Kol vaikai siaučia, mamos eina į organizuotas ekskursijas, kino filmų peržiūras ar lietuvių kalbos pamokas. Viskas spalvinga, gyva ir linksma. Ir tikrai taip atrodytų, jeigu nepradėtum kalbėtis su kiekvienu čia esančiu.
Močiutė ašaroja žiūrėdama į žaidžiantį vaiką ir pasakoja, kad jau savaitė, kaip neturi žinių apie jo tėvus, likusius Mariupolyje. Dvylikametis berniukas Dima pasakoja, kad jau aštuonerius metus treniruojasi futbolą ir futbolas yra visas jo gyvenimas. Paklaustas, ar nenorėtų, kad jam padovanotume futbolo kamuolį, atsako, kad nereikia, jis kamuolį atsivežė, mat turėjo daug laiko evakuotis – net keturiasdešimt minučių, tad gerai pagalvojęs pasiėmė kamuolį vietoj žaidimų kompiuterio, kuris jau netilpo. Kita mama ašarodama telefone rodo vyro žinutę iš fronto, kur jis dėkoja savanoriams už gautą žaidžiančio, besišypsančio, išpaišytu veidu vaiko nuotrauką.
Pradėjus kalbėtis artimiau visada papasakojama istorija apie sprogimus, baimę, sirenų gaudesį, keliavimą ir jaučiamą didelį nerimą dėl likusių artimųjų. Ir dar – beveik visada pasakoma, kad jau tuoj jie grįš namo, kur lauks visų lietuvių svečiuose.
Ukrainiečių vaikų dienos stovyklos vyksta kiekvieną šeštadienį Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) , o sekmadienį – Kauno VDU centriniuose rūmuose nuo 12.00 valandos. Žmonės labai kviečiami apie šią galimybę informuoti ukrainiečių šeimas, ypač atvykstančias naujai. Stovyklose dalyvauti norinčių ukrainiečių prašoma užsiregistruoti puslapyje www.ukrainiankids.lt.
Taip pat visi labai kviečiami į šias vietas atvežti vaikams žaislų – juos galima palikti bet kurią savaitės dieną jums patogiu laiku. Visus žaislus po stovyklos vaikai gali išsinešti namo, tad jų niekada nebus per daug.
