Konferencijoje „Mano investicija“ ji pristatė pranešimą tema „Namą, žmogų, medį – ką pora turi pastatyti, užauginti ir pasodinti asmeniniuose finansuose?“.

Aptardama šeimos finansus D. Kolmatsui išskyrė tris etapus porų gyvenime: pirmasis – gyvenimas be „įsipareigojimų“, antrasis – etapas, kai sukaupiamas bendras turtas, ir trečiasis – kai gimsta bendri vaikai. „Ir nors kaip nesinorėtų, dar santykių pradžioje vertėtų pagalvoti ir apie tai, o kas būtų, jei tie santykiai nutrūktų. Nes jei atsiranda ir turtiniai santykiai, tai skyrybos gali būti labai sunkios, skausmingos ir apribojančios kurio nors partnerio finansinę laisvę. Todėl, jei pradedate rimtesnius santykius, pagalvokite ir apie vedybinę sutartį ar kitokį santykių apsirašymą tam, kad vėliau nekiltų jokių problemų“, – patarė ji.

Netvirti finansiniai pamatai

Dažnai pasitaiko, kad ta dirva, ant kurios kuriamas poros finansų modelis, kartais patręšiama finansine neištikimybe. „Tai reiškia, kad aš ne iki galo partneriui atskleidžiu, kiek gaunu pajamų arba kur tuos pinigus išleidžiu, meluoju ir apie tikrąją įsigyjamų daiktų kainą. Netgi psichologai sako, kad toks elgesys ilgainiui priveda ir prie neištikimybės kitose sferose. Atrodytų, nieko čia baisaus, jei nepasakysiu, kiek kainavo vienas ar kitas pirkinys, bet vėliau toks pat modelis gali persikelti kitur ir tapti santykių sugriovimo veiksniu“, – skaitydama savo pranešimą kalbėjo D. Kolmatsui.

Ji siūlė paanalizuoti ir pagrindą, ant ko šeimos dažniausiai stato savo finansus. „Pirmiausia šeima galvoja apie savo būstą, apie tai, iš kur gaus pinigų tam būstui. Taupoma pirmam įnašui, vėliau imama būsto paskola. Ir pirmas dalykas, apie kurį galvoja šeima, – tai, kaip man grąžinti tą paskolą? O jei dar lizingu pasiėmiau ir automobilį, tai kaip laiku susimokėti ir lizingą? Taip pat šeimos intensyviai galvoja apie savo gerbūvio gerinimą – patogesnį gyvenimą, pramogas, keliones ir pan.“, – vardijo D. Kolmatsui.

Pagal tokį modelį gyvenančių šeimų finansinis „stogas“, pasak konferencijos lektorės, galėtų būti „pa-investavimas“. Tai – investavimas neturint aiškaus tikslo.

Paskutinis tokių šeimų elementas – „investicijos“ į vaikus. „Augindami vaikus tėvai tikisi, kad vėliau vaikai išlaikys juos senatvėje, rems juos ir pan., nors iš tikrųjų mes žinome, kad vėliau patiems vaikams reikia pagalbos ir paramos, tad klausimas, ar tai yra investicijos, kurios kažkada atsipirks taip, kaip norėtumėte“, – kvietė pagalvoti ji.

Aptarusi tokį tradicinį finansų tvarkymo būdą D. Kolmatsui sakė, kad jį pasirinkusiai šeimai trūktų saugumo, juk jeigu kas nors atsitiktų, jie neturėtų reikiamos apsaugos. Dėl to, kad neturi jokių rezervų, jie neturėtų ir laisvės daryti tam tikrus sprendimus – taip su savo finansais besitvarkantys žmonės yra įsikalinę laiku mokėti kreditus, todėl nėra pajėgūs kitiems sprendimams. Taip pat nebūtų ir kitų šeimos narių apsaugos nutikus kokiai nors nelaimei. Galų gale tokiai šeimai apskritai trūktų pinigų, nes visi pinigai nukeliauja būsto gerinimui ir kredito grąžinimui, t.y. gyvenimui čia ir dabar.

