– Papasakokite, kaip atsidūrėte Japonijoje?
– Gyvenu čia jau 3 su puse metų, atvažiavau, kai jau laukiausi kūdikio. Mano vyras yra pusiau britas, pusiau japonas. Su juo susipažinau Didžiojoje Britanijoje, kur gyvenau anksčiau. Jam pasiūlė darbą Japonijoje, todėl mes persikraustėme į Tokijų.
– Japonija garsėja kaip šalis, kurioje itin griežtos higienos taisyklės. Kaip jos atrodė iki pandemijos?
– Dauguma japonų visada vaikšto su kaukėmis, nesvarbu, ar pandemija, ar ne. Dabar tokių yra apie 95 proc. Socialinės distancijos ten irgi yra laikomasi. Daug metų pragyvenau Anglijoje. Ten susitikus su draugais, būdavo normalu apsikabinti, pasibučiuoti. Japonai išlaiko erdvę vienas tarp kito. Jie bendrauja per atstumą. Todėl ir dabar nelabai kas pasikeitė. Apskritai man Japonija savo įpročiais visada priminė Lietuvą. Juk ir mes nevaikštome namuose su batais. Yra šlepetės. Japonijoje – taip pat. Kiekvienuose namuose koridoriuje yra laiptelis į tolimesnes erdves, iki jo turi nusiauti batus, ant laiptelio padėtos šlepetės, kurias apsiauni.
– Ar Kinijoje prasidėjus pandemijai, Japoniją taip pat pasiekė nerimo banga?
– Mano nuomone, čia nebuvo tokios nerimo bangos kaip kitose šalyse, nes Japonija labai viską bandė sulaikyti dėl artėjančių olimpinių žaidynių ir tas buvo akivaizdu. Tiesa, tam tikrų signalų apie tai, kad kažkas negerai, buvo. Tarkime, iš parduotuvių dingo tualetinis popierius. Žmonės išpirko. Pirko maistą. Bet Japonijoje visada taip yra. Jei spauda, tarkime, paskelbia, kad prasideda taifūnas, parduotuvės būna iššluotos. Kitą dieną po taifūno ateini, parduotuvė vėl pilna. Dabar irgi parduotuvėse visko yra. Kaukes gali nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje, normaliomis kainomis kaip ir buvo anksčiau. Aš pati japoniškai beveik nekalbu, nežiūriu japoniškos televizijos, bet kai kalbuosi su draugais, kaimynais, jie patvirtina, kad nėra tokios panikos kaip užsienyje, kur viskas tik ir sukasi apie koronavirusą. Kita vertus, čia neskelbiami tie atvejai, ir testų nedaro tiek, kiek kitos šalys. Mokyklos Japonijoje veikė iki balandžio mėnesio, visi keliavo. Pirmieji suvaržymai prasidėjo apie balandžio 6-7 dienomis. Mano dukra eina į privačią tarptautinę mokyklėlę, kuri turėjo prasidėti apie balandžio 8-9. Ji atsidarė, bet tik dviem dienoms – iki kol oficialiai nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Mokyklos užsidarė. Bet valstybiniai darželiai vis dar veikia. Tiesa, mano dauguma kaimynų vis tiek neleidžia vaikų į darželį. Žmonės dirba iš namų. Rekomenduojama dirbti iš namų, mano vyras – taip pat. Centriniame Tokijuje dangoraižiai yra užsidarę, jie neįleidžia žmonių.
– O gatvėse ar žmonių sumažėjo?
– Iki balandžio pabaigos visi parkai buvo atidaryti. Bet viskas priklauso nuo to, kur esi. Ten, kur mes gyvename, žmonių gatvėse yra tiek pat, kiek ir būdavo visada. Mūsų parkai nėra uždaryti, bet visos sūpynės ir žaidimų aikštelės yra aptvertos juostomis. Mes gyvename prie dviejų didelių parkų, kai nuėjome, aš neturėjau, kur dviračių pasidėti. Visi vaikšto, tėvai sėdi, būriuojasi. Oficialiai tai leidžiama, tik rekomenduojama laikytis distancijos. Visur padėti skelbimai. Bet nėra jokių baudų ar pan. Gali eiti kur nori, daryti ką nori. Pavyzdžiui, buvau išvažiavusi į Matsumoto, kitą miestą, kuris yra mažesnis, kuriame būna turistų, jis praktiškai buvo tuščias. Bet ten negalima eiti į parduotuvę be kaukės. Tokijuje galima. Aš asmeniškai nejaučiu didelio skirtumo tarp to, kas vyksta dabar, ir prieš tai. Išskyrus, kad vaikas neina į mokyklą ir negalime laisvai keliauti į užsienį.
