Naudingų pamokų, kaip šventes pasitikti nenuskriaudus šeimos biudžeto, sutiko duoti finansų konsultavimo įmonės „iFuture Investments“ vadovė Renata Medvedeva.
– Ar yra kokia nors specialistų rekomenduojama formulė, kuria reiktų remtis paskirstant visas savo šventines išlaidas, kad iškart po švenčių kišenėse neimtų švilpauti vėjai?
– Galima rasti daug formulių ar patarimų iš tikrai patikimų ir gerų šaltinių, tačiau kiekvienam žmogui jos netiks, nes kiekvieno situacija skirtinga. Praktika rodo, kad finansų valdymą kiekvienas suvokia asmeniškai, nes skiriasi pajamos, išlaidos, prioritetai ir, galų gale, tai, ką norime palikti po savęs.
Vis dėlto galima rekomenduoti atsižvelgti į vieną populiariausių – 50-30-20 taisyklę. 50 proc. gaunamų pajamų rekomenduotina išleisti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. rekomenduotina skirti kintančioms išlaidoms – laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams, 20 proc. – kaupti ir investuoti. Vadinasi, šventinėms išlaidoms būtų rekomenduotina skirti 30 proc. savo pajamų arba dalelę iš 20 proc. sukauptų.
Beje, yra toks vienas populiarus posakis – netaupykite, kas liko po išlaidų, bet leiskite, kas liko po taupymo. Taigi gavus atlyginimą, pirmiausia reikia atsidėti sau, kad ir mažiausią sumą, bet kiekvieną mėnesį. Tuomet ir dovanoms pinigų bus. Šeimos finansų valdymas, pirmiausia, yra psichologija – požiūris į pinigus ir teisingi įpročiai.
– Ar gruodžio šventėms turėtų užtekti pinigų tik iš šio mėnesio algos?
– Galima net pajuokauti, kad ir vėl Kalėdos visiems atėjo netikėtai. Taip, kaip kasmet netikėtai iškritęs sniegas užklumpa ir mūsų kelininkus. Iš esmės tikrai nemažą dalį žmonių kalėdinių dovanų pirkimas sukrečia ir sukelia nemažai streso. Tad tikrai viso to išvengtume, jei savo finansus išmoktume valdyti kas mėnesį, o kalėdinius pirkinius suplanuotume iš anksto. Būtent taip be streso galima mėgautis šventėmis.
– Kokios apskritai lietuvių dažniausiai daromos klaidos leidžiant pinigus šventėms? Ko šiukštu nerekomenduotumėte?
– Pagrindinės dvi klaidos yra emocinis pirkimas ir neturėjimas dovanų sąrašo. O kad nežinant, ką pirkti, nuperkamos ne itin geros dovanos, rodo ir atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Nyderlandų banko ING atliktas tyrimas parodė, kad 15 % europiečių buvo nepatenkinti praėjusiais metais gautomis dovanomis, o 10 % vėliau net negalėjo prisiminti savo dovanų. Taigi, kaip ir visur gyvenime, taip ir perkant dovanas, planas yra reikalingas.
Tad tam, kad netikėtai neišleistumėte daugiau, pirmiausia reikia turėti savo kalėdinių dovanų sąrašą ir nuo jo nenukrypti. Vaikščiodami po prekybos centrus be plano žmonės paskęsta emocijose – juos suvilioja kalėdinės dekoracijos, muzika, patrauklios nuolaidos. Susidarytas dovanų sąrašas padeda čia nepaslysti.
– Kas ruošiantis šventėms turėtų atsieiti daugiausia, o kas – mažiausiai? Ar yra dalykų, be kurių galėtume ir apsieiti ir nebūtinai tos šventės nukentės – kur būtų galima pataupyti?
– Kiekvienas esame labai individualus tiek finansiniais pajėgumais, tiek savo požiūriu. Jei viskas yra planuojama ir tai daroma iš anksto, tuomet ir nereikia galvoti, ko reikia atsisakyti. Tikrai galima visą šį šventinį maratoną „prabėgti“ lengvai ir be streso.
Žmonėms reikia pradėti galvoti nuo paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, nebūtina kasmet pirkti naujos eglutės ir naujų dekoracijų jai. Taip pat tikrai nemažai dovanų galima pasigaminti patiems ir džiugu, kad su laiku ši tendencija populiarėja. Dauguma žmonių sutaupo, kai supranta, kad dovana pirmiausia yra dėmesys, meilė, o neužsidėtas pliusiukas, kad pasveikini tik nupirkęs tam tikrą daiktą.
