pati geriausia savo vaikui.
– Gal pastebėjote, kokios temos sulaukia didžiausio susidomėjimo? Kurios labiausiai kelia diskusijas?
– Kiek pastebėjau, labiausiai mėgstamos temos yra tos, kurios konkrečiai liečia vaikučius – jų išdaigas, pomėgius, amžiaus krizes ir pan.
– Ar yra temų, kurių vengiate savo tinklaraštyje?
– Šiuo metu pagrindinis dėmesys yra temoms, susijusioms su mamos gyvenimu.
– Kiek vaikučių auginate? Kokie jie?
– Auginame dvi dukrytes. Milaną, kuriai greit bus 3 m. ir 7 mėn. Matėją. Kaip visiems juokauju, auginti du vaikučius yra daug lengviau nei vieną. Nors gal taip yra dėl to, kad pasikeičia pats požiūris į vaikų auginimą, į viską reaguojama daug ramiau. Mūsų mergytės yra labai smalsios ir šiuo augimo etapu pakankamai nekantrios. Milana yra kiek impulsyvesnė, jai viską reikia daryti čia ir dabar, o Matėja – ramesnė, rimtesnė.
– Papasakokite apie save: ar dirbate, kokia jūsų profesija? Ar ketinate grįžti prie darbų, o gal imtis kažko visiškai naujo?
– Esu baigusi filologijos ir švietimo kokybės vadybos studijas. Nors jau trečius metus esu vaiko priežiūros atostogose, tačiau turint vertimų biurą ir kitų projektų, visiškai nuo darbinių temų namuose nepavyksta atsiriboti, tik jau prioritetai išlieka šeima ir laikas sau.
– Gal turite patarimų šeimoms, kur ir kaip šiuo metu turiningai praleisti laisvalaikį su šeima?
– Mano patarimas būtų gerai pagalvoti, ko nori jūsų vaikai. Būkime sąžiningi su savimi, galvokime ne ko norime mes patys, bet ko iš tiesų nori jie. Galime važiuoti šimtus kilometrų, kopti į aukščiausius kalnus, kai tuo tarpu vaikų svajonės gali būti daug žemiškesnės: padainuoti karaoke visiems kartu, pažaisti pagalvių mūšį, pripūsti daug balionų ar nusipirkti ledų ir suvalgyti net po dvi porcijas. Jei norisi įkvėpti gryno oro, tikrai rekomenduočiau pasivaikščioti miško takeliais, pažintiniais takais, nes šiandieniniame informacijos ir skubos pasaulyje trūksta gamtos suteikiamos ramybės. Kad ir ką pasirinksite, palikite telefonus namie ir visą savo dėmesį skirkite savo didžiausiam turtui – vaikams. Galiu patikinti, kad jų džiaugsmas liesis per kraštus, nes visas jūsų dėmesys bus skirtas tik jiems.
– Ar turite receptą, kaip atsipūsti nuo buities? Ką tokiomis akimirkomis darote pati?
– Tikriausiai visoms tinkančio recepto nėra, bet man pakanka tiesiog nors ir trumpam kur nors išeiti pasivaikščioti gryname ore. Be to, esu labai dėkinga savo vyrui, nes jis tikrai labai daug padeda tiek auginant dukrytes, tiek ir namų ruošoje. Be to, labai mėgstu skaityti knygas, kas tikrai padeda atgauti vidinę pusiausvyrą.
– Kur semiatės žinių apie motinystę? Knygos, kitų patirtys, internetas?
– Jau minėjau apie savo meilę knygoms, bet apie motinystę turbūt daugiausiai išmokė patirtis. Be to, turiu sesę, kuri augina tris vaikučius, draugių su vaikučiais, todėl turiu su kuo pasitarti, padiskutuoti ir kartu pasijuokti.
– Kokius tinklaraštininkus pati sekate?
– Nesu „interneto“ žmogus. Knyga rankoje man daug labiau patinka. Kiti klausia, kada gi dar randu laiko skaityti, o aš atsakau: suguldau dukrytes ir vėlyvo vakaro laikas yra skirtas man (žinoma, jei tik bemigdydama pati kartu neužmiegu). O kai jau panyru į interneto gelmes, mielai paskaitau kelionių, maisto gaminimo, vaikų ugdymo ir užimtumo bei panašius tinklaraščius.
– Ar turite kokių nors didesnių planų, susijusių su savo tinklaraščiu?
– Iš pradžių „Citrininis vaikas“ buvo tik idėja, vėliau jis tapo realybe. „Citrininis vaikas“auga kartu su dukrytėmis, tad ir planų didesnių tikrai turiu, bet kol kas jie liks paslaptyje.
