Greta Thunberg gimė Švedjoje. Jos mama – operos dainininkė Malenda Ernman (ji atstovavo Švedijai 2009 m. „Eurovizijoje“), o tėvas – aktorius Svante Thunbergas.
Kaip rašo tinklalapis medium.com, Gretos tėvai dirba ne aplinkosaugos srityje, ir vis tik mergaitė turi giminiškų ryšių su klimato tyrėjais. Jos tėvas – tolimas giminaitis mokslininko Svante Arrheniuso, kuris pirmasis atliko tyrimų ir prakalbo apie pasaulinį klimato atšilimą. Jo moksliniai darbai padėjo pagrindą kitiems tyrimams – septintą dešimtmetį mokslininkas Davidas Keeligas pademonstravo, kad dėl žmonijos veiklos išsiskirianti tarša sukels pasaulinį klimato atšilimą.
Greta pirmą kartą išgirdo apie klimato kaitą, būdama 8-erių, – mokykloje mokiniai žiūrėjo dokumentinį filmą apie klimato kaitą. Ji pasakojo, kad dokumentinė medžiaga ją stipriai sukrėtė: „Klasės draugai jaudinosi, kol žiūrėjo filmą, bet paskui ėmė kalbėti apie kitus dalykus. Aš nebegalėjau to pamiršti, visi vaizdai liko mano galvoje.“
Galbūt taip nutiko dėl Aspergerio sindromo ir selektyvaus mutizmo. Šie abu sutrikimai kelia nerimą, skatina daug galvoti.
Mes linkę daug ką sėkmingai pamiršti. Sužinome apie gyvūnų auginimo pramonės baisumus, bet vakare ramiai valgome vakarienei vištieną. Išgirstame, kad plastikas teršia vandenynus ir naikina jūrų gyvūniją, bet ir toliau perkame vandenį buteliuose. Sužinome, kad klimatas šyla, bet vis tiek važiuojame į darbą savo automobiliu. O Greta, išgirdusi apie pasaulinį atšilimą, nebegalėjo gyventi, kaip anksčiau, eiti į pamokas ir galvoti apie kitus dalykus. Informacija mergaitę taip sukrėtė, kad 11 m. ji patyrė depresijos laikotarpį. Klimato kaita buvo viena iš jos priežasčių, tačiau tikrai svarbi.
„Vis galvojau apie klimato kaitą, svarsčiau, ar manęs laukia ateitis.“ Depresija buvo gili, Greta nebelankė mokyklos. Savaime suprantama, tėvai be galo jaudinosi. Galiausiai Greta papasakojo apie savo nerimą dėl klimato krizės. Išsikalbėjus jai palengvėjo, o svarbiausia – ji pamatė, kad tėvai ima suprasti jos nerimą. Greta jau buvo pradėjusi maitintis veganiškai, dabar jos tėvai nustojo valgyti mėsą. Jos mama skraidydavo dainuoti į pasaulio operas, bet nustojo ir dainuodavo tik Švedijoje.
Greta suprato, kad kalbėdama apie savo nerimą, gali paskatinti kitus imtis pokyčių. Tai buvo jos judėjimo pradžia.
„Tada supratau, kad galiu šį tą nuveikti. Pasveikau nuo depresijos, galvodama: taip jaustis – tik laiko švaistymas, juk tiek daug gero galiu nuveikti su savo gyvenimu.“ Ji sau pasižadėjo daryti viską, kas prisidėtų prie pozityvių permainų. Ir laikėsi sau duoto pažado.
2018 m. gegužę 15 m. Greta dalyvavo rašinių konkurse apie klimato kaitą, kurį organizavo švedų laikraštis „Svenska Dagbladet“. Ji su savo esė „Mes žinome, ir dabar galime kažko imtis“ tapo viena iš konkurso nugalėtojų. Laikraštis išspausdino rašinį, taip Greta tapo žinoma visuomenėje.
Ją susirado aktyvistas Bo Thorenas – jis stengėsi įtraukti jaunus žmones, kad šie prisidėtų prie klimato saugojimo. Viena iš jo idėjų – rengti protestus savo mokyklose. Jį įkvėpė Marjory Stoneman Douglas vidurinė mokykla Floridoje – po 2018 m. įvykusių šaudynių mokykloje mokiniai ėmė protestuoti ir reikalauti pakeisti įstatymą dėl ginklo turėjimo JAV. Idėja apie streiką mokykloje Gretai patiko. Ji bandė įkalbėti klasės draugus prisidėti, bet jie nesutiko, taigi ji nusprendė to imtis viena.
2018 m. rugpjūčio 20 d. Greta surengė streiką – tą dieną ji nėjo į mokyklą, vietoje pamokų sėdėjo prie Švedijos parlamento. Rankose ji laikė plakatą su užrašu „Mokyklos streikas dėl klimato“. Ji išbuvo prie parlamento nuo 8.30 iki 15 val. – tiek, kiek trunka pamokos. Dieną ji publikavo nuotraukas tviteryje ir instagrame, ir tą dieną keli žurnalistai ir laikraščių korespondentai atėjo jos pakalbinti prie parlamento.
Kitą dieną Greta vėl streikavo ir sėdėjo prie parlamento. Šį kartą ji jau buvo ne viena – prie jos prisijungdavo vis daugiau žmonių. Streikas truko iki 2018 m. rugsėjo 9 d. vykusių Švedijos parlamento rinkimų – tęsėsi 21 dieną.
Pasaulis vis daugiau sužinojo apie Gretą. Jos mama, garsi operos dainininkė, turinti kelis tūkstančius sekėjų, papasakojo apie Gretą savo paskyroje. Žiniasklaidos leidiniai ėmė rašyti apie Gretą.
Jos paprašė pasakyti kalbą prieš Eitynes dėl klimato kaitos, kuriose turėjo dalyvauti keli tūkstančiai žmonių. Gretos tėvai abejojo – dėl selektyvaus mutizmo tam tikrose situacijose Greta negali kalbėti. Vis tik ji pasiryžo kalbėti apie klimato krizę. Ji taip apibūdino savo sutrikimą:„Iš esmės tai reiškia, kad kalbu tik tada, kai manau, jog tai būtina. Dabar – viena iš tokių akimirkų.“
Ji sklandžiai pasakė kalbą, be to, anglų kalba. Daugelis ją filmavo, vėliau videomedžiaga pasklido po socialinę žiniasklaidą. Dabar Greta nuolat kalba susirinkusiems žmonėms, girdint politikams ir žurnalistams. Mokyklos streikas tapo pasauliniu reiškiniu – vaikai visame pasaulyje ėmė protestuoti prieš klimato kaitą. 2019 m. kovo 15 d. visame pasaulyje, 2 233 miestų 128-iose šalyse mokyklos streikuose dėl klimato dalyvavo 1,6 mln. žmonių. Tai buvo didžiausio masto ligšiolinis įvykis vardan klimato saugojimo. Tarptautinis judėjimas prasidėjo nuo to, kad viena mergaitė su plakatu rankoje sėdėjo prie Švedijos parlamento.
Greta – tyli, mažai bendraujanti mergaitė, kiek kitokia. Ir vis tik būtent Aspergerio sindromo diktuojamos savybės suteikė jai ryžto imtis veiksmų prieš klimato krizę.
„Aš greičiau pajuntu melą. Nemėgstu kompromisų... Būti kitokiam – nėra silpnumas. Daugeliu požiūriu, tai – stiprybė, nes išsiskiri iš minios.“
