– Papasakokite, kaip gimė jūsų aistra kelionėms?

– Aistrą kelionėms man perdavė tėvai. Jie užkietėję keliauninkai. Tėvai po Europą pradėjo keliauti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai pasakė, kad pasiims mane kartu į kelionę į Ispaniją. Man tada buvo 10 metų. Neturėjome beveik nieko – nei žinių, kaip pasiruošti kelionėms, nei tinkamos aprangos, nei supratimo, kaip keliauti, nei didelių finansinių išteklių – tik didelį norą. Esu neapsakomai dėkinga savo tėvams, kurie dirbo be galo daug ir didelę dalį uždarbio skyrė tam, kad mane pasiimtų keliauti kartu su savimi. Pirmoji kelionė man atvėrė akis – pamačiau kitą pasaulį, tokį matydavau tik per filmus ir nuotraukose. Stilingi žmonės, palmės, kavinės, jūra, gamta, architektūra, didelės parduotuvės. Iki tol man tai buvo tik svajonė, nes Lietuvoje neturėjome nieko. Tuomet supratau, kad gyvenime turiu daug mokytis ir stengtis, kad galėčiu gyventi ir keliauti taip, kaip gyvena europiečiai. Ir mano svajonė išsipildė su kaupu. Dabar galiu keliauti kur tik noriu ne tik aš, bet auginti šią aistrą kelionėms ir savo vaikui.

Iki vaiko gimimo keliavau po Iraną, lankiausi žydų naujakurių stovyklose Palestinoje, Omano pasienyje su Jemenu, kur vyksta karas. Su vaiku tikrai ten nevykčiau
Mama Agnė

– Ar vaiko gimimas kaip nors pakeitė keliavimo įpročius? Kokias keliones rinkdavotės anksčiau, o kokias – dabar?

– Gimus Motiejui, išėjau motinystės atostogų, o tai suteikė daug didesnes galimybes keliauti nei anksčiau, kai dirbau labai intensyvų ir sudėtingą darbą, kuris priversdavo labai atsakingai planuoti keliones, nes laikas joms buvo ribotas. Galėčiau teigti, kad gimus vaikui pradėjome keliauti daugiau, nes vyras gali atostogauti ilgiau dėl savo darbo specifikos, o aš jau trečius metus motinystės atostogose. Esu labai dėkinga savo vyrui, kuris palaiko mano didelį norą keliauti. Tiek anksčiau, tiek dabar keliaujame visur kur norime, aišku tik renkamės saugesnes kryptis, nei keliavome anksčiau. Iki vaiko gimimo keliavau po Iraną, lankiausi žydų naujakurių stovyklose Palestinoje, Omano pasienyje su Jemenu, kur vyksta karas. Su vaiku tikrai ten nevykčiau.

Lietuvių šeimos kelionės
Foto: Asmeninins albumas

– Kada ir kur leidotės į pirmąją kelionę su vaikučiu?

– Pirmoji tolimesnė kelionė gimus sūnui buvo į Gruziją. Jam tuomet buvo nepilni 4 mėnesiai. Kodėl Gruzija? Nes su vyru esame dieviname šią šalį, be to, į pirmąją kelionę į ją išvykome tuomet, kai laukiausi, bet apie tai dar nežinojome. Pirmoji kelionė į Gruziją mums gimė spontaniškai, kaip ir daugelis kitų kelionių. 2016 m. vasarą su vyru nusipirkome bilietus į Kutaisį, nes… jie tiesiog pirmyn atgal kainavo 30 eurų, pagalvojome, jei ir neskrisime ar pasikeis planai, nieko tokio. Nieko neplanavome, nieko nežinojome apie šalį. Atėjus rudeniui, pakalbinome draugus prisijungti ir planavome viską organizuotis vietoje, kol netyčia iš pažįstamų išgirdome, kad jie žino nerealius žmones, kurie priima savo namuose. Na ir ką nusprendėme surizikuoti. Taip gimė mūsų fantastiška draugystė su gruzinų šeima, o jų dėka ir šalies, jos kultūros, gamtos, virtuvės ir svetingumo pažinimas ir meilė jai. Keliavome ramiai, nes gruzinai dievina vaikus, tad žinojome, kad taip nuoširdžiai ir rūpestingai mumis ir ką tik gimusiu Motiejumi nepasirūpins ir nepriims joks 5 žvaigždučių viešbutis, nei mūsų draugai gruzinai.

– Dėl ko prieš keliones labiausiai nerimaujate?

