– Papasakokite, kada ir kodėl pradėjote rašyti tinklaraštį?
– Tinklaraštį pradėjau rašyti, besilaukdama trečiosios atžalos – Miglės. Kai jau buvo praėjęs prastasis nėštumo periodas ir atėjęs saugusis laikas – maždaug 3 mėnesiai iki gimimo.
Jau anksčiau norėjau rašyti, bet vis nubaidydavo mintis, „kam dar vienas tinklaraštis, kai yra tiek daug instagraminių šeimų ir vaikų“. Mes tikrai ne tokie, tad maniau, kad niekam nebus įdomu. Tačiau besilaukiant trečiosios atžalos, dalyvaujant įvairiuose forumuose bei FB grupėse, supratau, kad visgi turiu ką pasakyti. Ir šiek tiek kitaip. Nusprendžiau, kad 3 vaikai jau leidžia pasidalinti savo patirtimi su kitais.
– Kokių reakcijų sulaukėte iš artimųjų? Ar niekas nebandė atkalbėti, kad kam čia viešai rodyti savo gyvenimą?
– Nemeluosiu, keletą kartų sulaukiau pastabų, kam man to reikia. Gal per daug vaikus rodau ir panašiai, bet tikiu, kad ateityje tokie dalykai jų visiškai nestebins, kaip ir mūsų nestebina nuotraukos iš fotoateljė. FB ir IG jiems bus tiesiog kaip savotiškas nuotraukų albumas ar prisiminimų dėžutės. Tačiau atkalbėti niekas nebandė.
– O komentarų iš nepažįstamųjų sulaukiate? Kokie jie dažniausiai būna? Kaip atsilaikote neįsiveldama į internetines diskusijas tarp mamų?
– Keista, bet kol kas nesu sulaukusi jokių komentarų ta tema. Būna įsiplieskia kokios aštresnės diskusijos ar bando mane pamokyti, kaip reikia auginti vaikus, bet dėl vaikų rodymo ar rašymo – ne. Į diskusijas dažniausiai nesiveliu, nebent tikrai matau parašytą visišką nesąmonę, tačiau dažniausiai vadovaujuosi posakiu: „duok durniui kelią, vis tiek jo neras“.
– Į kokį skaitytoją orientuojatės? Kam skirtas tinklaraštis?
– Visiems tėvams. Be abejo, labiau gal mamoms, nes pripažinkime, jos daugiausiai laiko praleidžia su vaikais pirmaisiais metais (nekalbu apie tuos išskirtinius atvejus, kai į vaiko priežiūros atostogų eina tėčiai). Noriu parodyti, kad visko gyvenime būna. Ne tik tobuli vaikai ir gražios, lieknos mamos. Būna ir nemigo naktų, ir neplautų galvų, rodau, kad nebūtina vaikščioti į šimtus būrelių, norint kokybiškai praleisti laiką su vaikais ar visapusiškai juos lavinti. Šis tinklaraštis skirtas visiems tėvams, kuriems patinka paprastumas, kurie galbūt ieško kažkokių atsakymų į klausimus ir kuriems rūpi jų vaikai, tačiau kartu nebijo parodyti filmukų ar išvirti koldūnų, kai yra pavargę.
– Auginate tris vaikus. Viena jūsų frazė tinklaraštyje, kad tai pasirinkimas, o ne nuosprendis. Ar būna, kad sulaukiate gailesčio kupinų žvilgsnių, kad neva kaip sunku su trimis vaikais?
– Žvilgsnių tikrai sulaukiu. Daugiau gal dėl berniukų, nes jie pametinukai ir tikrai labai aktyvūs. Lekia, bėga, skuba, lipa... Kai mato juos visus tris – dažniausiai sako: „Pagaliau sesytė po dviejų brolių gimė“.
– O kaip yra iš tiesų. Palyginkite, ar su dviem buvo išties daug paprasčiau nei su trimis?
