Išsigando, neišgirdusi vaiko verksmo
Antrąjį savo gimdymą Evelina iki šiol gerai prisimena. Tiesa, praėjo ne tiek daug laiko – vos pora metų – bet, kaip sako moteris, gimdykloje išvystas vaizdas įstrigo ilgam. Šiandien jos vaikams septyneri ir dveji metai. O jauniausiam – 11 mėnesių. Visi vaikai gimė Anglijoje, kur lietuvė pragyveno 10 metų. Prieš porą mėnesių šeima grįžo į Lietuvą ir bando kurti gyvenimą tėvynėje.
„Vidurinis gimdymas buvo išskirtiniausias. Pats nėštumas taip pat buvo sunkiausias. Mane ilgai pykino, nėštumas buvo labai komplikuotas, buvo daug problemų, teko gulėti ligoninėje, kur statė lašelines. Pirmiau sakė, kad vaikučio svoris gali būti per mažas, paskui – kad per didelis. Visokių niuansų buvo“, – pasakojo moteris.
Sulaukus 32-ų nėštumo savaičių Evelinai prasidėjo kraujavimas. Nuvykus į ligoninę, nepavyko užfiksuoti kūdikio judesių. Medikai sakė, kad reiktų išlaukti bent iki 37 savaičių. Bet situacija pasitaisė ir Evelina išlaukė iki 39 savaičių. „Atvykus į ligoninę, man suleido skatinamuosius, bet jie nesuveikė. Atvykau apie 22 val., o atėjus vidurnakčiui užmigau. Naktį pabudau nuo labai didelių skausmų. Kai mane apžiūrėjo, sakė, kad gimdymas dar neprasideda. Bet po valandos gimė mano berniukas. Tiesa, tai, kaip jis gimė, man buvo didelis šokas. Vaikas neverkė. Išsigandau, gal nekvėpuoja, juk nėštumas buvo komplikuotas. Atsisėdau pasižiūrėti ir pamačiau, kad jis yra vandens plėvėje. Kaip sakoma, kūdikis „su marškinėliais“. Tikima, kad po laiminga žvaigžde. Medikai leido, kad nupulsuotų virkštelė, tada prakirpo pūslę, vandenys išbėgo, ir tada pasigirdo verksmas“, – pasakojo moteris.
Anot jos, medikai pasirinko nekirpti pūslės, nes viskas klostėsi pakankamai sklandžiai. „Jie buvo už natūralų gimdymą, todėl pasirinko nekirpti. Aš gimdžiau be jokių nuskausminamųjų, be epidūrinės nejautros. Be to, bijojo, kad kerpant gali pažeisti vaiko galvytę, nes jis buvo labai žemai įsitaisęs“, – pasakojo Evelina.
Nors gimdymas truko vos 49 minutes, anot moters, atrodė, kad praėjo kelios paros. „Visų pirma, buvo labai sunku išstumti. Galiu pasakyti, kad tai buvo skausmingiausias gimdymas iš visų trijų. Bet nuskausminamiesiems nesiryžau, turiu apie tai savo nuomonę. O kai vaikas jau gimė, buvo labai baisu, kad neišgirdau verksmo. Pati pradėjau rėkti“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Po tokios patirties vis tik Evelina ryžosi ir trečiam vaikučiui, nors prisipažįsta, kad baimės buvo daug. Nepaisant to, trečias nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai.
Priežiūra kitokia nei Lietuvoje
Ne paslaptis, kad daugelis lietuvaičių gimdo svetur. Ypač dažnai – Didžiojoje Britanijoje. Evelina, paklausta, kaip vertina tenykštę priežiūrą, sakė, kad medikų profesionalumu nesiskundžia, bet skirtumų su Lietuva yra nemažai. „Mes, lietuvės, esame įpratusios, kad Lietuvoje po gimdymo laiko tris dienas ligoninėje, viskas ant lėkštutės paduota. Anglijoje to nėra. Aš pagimdžiau ketvirtą ryto, o dešimtą jau buvau namuose. Ir buvau daug laimingesnė nei gulėdama ligoninėje“, – šypsojosi moteris.