– Kelionės mums yra didelis malonumas, kadangi keliaujame tikrai daug, esu rami, nes žinau kaip tinkamai joms pasiruošti. Be to, laisvai kalbu keliomis kalbomis ir keletu galiu susikalbėti. Turime reikalingus dokumentus, išverstus ir patvirtintus notarų, daug ką dengiančius draudimus. Žinau kaip elgtis tam tikrose situacijose – jei apgadina bagažą, vėluoja skrydžiai ar kitas transportas, viešbutis neatitinka aprašymo ar nesuteikia žadėtų paslaugų. Stengiuosi pakuoti daiktus taip, kad jei vienas lagaminas pasimestų, kitame būtų visi reikalingi daiktai. Mano pagrindinis rūpestis būna tik kad pačios kelionės metu, skrendant lėktuvu, nesusirgtų mažasis, nes būnant lėktuve negalėsi jam padėti.

– Kokie svarbiausi daiktai būna jūsų kelionėse?

– Internete sulaukdavau nemažai klausimų, kaip pasiruošti kelionėms, ką galime rekomenduoti aplankyti – dėl to nusprendžiau rašyti blog'ą „Motiejus travel blog" (FB) ir „Keliaujam su vaiku" Instagrame, kur dalinamės savo atradimais ir patirtimis bei patarimais. Taip smagu padėti kitiems, o vėliau sulaukti vieno ar kito laiško, kad padėjome apsispręsti ar pasirinkti kryptį. Labai džiaugiuosi atradusi „Keliaujančias mamas", internetinę platformą mamoms, kurioje galima dalintis patirtimis, sužinoti reikalingą informaciją, pasitarti ar padrąsinti kitas mamas keliauti ir net jungtis į bendras keliones. Tai šiuo metu didžiausia ir įdomiausia vieta keliautojams su vaikais bendrauti internete, pasirenkant patogiausią vietą – Facebooką, Instagramą ar skaitant kelionių istorijas ir patarimus internetinėje svetainėje www.keliaujanciosmamos.lt. Ten rasite ir mūsų patarimų.

Pagrindiniai daiktai visuomet aišku yra kelionės dokumentai, kortelės, pinigai, tam tikri vaistai. Visa kita priklauso nuo kelionės. Su vaiku keliaujame į tokias šalis, kuriose be problemų galime nusipirkti visko, ko reikia. Ar tai būtų rūbai, ar žaislai, ar kosmetika, ar kažkas kitas. Dažniausiai stengiuosi imti kuo mažiau daiktų, nes jų tiesiog neprireikia tiek, kiek atrodo reikės.

Lietuvių šeimos kelionės
Foto: Asmeninins albumas

– Kiek šalių aplankėte su vaiku? Kokios buvo tolimiausios?

– Kol kas tolimiausia mūsų kelionė – Tailandas, kur šiuo metu ir esame. 2019 metų lapkričio mėnesį praleidome čia ir supratau, kad su vaiku atostogauti čia tobula vieta. Tad grįžome ir visą 2020 metų vasario mėnesį leidžiame čia. Du kartus buvome Gruzijoje, tris Ukrainoje, keturis kartus Didžiojoje Britanijoje, 2018 metų lapkritį gyvenome Gran Kanarijoje, tris kartus Vokietijoje, Čekijoje, Turkijoje, Latvijoje. Kiek kartų buvome kaimyninėje Lenkijoje, net ir nesuskaičiuosiu ant abiejų rankų pirštų, labai mėgstame ten keliauti.

– Kuri kelionė įsiminė labiausiai?

– Visos kelionės savaip įsimintinos dėl tam tikrų dalykų. Aišku, svarbiausia pirmoji kelionė, pirmasis skrydis.

Neišdildomą įspūdį paliko žydų naujakurių stovyklos Palestinoje Hebrono mieste, kur mums lankantis staiga pradėjo kažkas šaudyt, o žmonės bėgti iš gatvių į namus. Nežinojome, kur dėtis, nei kur bėgti, tik vėliau sužinojome, kad tai įprasta kasdienybė, kai kariuomenė šūviais išvaiko per didelius žmonių susibūrimus. Niekada nepamiršiu, kaip atsitiktinai prie Raudų sienos sutiktas rabinas pakvietė šabo vakarienės, ar vidury tuščios Omano dykumos, esant 35 laipsnių temperatūrai, ir džipui užstrigus smėlyje, užtrenkėme automobilio dureles su visais daiktais ir telefonais, ar Irane ieškojome nusipirkti draudžiamo vyno.