– O prekybos centrai, pasilinksiminimo vietos veikia?
– Viskas yra uždaryta. Disneyland'as uždarytas nuo kovo vidurio, visi vaikų žaidimų kambariai uždaryti. Prekybos centrai, rūbų parduotuvės uždarytos. Nors yra ir veikiančių. Visos Chanell, Gucci, Zara uždarytos. Viskas tik internetu. Dauguma restoranų dirba tiek lauke, tiek viduje. Japonijoje labiau apskritai priimtina valgyti viduje. Tiesa, dauguma restoranų užsidaro 20 val., nes jei nori pardavinėti alkoholį po 20 val. vakaro, negauni valstybės paramos. Todėl dauguma taip daro. Iš tiesų nėra taip, kad šiuo metu mums gyvenime ko nors trūktų. Galime keliauti po šalį, matytis su draugais, su šeima, jei tik to norime. Bet vis tiek stengiesi palaikyti atstumą. Situacija šiek tiek pagriežtėjo, kai atidėjo olimpines žaidynes.
– Ar kalbama apie didesnį griežtėjimą, o gal atvirkščiai – švelninimą?
– Pas mus kalbama, kad nuo birželio 1 dienos vaikai galės jau grįžti į mokyklą. Nors kaip tik dabar spaudoje yra spekuliacijų, kad mokyklos bus atidėtos iki rugsėjo mėnesio. Ne dėl koronos, bet dėl to, kad mokyklų metų pradžia apskritai būtų rugsėjo mėnesį, kaip ir kitose pasaulio šalyse. Nes šiuo metu Japonijoje mokslo metai prasideda balandžio pirmą savaitę. Mokyklos baigia mokslo metus kovo viduryje, tada būna 2-3 savaitės atostogų ir tada prasideda nauji mokymo metai. Bet kadangi dabar tokia situacija, tai galvojama, kad galima būtų atidėti mokslo metų pradžią iki rugsėjo pirmos. Bet kol kas niekas nieko dar nepatvirtino. O griežtinimas... mes tikimės, kad netrukus parduotuvės atsidarys, kad vaikai galės eiti į darželius, kad žmonės galės grįžti į darbą nuo birželio pradžios.
– Ar keliauti iš šalies galima?
– Galima. Mes galime išvažiuoti, mano vyras gali grįžti, nes jis yra japonas, mano dukra gali grįžti, nes ji turi ir Lietuvos, ir Japonijos pilietybę. Aš negalėčiau grįžti, nors esu žmona. Tik piliečiai gali grįžti į šalį. Kirpyklos pas mus veikia. Odontologai veikia. Grožio salonai dirba. Tam tikros ligoninės nepriima naujų klientų. Yra įmonių, kurios leido savo darbuotojams dirbti iš namų, bet dėl to sumažino jiems atlyginimą 30 proc. Yra kas prarado darbus. Valstybė paskelbė, kad kiekvienam Japonijos rezidentui suteiks 100 tūkst. Japonijos jenų (862 eurai), įskaitant vaikus. Mums gaila priimti, nes mes nenukentėjome, bet yra šeimų, kurios prarado pajamas. Taigi joms šie pinigai yra reikalingi.
– Ar nuotolinis ugdymas vyksta?
– Vyksta. Beje, mokestis likęs tas pats. Mes sumokame į priekį. Kiek žinau, visi darželiai ima mokesčius be jokių nuolaidų, nors gauname mokymų tik vieną valandą internetu. Gali kovoti, nutraukti mokėjimą, bet tikimės, kad to nereikės. Tikimės, kad atėjus vasarai viskas grįš į savo vietas.
