Linki tolerancijos

Neseniai socialiniuose tinkluose moteris pasidalino įrašu, kuris sukėlė diskusijas. „Šiandien sulaukiau pasipiktinusios moters pasisakymo apie tai, kad mano mama su Nicole kalba rusiškai, ir kaip jai dėl to gaila vaiko. Atvirai sakant, man pasidarė labai liūdna, kad Lietuvoje dar likusi tautų diskriminacija, sovietinis pyktis“, – rašė Viktorija.

Ji neslepia, kad ir pati dėl to kartais gauna piktų laiškų. „Tiek mano mama, tiek aš kalbame su Nicole rusiškai. Bet kodėl aš arba mano vaikas turėtų nešneketi šia kalba? Aš užaugau dvikalbėje šeimoje, baigiau rusų mokyklą. Aš noriu, kad ir mano dukra tobulai šnekėtų šia kalba. Mano manymu, kuo daugiau vaikas mokės kalbų, tuo jam tik geriau! Aš džiaugiuosi, kad Nicolytė jau dabar mokosi dviejų kalbų, atsiras dar ir anglų ir kitos kalbos. Tad nereikia lieti savo pykčio, o tiesiog apmąstykite gerai prieš kritikuodami. Kuo daugiau kalbų žmogus moka, nuo to tik geriau, deja, ne visi tai supranta“, – rašė žinoma moteris ir palinkėjo visiems tolerancijos.

Po įrašu pasipylė palaikymo komentarai. Daugelis moterų sakė, kad jos irgi moko savo vaiką kelių kalbų ir dėl to nieko blogo nemato.

Vienos taisyklės nėra

Logopedė ir pedagogė Diana Jazukevičienė teigė, kad dėl vaikų dvikalbystės yra labai daug įvairių nuomonių. „Vieni vaikai, augdami dvikalbėje ar net trikalbėje šeimoje, pradeda kalbėti labai greitai ir supranta visas dvi ar tris kalbas, bet savo kalboje vartoja ir vieną, ir kitą. Kiti vaikai, ypač kurie išvyksta iš Lietuvos iki metų, tam tikrą laiką tyli, kol pradeda suprasti, kokia kalba ir kaip jam kalbėti. Vienos taisyklės nėra. Jei yra dvikalbė aplinka ir tėvai sunerimę dėl vaiko kalbos, reikėtų pasirinkti vieną kalbą, kuria vaikas kalbės namuose. Namuose su vaiku ir tarpusavyje tėvai turėtų kalbėti viena kalba, jei yra kokių nors problemų. Jei nėra, galima kalbėti ir skirtingomis. Šitaip dar labiau lavinsite vaiko smegenų pusrutulius“, – teigė specialistė.

Foto: Adobe Stock

Jai pritaria ir daugelis pasaulinių tyrimų. Anot specialistų, tokių vaikų pažintiniai gebėjimai yra geresni, jiems geriau sekasi susidoroti su suvokimo, dėmesio sukaupimo, išmąstymo ir kitomis užduotimis. Dvikalbiai moka geriau atsiriboti nuo nereikalingos, klaidinančios informacijos ir pateikti teisingą atsakymą. Be to, dviejų kalbų mokėjimas skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti. Todėl mokslininkai, atlikę daug kalbos mokymosi tyrimų, šiandien tvirtai teigia, kad dvikalbystė veikiau stimuliuoja, o ne trikdo kalbinę ir bendrą vaiko raidą.

Tiesa, yra ir kita dvikalbystės pusė. Kaip rodo tyrimai, dauguma dvikalbių vaikų pradeda kalbėti šiek tiek vėliau. Jiems sunkiau rasti tinkamą žodį, kad pavadintų objektą ir lėčiau sureaguoja į sakomus dalykus.

Kad ir kokią kalbą tėvai pasirenka, ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia laikytis pasirinkto kelio ir kuo daugiau bendrauti su vaiku.