Patikimas planas

Tai kaipgi turėtų atrodyti idealus šeimos finansų paveikslas? Pirmiausia, anot pranešėjos, ta dirva, ant kurio turėtų būti statomas šeimos finansinis namas, turėtų būti psichologinė dirva – atvirumas, pasitikėjimas, meilė, aiškios pareigos ir vaidmenys. Labai svarbu pasirinkti ir tinkamą šeimos finansų tvarkymo modelį. Tuomet metas susiplanuoti biudžetą ir finansų srautų valdymą. Šalia būsto ir noro pasigerinti gerbūvį dar turėtų atsirasti ir tokie punktai, kaip „pagalvė“, ori senatvė ir artimųjų finansinė apsauga. Ir galiausias žingsnis – investavimas turint aiškius tikslus. Vienas iš tikslų galėtų būti pasyvių pajamų kūrimas. Šalia vis to galėtų būti investicijos į vaikus ir į žinias, vardijo specialistė.

Ji taip pat išskyrė 5 šeimos finansų valdymo modelius. Pavyzdžiui, gali būti, kad abu partneriai poroje uždirba, tačiau neturi jokių bendrų sąskaitų, o išlaidas dalinasi. Gali būti ir taip, kad vyras uždirba – moteris išleidžia, arba moteris uždirba, o išleidžia vyras. Dar vienas modelis – uždirba abu ir viską deda į bendrą sąskaitą, iš kurios kartu tvarko visus savo finansinius įsipareigojimus. Kita situacija – abu uždirba ir į bendrą sąskaitą deda tik dalį savo pajamų, o kitus pinigus palieka savo asmeniniams poreikiams.

Jei su partneriu dar nesate aptarę, kuris variantas labiausiai tiktų jums, lektorė pasidalijo keliais naudingais patarimais. „Pirmiausia susėskite su partneriu ir pasikalbėkite apie jūsų šeimos finansų modelį. Jei situacija pasikeičia – viską peržiūrėkite. Ir būtinai būkite atviri su savo partneriu – finansiškai „ištikimi“. Pagalvokite – jei negalite būti finansiškai ištikimi, ar galėsite būti ištikimi ir kitur?“ – provokavo D. Kolmatsui.

Kaip sudaryti šeimos biudžetą?

Pirmiausia, mokė pranešėja, sutarkite su savo partneriu dėl finansinių tikslų. Aptarkite, kiek gaunate pajamų ir sugrupuokite visas išlaidas. Tai padaryti nėra paprasta, bet, anot specialistės, tikrai verta pradėti daryti. Taip pat ji siūlo nustatyti limitus savo išlaidų kategorijoms ir pabandyti bent tris mėnesius pasekti, kaip tų limitų sekasi laikytis.

Asociatyvi nuotr.

Yra įvairių metodų, kaip galima susitvarkyti savo biudžeto išlaidas, tačiau lektorė siūlo pabandyti taikyti 50-30-20 metodą. Tai reiškia, kad 50 proc. skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – ilgalaikiams pirkiniams ir nebūtinosioms išlaidoms, o 20 proc. – taupymui. Galima pabandyti taikyti ir 6 taupyklių principą, kai išlaidos paskirstomos į 6 lygias dalis.

Taip pat bent kartą per metus atlikite šeimos balanso sudarymo planą. Pažiūrėkite, kiek turite skolų ir kiek nuosavų lėšų panaudoję šitam turtui įsigyti. „Balansas svarbus dėl to, kad kartais vizualiai gali atrodyti, jog mes labai gerai gyvename – turime prabangius namus, gerą automobilį, bet jei suvesite, koks yra galutinis rezultatas ir kiek turite to grynojo turto, gali paaiškėti, kad tų nuosavų lėšų ir nėra. Kiekvieną žingsnį ar savo sprendimą vertinkite per bendro balanso prizmę“, – kalbėjo D. Kolmatsui.

Be šių svarbių punktų, lektorė pasidalijo ir konkrečiais naudingais patarimais, kurie gali padėti lengviau suvaldyti biudžetą. Pavyzdžiui, biudžeto sudarymui pasirinkite visą mėnesį – nuo pirmos mėnesio dienos. Pinigų valdymą labai palengvina ir specialios programėlės. Tik gavę atlyginimą, iškart 20 proc. pinigų atidėkite taupymui ir investavimui, o jau tada galima bandyti suktis iš visos kitos sumos, kurią pasiliekate. Nusistatykite ir 48 val. taisyklę – jei pirkinio vertė viršija tam tikrą pinigų sumą, palaukite dvi paras, o jei po šio laiko to daikto vis dar norėsite, galėsite jį nusipirkti. Labai patartina dalį gautų netikėtų pajamų atidėti ilgalaikiams finansiniams tikslams.