Matome tendencijas, kad žmonės dažnai kalba ir apie emocijos dovanojimą, auga sąmoningumas, kad reikia mažinti vartotojiškumą. Tad jei gerai apgalvosime dovanas ir suvoksime, kad dovanoti galima ir savo laiką, dėmesį – mūsų biudžetas tikrai neištuštės.
– Be kalėdinių dovanų ir šventinio stalo, šį mėnesį gausu ir kitų papildomų išlaidų – vaikų darželio ir mokyklos šventės, jų kostiumai, dovanos, o dar kiek daug įvairių šventinių renginių. Visa tai irgi gali kaip reikiant patuštinti šeimos biudžetą.
– Kalbant apie darželius, mokyklas ir kitus panašius dalykus – labai svarbi yra tėvelių tarpusavio komunikacija. Neturėtų būti jokios baimės pasakyti, kad renkama suma mūsų šeimai yra per didelė. Labai normalu, kad kiekvienos šeimos galimybės skirtingos, tik reikia nebijoti apie tai diskutuoti. Atvirumas ir komunikacija tokiais atvejais viską išsprendžia.
Ir visur kitur – pirmiausia reikia pasiskaičiuoti ir įsivertinti galimybes, o tik tada daryti. Galbūt tai, ko negali šiais metais, padarysi kitais.
– Ką pasakytumėte apie įvairius skelbiamus šventinius pasiūlymus? Ar tai dažniausiai būna puiki proga sutaupyti, ar vis tik didelė rizika paslysti?
– Gruodis prekybininkams dažnu atveju būna rekordinis metų mėnuo, kartais gruodžio apyvarta siekia net 50% visų likusių metų apyvartos. Ko gero, čia įprasta situacija – kai randama proga užsidirbti, tai visi ir galvoja, kodėl to neišnaudojus?
Vienas dalykas, ką patariama daryti pirkėjams, tai tiesiog išlikti sąmoningiems. Savo didžiausių metų išlaidų biudžetą priimti sąmoningai ir apgalvotai. Juk galbūt su ta gundančia nuolaida nupirktas jau 15-tas vaiko žaislas galėtų būti pakeistas kažkuo labiau naudingu? Kad ir vaiko mėgstamu būreliu, išvyka su šeima ar tiesiog linksmu laiku su draugais.
– Kokie galimi skaudūs scenarijai, jei žmogus tinkamai nesusitvarkys su savo finansais šį mėnesį?
– Deja, vienas blogiausių dalykų yra tas, kad turime vis dar per didelį skaičių žmonių, kurie prireikus pinigų pirkiniams, skolinasi imdami greituosius kreditus. Ir tai, ko gero, nėra tik Lietuvos problema. Neseniai vieno Nyderlandų banko atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė iš apklausoje dalyvavusių Europos gyventojų ieškodami kalėdinių dovanų jaučia spaudimą išleisti daugiau pinigų, nei nori. O čia yra kelias į ilgai trunkančias skolas. Ir taip atsitinka dėl neteisingai paskirstomų finansų, dažnu atveju gyvenimo nuo algos iki algos ir absoliutaus negalvojimo apie biudžeto planavimą.
Vis dar gajus mitas, kad „aš uždirbu mažai ir neturiu ką kaupti“. O tai yra netiesa, nes net ir minimalią algą gaunantis asmuo, jei teisingai kas mėnesį visus metus planuos savo finansus, tikrai nustebs, iš kur atsirado papildomi pinigai, ir dėl to neteks naujų metų pasitikti įklimpus į skolas.
Deja, vyrauja dar viena tendencija – dažnu atveju, kuo mažesnes pajamas žmogus gauna, tuo jis mažiau yra finansiškai raštingas. T.y. negalvoja, kad gali ir turi iš ko kaupti. O kai ateina didžiosios metų šventės, labai lengvai pasiduoda emociniams pirkiniams, juos perka iš skolintų pinigų ir taip klimpsta į skolas. Paprasta ir aiški žinutė, kurią turi įsidėmėti kiekvienas – skoliniesi svetimus pinigus, o atiduoti reikia savus.