Bet Evelina prisipažįsta, kad moters priežiūra ligoninėje ją šokiravo. „Aš dešimt metų pragyvenau Anglijoje ir buvau pakraupusi. Moters po gimdymo niekas netikrina kaip Lietuvoje. Tu padarei savo darbą, pagimdei, dabar viskas dėmesys – vaikui“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, medikai atsižvelgia į gimdyvės pageidavimus, bet ne visada jų paiso. „Pirmiausia jie pasiūlo patį paprasčiausią būdą skausmo malšinimui. Įsivaizduokite, man pasiūlė dvi paracetamolio tabletes. Sakau, ar jūs juokaujate? Net paklausiau akušerės, ar ji pati gimdė. Sako, taip. Klausiu, ar jums padėjo paracetamolis? Tai kodėl man siūlote? Man beliko pasakyti, kad esu alergiška. Tada pasiūlė dujų, pabandžiau, bet man labai nepatiko. Apsvaigau. O jei moteris nori kokių nors stipresnių nuskausminamųjų, tempia iki paskutinės minutės, kad neduotų. Pavyzdžiui, pirmą vaiką gimdžiau 12 valandų ir viskas, kas man buvo pasiūlyta, buvo paracetamolis ir dujos“, – pasakojo Evelina.
Ar nenorėjo moteris gimdyti Lietuvoje? „Buvo planų su paskutiniu vaiku grįžti gimdyti į Lietuvą, bet man neleido skristi, nes placenta buvo pirmaeigė ir bijojo, kad ji gali nepakilti. Todėl skraidymai buvo apriboti“, – pasakojo moteris.
Nėra nieko mistiško
Delfi paklausė ginekologo Tomo Lūžos, kaip dažnai kūdikiai gimsta vandens pūslėje ir ką tai duoda vaikui. „Dažniausiai vandenmaišis plyšta. Būna, kad vaisiaus vandenys nuteka tik pačioje gimdymo pabaigoje. Ypatingai retais atvejais vaisiaus vandenų pūslė neplyšta ir naujagimis gimsta su visa pūsle ar apgaubtas jos dalimi: taip kiek dažniau pasitaiko cezario pjūvio operacijos metu. Anksčiau toks gimimas buvo labai mitologizuotas, tarsi toks vaikas gimė po laiminga žvaigžde, kad turės įvairių galių ir pan. Iš tikrųjų moksliškai nėra įrodyta tokia prasmė. Gimdymo metu veikia pakankamai stiprios mechaninės gimdos susitraukimų jėgos, tad greičiausiai vaisiaus vandenmaišio plėvė būna tvirtesnė ir tais retais atvejais neįplyšta“, – pasakojo ginekologas.
Anot jo, nėštumo metu vaisiaus vandenų pūslė apsaugo vaisių nuo aplinkos veiksnių, infekcijų. Gimdymo metu vaisiaus vandenų pūslė padeda plėstis gimdos kakleliui, procesas būna mažiau skausmingas.
„Neprogresuojant gimdymui, sustojus arba neprasidedant sąrėmiams, tenka vaisiaus vandenų pūslę įkirpti. Ši procedūra yra neskausminga, vaisiaus ar mamos pažeidimų tikimybė yra labai maža. Jeigu gimdymas vyksta ir progresuoja sklandžiai bei gimdyvės ir vaisiaus būklė gera, vaisiaus vandenų pūslei leidžiama plyšti savaime, ji neliečiama, tokiu atveju yra tikimybė sulaukti naujagimio su „marškinėliais“, – teigė specialistas.
Jei turite savo išskirtinę gimdymo istoriją, rašykite mums adresu agne.keizikiene@delfi.lt ir mes su jumis susisieksime.