– Kuris kelionės etapas sunkiausias?

– Motiejus per tiek daug kelionių tikrai išmoko prisitaikyti prie įvairiausių situacijų, tad keliauti su juo nėra sunku, netgi sakyčiau lengva. Kelionėms pasiruošiame iš anksto, kartu pakuojame daiktus, labai daug pasakoju apie pačia kelionę, rodau nuotraukas, kur būsime, ką veiksime. Visa kelionę vaikui paverčiu nuotykiu ir visiems būna smagu.

Galbūt kaip sudėtingiausią užduotį išskirčiau laiko skirtumo sureguliavimą, bet ir tai kažkaip pavyksta visai nesunkiai.

– Ar susidūrėte su nepakančiais pakeleiviais lėktuvuose?

– Mūsų vaikas tikrai komunikabilus ir draugiškas. Skrydis lėktuvu jam dar vienas nuotykis, o ne papildomas stresas ar nepatogumai. Džiaugiuosi, kad neturime problemų dėl užgulančių ausyčių, tad nebūna nei ašarų nei verksmų kylant lėktuvu. Prieš skrydį reikia tinkamai pasiruošti – pasirūpinti veiklomis, užkandžiais, tinkamai vaiką paruošti, tuomet skrydis netaps kančia nei vaikui, nei jums, nei bendrakeleiviams. Apie tai nemažai pasakoju tiek savo blog'e, tiek grupėje „Keliaujančios mamos”.

Manau, kad kelionės lavina vaiko savarankiškumą, padeda lavinti jo socialinius įgūdžius. Ir visai nesvarbu, kad jis toks mažas.
Mama Agnė

– Ką atsakytumėte skeptikams, kurie mano, kad su vaikais iki kokių trejų metų nėra reikalo keliauti, nes jie vis tiek nieko neprisimins?

– Su tokiais skeptikais galėčiau valandų valandas diskutuoti, nes mano nuomone kelionės vaikui yra geriausia dovana, kokią tik galime padovanoti. Kelionės tai geriausia investicija į save ir pasaulio pažinimą. O per pažinimą ugdomės toleranciją, savimonę, įgauname įvairios gyvenimiškos patirties. Kelionėse daug geriau gali pažinti save, savo artimą žmogų ir savo mažylį, nes kelionėse tavęs nevargina kasdieniai rūpesčiai, buitis, gali visavertiškai ir kokybiškai leisti laiką su mylimais žmonėmis. Tas pats ir su vaikais – jie mokosi daug sparčiau ir greičiau, po kiekvienos kelionės pastebiu ženklų Motiejaus įgūdžių ir gebėjimų patobulėjimą (nauji žodžiai, išmoksta kažką naujo). Kelionės vaikui suteikia išskirtinai didelį kiekį naujų emocijų – juk tai ir kita aplinka, maistas, veiklos. Man yra įsiminę vieni psichologės žodžiai: „Kai vyksta pokyčiai, kyla daug emocijų, o tai reiškia, jog tai natūraliai atkreipia mūsų dėmesį. Kelionėje keičiasi vaizdai, garsai. Paprastai tai vyksta džiugiame emociniam fone. Tai jaudina, atsiranda sąlygos efektyviau prasiskverbti informacijai, ją suvokti ir įsiminti”. (Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja psichologė Silvestra Markuckienė)

Lietuvių šeimos kelionės
Foto: Asmeninins albumas

Manau, kad kelionės lavina vaiko savarankiškumą, padeda lavinti jo socialinius įgūdžius. Ir visai nesvarbu, kad jis toks mažas.

Kelionės tikrai turėjo didelę įtaką Motiejui – jis be problemų gali valgyti įvairų maistą kelionėse, nereikia jam specialiai gaminti, yra tikrai draugiškas ir komunikabilus, nebijo žmonių, moka prisitaikyti prie aplinkos, gali miegoti važiuodamas, skrisdamas. Būdamas kelionėse išmoksta kelis žodžius vietine kalba.

Be to reikia įvertinti ir finansinę pusę. Iki 2 metų idealus laikas keliauti, nes vaikui beveik viskas nemokama. Skrydžių kaina minimali, viešbučiuose nakvynė nemokama.

