– Pradėkime nuo pradžių, kiek žinau, esate iš Prienų, dabar gyvenate Tailande. Papasakokite, kas jus čia atvedė?
– Tai buvo daugelio metų planas. Mes su vyru norėjome apsigyventi ten, kur geras klimatas, o pragyvenimo lygis atitiktų mūsų santaupas. Prieš tai apie 10 metų gyvenome Dubajuje, po to apie penkerius metus – Honkonge. Beveik viską, ką vyras ir aš uždirbome, taupėme, gyvenome kukliai, nesišvaistėme, nepirkome brangių daiktų, drabužių, nesilankėme prabangiuose restoranuose, nes žinojome, kad ateityje norime turėti kitokį gyvenimą. Nemažai domėjomės apie Tailandą. Mums patiko žmonių charakteristika, klimatas, ne tokios didelės kainos nekilnojamajam turtui įsigyti ir skirtingi mokyklų bei darželių variantai. Kaip ir minėjau, prieš tai gyvenome skirtingose pasaulio šalyse, bet Azija mums visuomet patiko.
– Kiek laiko gyvenate Tailande ir dėl ko baiminotės iš pradžių? Vis tik kita kultūra, kitas klimatas…
– Gyvename Tailande apie 5 metus ir iš tikrųjų mūsų niekas lyg ir nebaugino. Esu gyvenusi Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje. Mačiau daug skirtingų kultūrų. Gal tik nerimavau dėl darbo iš namų, nes žinojau, kad man tai nepatiks. Bet savo pašaukimą atradau savanoriaudama. Esu užbaigusi Emocinės Laisvės ir traukos dėsnio kursus, su kuriais dirbu iš namų, bet man reikia išeiti, pabūti, pasižmonėti, o ne užsibarikaduoti tarp keturių sienų ir didžiausią dienos dalį praleisti namuose.
– Kaip žmonės Tailande? Kaip priima kitataučius, ar pavyko rasti čia draugų?
– Man asmeniškai tajai labai patinka. Žinoma, kaip ir kiekviena kultūra, jie turi visko, bet bendrai paėmus yra malonūs. Daug šypsosi, nemėgsta draskyti akių, nėra agresyvūs, nemėgsta konfliktuoti. Kai kurie sako, kad tajams užsieniečiai nelabai patinka, bet mums su tuo neteko susidurti. Taip, kaip ir kiekviena šalis, čia yra minusų. Pavyzdžiui, čia įprasta manyti, kad visi užsieniečiai yra labai turtingi, dėl to užkelia kainas, gali ne ir apgauti.
– Kas nustebino labiausiai?
– Kad tajai labai myli vaikus ir jiems leidžia labai daug. Pavyzdžiui, jie vežasi vaikus į ofisus, kuriuose dirba (ne visuose, bet dažniausiai). Jei mama dirba grožio salone, dažniausiai pamatysi ir jos mažą vaiką (ne valandai, bet visai dienai). Vaikai Tailande labai mylimi ir jų nemato kaip kliūties. Nustebau, kuomet pamačiau vaikus su tėvais net statybose. Tailande yra taip, jeigu vaikas neina į darželį arba tu negali sau to leisti, tuomet vaikai leidžiami į darbo vietas ir nesvarbu, ar tai grožio salonas, ar ofisas, ar statybos. Svarbiausia, kad tėvai galėtų eiti į darbą.