– Nepasakyčiau, kad buvo paprasčiau. Gal paprasčiau logistikos atžvilgiu. Dviejų, panašaus amžiaus vaikų reikalus lengviau sutvarkyti nei trijų. Tačiau jei kalbėsime apie laiko skyrimą vaikams, tai nelabai skiriasi, ar du, ar trys. Manau, skirtumas yra tarp vieno ir dviejų.
– Papasakokite apie save: ar dirbate, kokia jūsų profesija? Ar ketinate grįžti prie darbų, o gal imtis kažko visiškai naujo?
– Esu baigusi komercinės teisės magistrą, tačiau teisinį darbą dirbau tik studijų laikais. Visgi supratau, kad tai ne man. Esu prisidėjusi prie renginių organizavimo, čia save ir matau, nes labai myliu organizacinius dalykus. Matyt, dėl to vis ir organizuoju verslių mamų susitikimus, įvairias paskaitas bei pokalbių su specialistais transliacijas.
Tačiau po motinystės atostogų grįžti neturiu kur, įmonė, kurioje dirbau, išsikėlė iš Lietuvos, tad būsiu laisvas paukštis. Tiesa, bandau gaivinti savo prekinį ženklą, kur kuriu įvairius marškinėlius ir džemperius su užrašais AČIŪ LABAI. O šiaip mėgstu save išbandyti įvairiuose amplua. Augindama vaikus išmokau siūti, siūdavau net pardavimams, taip pat išsilaikiau vairavimo instruktorės licenciją ir dirbau netgi kaip vairavimo instruktorė.
– Organizuojate įvairius renginius šeimoms. Iš kur semiatės idėjų?
– Iš galvos. Organizuoju tai, kas man atrodo aktualu ir įdomu. Noriu ne tik sausų žinių tėvams, bet ir pokalbių, diskusijų. Be to, nepaleidžiu minties apie vieną renginį šeimoms, kurį buvau pradėjusi organizuoti prieš pirmąjį karantiną, tačiau jam reikės ramesnių laikų.
– Gal turite patarimų šeimoms, kur ir kaip šiuo metu turiningai praleisti laisvalaikį su šeima?
– Gamta, gamta ir dar kartą gamta. Mūsų Lietuva turi tiek nuostabių vietų, kad nežinau kiek laiko reikėtų viskam apvažiuoti. Pirmiausia reikėtų apsidairyti aplink namus. Jei keliauti nenorite – stalo žaidimai, gaminimas kartu su vaikais. Idėjų tikrai daug, reikia tik netingėti kažką veikti.
– Ar turite receptą, kaip atsipūsti nuo buities? Ką tokiomis akimirkomis darote pati?
– Aš skaitau knygas, žiūriu serialus, rašau, kuriu eiles. Toks mano atsipalaidavimas. Dabar dar pradėjau mokytis groti ukulėle, matysime, kas iš to išeis. Deja, bet recepto nepasiūlysiu, nebent susidėlioti prioritetus. Jei matote, kad kažko nespėjate, pagalvokite, kas svarbiau.
– Kažkada rašėte, kad savo rankomis kuriate savo namus. Ar procesas jau baigtas? Kaip pavyko? Ar rezultatas patenkino lūkesčius? Kas buvo sunkiausia?
– Iki pabaigos dar toli gražu. Namą remontuojame savomis rankomis. Daug buvo klaidų, daug nepabaigtų dalykų. Bet tokiais tempais ir sąlygomis, kai darome mes su 3 vaikais ir be jokios pagalbos iš šalies, sukamės visai neblogai. Kol kas lūkesčiai patenkinti. Vyras juokiasi, kad antrą kartą seksis geriau.
– Kokius tinklaraštininkus pati sekate?
– Nedaug. Instagrame labai mėgstu medeina_andriulis, mamytologija, istorija_veza, nerablogooro, ikveptikelioniu, cukrinisavinelis.
