Vilniaus kamerinio teatro premjeroje – legendinio nuotykių spektaklio vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ antrojoje dalyje vėl susitinka seniai matyti O. Preusslerio knygų personažai – Stebuklingame miške du neišskiriami draugai Kaspariukas ir Zepukas ne tik akis į akį susidurs su pačiu garsiausiu plėšiku Hocenplocu, bet ir jo senu draugu, piktuoju burtininku Petrozilijumi Cvakelmanu. „Ar pavyks Kaspariukui ir Zepukui išardyti nedorus planus, ar stebuklingą pagalbos ranką išties fėja Amarilė? Ir ką miške veikia Vyresnysis vachmistras Dimpfelmozeris?“ – intriguojama spektaklio anonse.
Kaip ir pirmojoje spektaklio dalyje, taip ir naujoje skambės šviesaus atminimo aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio dainos, žiūrovai išgirs ir iš pirmosios dalies puikiai žinomą plėšiko Hocenploco prisistatymo dainą.
Įdomu tai, kad naujoje istorijoje spektaklio režisierius pasitelkė knygos personažus, tačiau ne tikslų apysakos siužetą. „Noriu, kad vaikai fantazuotų, perskaitę knygą – toliau leistų personažams gyventi, kad istorija nesibaigtų sulig paskutiniu knygos puslapiu. Šiame spektaklyje leidau sau interpretuoti. Žinot, kaip būna, kai perskaitai knygą ir papasakoji, ką prisimeni, o pasakodamas pridedi ir nuo savęs“, – kalbėjo spektaklio režisierius E. Jaras.
Režisieriaus nuomone, vaikams reikia įvairių spektaklių – ir pastatytų pagal klasikines tradicijas, ir interaktyvių, muzikinių ir nebūtinai. Tačiau svarbiausia – nuoširdumas. „Vaikai labai greitai pajaučia, jei tik kas ne taip. Jei pastatysi ar suvaidinsi spektaklį atmestinai, nepasieksi vaiko širdies, – sakė jis. – Dar pastebėjau, kad šiuolaikiniams vaikams patinka greitis. Anksčiau spektakliai vaikams būdavo kuriami lyg nuvertinus mažuosius žiūrovus – viskas aiškiai pateikiama, „sukramtyta“. Bet to tikrai nereikia, vaikai puikiai viską supranta.“
Režisieriui antrina ir vachmistrą Dimpfelmozerį šiame spektaklyje vaidinsiantis aktorius Julius Žalakevičius. „Vaikai yra kaip policininkai, tu jiems negali meluoti, vaidindamas privalai atsiduoti visu 100 procentų“, – juokdamasis sulygino jis.
Aktorius pastebi, kad vaikiškų spektaklių Lietuvos teatrų scenose trūksta. „Tikrai yra trūkumas vaikiškų spektaklių. Aš pats turiu tris berniukus ir mes stengiamės į spektaklius nueiti kuo dažniau. Tačiau jų nėra užtektinai, todėl tą patį „Hocenplocą“ mano vaikai, o kartu su jais ir aš, matėme kokį 15 kartų. Tačiau jis neatsibosta, kaskart jie ten pamato kažką naujo, o aš irgi pasisemiu geros energijos, gerų jausmų. Man apskritai labai patinka vaikiški spektakliai – ir žiūrėti, ir juos vaidinti“, – sakė J. Žalakevičius.
Jis įsitikinęs, kad vaikams prieš spektaklį nėra būtina perskaityti pačios knygos – jie su personažais ir jų istorija pirmiau gali susipažinti ir spektaklyje. „Kai vaikai perskaito kokią nors knygą, jiems dar yra labai daug erdvės improvizuoti. Tai tėvai, perskaitę knygą ir atėję į spektaklį, gali sakyti: neparodė to ir to, nebuvo ano. Vaikams nereikia tikslios istorijos atkartojimo. Jiems nereikia ir didelio pasakojimo, užtenka kažkokios mažos situacijos, kurią būtų galima vystyti.
Šio spektaklio personažai labai paprasti – yra du berniukai, plėšikas Hocenplocas, burtininkas Cvakelmanas, fėja, naujajame atsiranda vachmistras Dimpfelmozeris, kurį vaidinsiu aš. O. Preussleris buvo toks linksmų plaučių dėdė, o mūsų spektaklio režisierius turi stebuklingą matymą – jis mato taip, kaip mato vaikai. E. Jaras, pasiėmęs tik personažus, juos sudėjo į trumpą istoriją“, – intrigavo jis ir kvietė Lietuvos vaikus į premjerą.
Spektaklio „Plėšikas Hocenplocas 2“ premjera – 2022 m. balandžio 3 d. Vilniaus kameriniame teatre.
