2018 metais Ritai gimė pirmoji mergaitė ir viskas praėjo labai gerai. 2020 liepos 22 d. rytą moteris pajautė, kaip į šį pasaulį jau beldžiasi ir antrasis stebuklas. „Vos prašvitus pabudau nuo lengvų maudenimų, kadangi tai jau antras nėštumas ir dvi dienos po termino, supratau, kad šiandien arba rytoj sulauksime broliuko. Fiksavau sąrėmius kas 30 min., leidau sau ir visai šeimynai toliau miegoti. Nubudome kaip įprastai, papusryčiavome, perspėjau vyrą, kad silpni signalai vyksta, bet kol kas nėra ko baimintis. Išsimaudžiau karštame duše, bandydama suaktyvinti sąrėmių dažnumą (tikrieji sąrėmiai – suaktyvėja, paruošiamieji – dingsta), tačiau jie dingo. Taigi susiruošėme ir iškeliavome su pirmagime pasivaikščioti lauke“, – pasakojo moteris.

Grįžus namo apie 13 val. jai vėl prasidėjo sąrėmiai ir šį kartą dušas negelbėjo. „Vyras pradėjo mano prašymu pūsti gimnastinį kamuolį, kuris be proto gelbėjo sąrėmių metu per praėjusį gimdymą. Tūpčiojau ant kamuolio kas 20 min. po 30 s. Taip atėjo ir vakaras. Vyras pirmagimę išvežė draugams, pati užsisėdėjus ant kamuolio užsižiūrėjau filmą, grįžęs vyras klausia, kas kiek laiko sąrėmiai, pasirodo 30 min. jau apskritai nieko nebuvo... Jau sudvejojome, ar tik nereikės vėl vaiko parsivežti“, – šypsojosi Rita. Bet ne. Sąrėmiai grįžo su trenksmu. „Pradėjau taikyti „Hypnobirthing“ kvėpavimą, kuris labai gelbėja. Buvo jau 22:30 val. Skambinu į Stavanger'io ligoninę, esančią daugiau nei valanda kelio nuo mūsų namų Norvegijoje. Susakau visą dienos istoriją ir nupasakoju esantį veiksmą namuose, seselė ramiu tonu sako, kad rekomenduoja jau neskubant atvažiuoti, nes sąrėmiai vis dar nereguliarūs kas 12-17min., bet tai antras mano gimdymas. Susiruošėme ir išvažiavome“, – tęsia pasakojimą pašnekovė.

Gimdymas
Foto: Shutterstock

Tačiau automobilyje be kamuolio „linksmybės“ labai įsismarkavo, todėl ji įsikišo ausinukus į ausis, pasijungė ramią melodiją, skirtą „Hypnobirthing“, kvėpavo ir snaudė. Sąrėmiai buvo kas 10 min. „Likus 7 min. iki ligoninės, sąrėmiai staigiai sudažnėjo kas kelias minutes. Jau nebespėjau nei jų fiksuoti, nei klausytis kokių nors melodijų, pamenu tik skaičiavau sau mintyse ramiai iki 10-ies, žinodama, kad artėjant 10-tukui sąrėmis silps ir taip psichologiškai daug lengviau bus ištverti. Atvažiavome! Pagaliau, galvojau mintyse. Bet kai išlipau iš automobilio, paeiti negalėjau, nes sąrėmis po sąrėmio tiesiog aikštelėje stingdė mane. Vis bandžiau nepamesti savęs ir kvėpuoti. Vyras įnirtingai trynė nugarą, o skausmui nuslūgus bėgome kartu link ligoninės pagrindinio įėjimo“, – pasakojo Rita.

Kai pamatė atbėgantį apsauginį su vežimėliu, moteris suprato, kad atrodo taip, tarsi tuoj tuoj pagimdys. „Atsisėdu ir jaučiu, kad baisiai nepatogu, bet tyliu, kad tik greičiau atsidurčiau ten, kur reikia. Liftas. Sąrėmis. Atsistoju, kad iškvėpuočiau sąrėmį ir vyras galėtų stipriai trinti nugarą. Jaučiu, kad noriu stumti ir nubėga vandenys. Iš lifto išlenda mano akušerė, apžiūri, sako, einam. Eiti negaliu. Aiškinu, kad tarp kojų jaučiu mažylį, nepaeisiu. Vyras bandė nešti, tačiau paprašiau vėl vežimo, užlipau ant jo šuniuko poza ir liepiau daktarei skubėti. Visa laimė, ji tai ir padarė. Vos atsiguliau ant lovos, seselė greitai nurengė man suknelę. Akušerė baiginėjo užsimauti vieną pirštinę, o su kita ranka jau gaudė mano mažiuką. Pamenu ji pasakė, kad jau galvytę laiko, o, vos sulauksiu stangos, dar kartą stipriai stumčiau. Taip gana lengvai ir nesuvokiamai greitai pagimdžiau“, – pasakojo Rita.

Paklausta, kaip po gimdymo Norvegijoje prižiūrimos moterys, ji nusiskundimų neturėjo. „Vos pagimdžius, personalas pasiteirauja ar esame išalkę, paklausia, ko norėtume atsigerti ir visko atneša tiesiai į gimdyklą. Leidžia pasibūti kartu kelias valandas ir tada gimdyvė keliauja pati savomis kojytėmis į dušą. Tuo metu pamatuoja ir pasveria vaikutį tėvelio priežiūroje. O po visko keliauja į ligoninės viešbutį ilsėtis. Iš pat ryto pradeda belstis į kambarį daktarai, kurie turi apžiūrėti mažylį ir mamytę, vyksta įprastos apžiūros. Po kelių dienų keliaujame namo. Maistas skanus, viešbutyje maistas gaminamas švediško stalo principu. Kas ką nori, kiek nori, ko nori...“, – pasakojo jauna mama, besidžiaugdama naujagimiu.