– Kokios šalys, jūsų akimis žiūrint, yra tinkamiausios kelionėms su vaikais (tiek oro sąlygos palankios, tiek žmonės draugiški, tiek yra ką veikti)

– Jei reikėtų išskirti dvi – galėčiau įvardinti turbūt Kanarų salas ir Tailandą. Kanarų salos – tobulas pasirinkimas visada. Galbūt poilsiui su vaikais Tenerifė ar Gran Kanarija – labiausiai. Sąlyginai netoli, ideali infrastruktūra pritaikyta poilsiui su vaikais, europietiška sveikatos priežiūra, fantastiški paplūdimiai, plati pramogų pasiūla, palankios oro sąlygos. O ir kainos tikrai priimtinos. Tikrai nenuostabu, kodėl tiek daug lietuvių renkasi praleisti žiemos sezoną ar atostogas būtent čia. Jei biudžetas šiek tiek didesnis, visada idealus pasirinkimas ir Tailandas, tik, deja, bilietai jį pasiekti šiek tiek brangesni. Tailandą rekomenduočiau visada, išskyrus liūčių sezoną. Jis mano nuomone jis labai tinkamas poilsiui su vaikais. Vietnamas, Kambodža, Šri Lanka, Filipinai ar Indonezija aišku irgi saugios ir patogios šalys keliauti su vaikais, bet Tailandas, mano nuomone, labiausiai pritaikytas. Jame niekada nepritrūks veiklos – pajūriai, džiunglės, plantacijos, nardymas, istoriniai objektai, šventyklos – kiekvienam pagal savo poreikius. Didesniuose miestuose ir salose yra europietiškus standartus atitinkančios gydymo įstaigos, įstabaus grožio paplūdimiai, didelis pasirinkimas apgyvendinimo įstaigų, europietiškų produktų pasiūla (mišinukai, sauskelnės, tyrelės), tikrai skanus maistas, be to, jautiesi visada saugus. Daugelyje viešbučių visada vaikui išvirs atsivežtos avižų ar kitų kruopų košės, o restorane paruoš pasirinktą patiekalą be prieskonių. Tailandiečiai labai myli vaikus, visuomet pakalbina, pavaišina, gali tikėtis būti praleistas be eilės ar aptarnautas greičiau. Jei galimybės leistų, mielai kovo mėnesį dar praleiščiau čia, kur taip patinka Motiejui.

– Ar daug sutinkate likimo „draugų“, taip pat keliaujančių su mažais vaikais?

– Kadangi mūsų vaikas tikrai komunikabilus, draugų susiranda visur. Tad tikrai nemažai sutinkame šeimų su vaikais. Smagu pasidalinti patirtimi ir įspūdžiais. Ypač šios kelionės metu sutinkame daug šeimų, kurios Tailande ne atostogauja, o atvykę čia porai mėnesių ar visai žiemai.

– Nepabijojote keliauti šiuo laikotarpiu, kai visur sėjama panika dėl korona viruso? Ar vis tik buvo abejonių dėl kelionės?

– Minčių dėl kelionės atidėjimo tikrai nebuvo. Visuomet vadovaujamės sveika logika ir Pasaulio sveikatos organizacijomis rekomendacijos. PSO šiuo metu nėra rekomendacijos atsisakyti kelionių į Tailandą. Yra daugybė kitų ligų, kuriomis didesnė tikimybė užsikrėsti nei naujuoju virusu: maliarija, vidurių šiltine, pasiutlige, hepatitu A ar B. Tailande beveik 70 milijonų gyventojų, o serga tik 35, procentas minimalus. PSO duomenimis, per metus 5500 žmonių, tai yra 15 per dieną, žūsta eismo įvykiuose vairuodami motorolerius, o juk vos nes kas trečias turistas nuomuojasi motorolerį keliaudamas Tailande. Štai tau ir didesnė tikimybė žūti nei užsikrėsti virusu, bet apie tai niekas nekalba. Kiek teko bendrauti su vietiniais, jie viruso nelabai bijo, nes jei esi sveikas, tavo imuninė sistema stipri, bijoti nėra ko, nes virusas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat virusu beveik neužsikrečia vaikai.

Aišku, į Kiniją šiuo metu kelionės atsisakyčiau, neatmentu galimybės, kad po poros mėnesių atsisakyčiau jos ir į Tailandą, jei situacija gerokai pablogėtų, bet reikia vadovautis sveika logika – juk negali užsidaryti namuose ir visko bijoti.

Lietuvių šeimos kelionės
Foto: Asmeninins albumas

– Ar teko kada kelionės kreiptis į gydytojus?

– Džiaugiuosi, kad tik kartą teko kreiptis į gydytojus man pačiai atostogaujant Gran Kanarijoje, nes reikėjo receptinių leidžiamų vaistų, nes po ilgo skrydžio labai skaudėjo nugarą. Pagalbą gavau greitai, draudimas per kelias dienas viską apmokėjo.

– Kuo Tailandas patogus su mažais vaikais?

– Kaip jau minėjau, Tailandas tikrai pritaikytas poilsiui su vaikas. Be to, visur jautiesi saugus – tiek dieną, tiek vakare vaikščiodamas kad ir neapšviestu keliu. Prie namelio laikydavome vežimėlį, žaislus – niekada niekas nedingo. Kartais net vilos neužsirankindavome naktį. Per visą praleistą mėnesį nė karto neteko susidurti su jokia apgavyste, kas dažnai pasitaiko keliaujant ypač arabų kraštuose. Tailandiečiai dievina vaikus, visada padės, nusišypsos, iškels vežimėlį iš kelto, nuneš lagaminą ar atidarys duris nesitikėdami arbatpinigių – jie tiesiog draugiški, šilti ir gyvenimą mylintys žmonės.

Be to, vaikams iki 3 metų Tailande beveik viskas nemokama – keltai, parkai, ekskursijos, transportas.

– Kokios ten kainos?

– Mano nuomone, didžiausia investicija, keliaujant į Tailandą – lėktuvo bilietai. Visa kita jau priklauso nuo tavęs. Jei gali per dieną skirti 50 eurų šeimai – užteks, jei gali – 200 eurų, drąsiai išleisi ir juos. Gali rasti nakvynę namelyje už 10 eurų nakčiai, gali išsinuomuoti ir kambarį viešbutyje už 30 eurų, o už ištaikingą vilą su nuosavu baseinu sumokėti 100 eurų. Maisto kainos irgi įvairios. Europietiškame restorane gali reikėti sumokėti daugiau nei pas mus, bet vietiniame naktiniame turguje ar kavinėse, valgant nacionalinius patiekalus už vakarienę trims sumokėsi 10 eurų. Parduotuvėse maisto kainos sakyčiau panašios kaip ir pas mus, tačiau už europietiškus produktus teks pakloti nemažai – tamsią duoną, fermentinį sūrį, varškę. Jų kainos tris kart didesnė nei pas mus. Ypač brangus importuotas alkoholis – vyno butelis, Lietuvoje kainuojantis 7 eurus, čia kainuoja apie 30 eurų. Motorolerio nuoma dienai nuo 5 iki 10 eurų, taksi kurortuose tikrai brangus.

Sakyčiau, Tailandas tikrai draugiška ir palanki šalis tiek mažesnio biudžeto keliauninkams, tiek ir galintiems išleisti daugiau. Svarbiausiai nusipirkti lėktuvo bilietus, jie brangiausia kelionės dalis.

Lietuvių šeimos kelionės
Foto: Asmeninins albumas

– Ar po kelionių su vaikučiu nekyla noras pakeliauti be vaiko?

– Esu dėkinga savo tėvams, kurie leidžia mums kartais su vyru ištrūkti ir dviese ar su draugais į trumpas savaitgalio išvykas, bet ilgesniam laikui kol kas be vaiko nevykstame. Pakeliavome dviese iki Motiejaus gimimo nemažai, pakeliausime dviese vėl, kai jis užaugs.

– Ar ištaikote progą per keliones pabūti tik dviese su vyru kelionės metu? Tarkime, nusisamdyti auklę.

– Auklės neturime namuose, tad jokiu būdu ir kelionėse auklės nesamdome ir niekada apie tai negalvojome. Kad ir koks kvalifikuotas specialistas ji būtų, tikrai nepatikėčiau jai tokio mažo vaiko, juk ir vaikui stresas, ir aplinka svetima, ir kalbos barjeras. Negalėčiau ir pati atsipalaiduoti, palikusi vaiką nepažįstamam žmogui. Mums tikrai smagu ir visiems trims. Be to, pabūti dviese galime, kai Motiejus miega pietų miego ar užmiega vakare.

– Kokias dar šalis planuojate aplankyti artimiausiu metu?

Planuojame kovo 11-ąją sutikti Vokietijoje, gegužės mėnesį skrisime į Italiją. Prieš Kalėdas, kaip visada, vyksime į kalėdinę mugę Vokietijoje. Rudeniui ir žiemos sezonui kol kas dar neturime suplanavę kelionių, bet norėtume į Meksiką, taip pat į Floridą. Na o jei nepavyks, visada galėsime grįžti ten kur tobulai gerai – į Tailandą.