Apmąstykite kiekvieną scenarijų

Detaliai šeimoje aptarkite visus kertinius elementus, kaip kad būstas, finansinė „pagalvė“, ori senatvė, artimųjų finansinė apsauga ir gerbūvio gerinimas. Nuspręskite, koks scenarijus jums tinkamesnis – būstą nuomotis ar pirkti nuosavą. Jei imsite kreditą – rinksitės fiksuotas ar kintamas palūkanas? Ir ar turite planą B – ar žinote, kas atsitiktų, jei, pavyzdžiui, palūkanų normos pakiltų arba kažkuris iš jūsų netektų darbo ir šeimos pajamos drastiškai sumažėtų? Įvertinkite ir tai, kaip greitai gali keistis jūsų poreikiai būsto dydžiui.

Iš anksto apgalvokite, kokio dydžio turėtų būti ta finansinė „pagalvė“ ir kur ji bus laikoma. Rekomenduojama turėti 6 mėn. „pagalvę“, bet 12 mėn. „pagalvė“ jums suteiktų dar didesnę laisvę.

Pinigai

Kalbant apie orią senatvę, galite numanyti, kad turėsite maždaug 40 metų darbingo laiko, per kurį turite pasiruošti dar 20 metų pensijos. Tuo rūpintis reikėtų pradėti nieko nedelsiant, mat kuo anksčiau atidėsite pinigų pensijai, tuo mažiau biudžeto tam reikės. O jeigu kaupsite kartu su darbdaviu, ši suma bus dar mažesnė.

Aptardami svarbiausius dalykus pagalvokite, ar turite artimųjų, kuriuos reikia apsaugoti finansiškai ir koks turėtų būti tos apsaugos dydis. Jeigu yra vaikų arba partneris nuo jūsų finansiškai priklausomas – skaičiuojama, kad gyvybės draudimo suma turėtų siekti 5 metines pajamas. Kartu galite pagalvoti ir apie kreditinių įsipareigojimų apsaugą.

Apmąstykite gerbūvio gerinimą – tai vienas iš tikslų ir didžioji dalis gerbūvio gerinimo turėtų būti išlaidos, ne investicija. Numatykite, kokią sumą biudžete tam skirsite.

Susidėliojus šiuos dalykus, pasak specialistės, jau galima pagalvoti ir apie investavimą bei pasyvių pinigų kūrimą. „Atsakykite sau į klausimą – siekiate spekuliuoti ar investuoti? Kokias tinkamas priemones pasirinksite ir kaip jas diversifikuosite? Aš rekomenduočiau tai daryti periodiškai. Turėkite pamatuotus lūkesčius grąžai ir rizikai. Atsižvelkite į likvidumą ir kurkite pasyvias pajamas.

Visada pagalvokite, ar turimos investicijos generuoja pajamų srautą, ar tikitės tik jų vertės kilimo. Kiek turto klasių ir vienetų turite savo portfelyje? Gal viską suinvestavote tik į vieną objektą ir dabar galvojate – ką aš padariau? Taikykite x5 taisyklę grąžos ir rizikos santykiui. Tai reiškia, kad jeigu akcijos vidutiniškai ilgalaikiu periodu uždirba 10 proc., tai rinkų kritimas jums gali atnešti ir minus 50 proc. rezultatą. Ar jūs tai įvertinote? Ar galėsite turėti tokį nuostolį trumpuoju periodu – apie tai irgi turite pagalvoti. Būkite kantrūs, kai rinkos krenta. O siekiamas turtas turėtų būti apskaičiuotas taip – pasyvios pajamos per metus, padalintos iš laukiamos grąžos. Tokiu būdu galėtumėte apsiskaičiuoti, kiek jums reikėtų turėti finansinio turto“, – konferencijoje dėstė D. Kolmatsui.

Pasirūpinti idealiu finansiniu modeliu – dar ne viskas. Toliau reikėtų pagalvoti apie savo ir vaikų finansinį raštingumą. „Kalbant apie vaikus, tai vienas svarbiausių dalykų, ką galime jiems duoti – gebėjimą susitvarkyti su savo pinigais. Remiantis įvairiais tyrimais, Lietuva vis dar smarkiai atsilieka pagal savo finansinį raštingumą. Todėl pagalvokite, ko jums patiems reikia išmokti finansinio raštingumo srityje, ir būkite pavyzdžiu savo vaikams. O jeigu jūs vienas mokate su tuo tvarkytis, nepalikite nuošalyje ir savo partnerio, įtraukite jį kartu į mokslus. Ir, žinoma, patirtį sukaupsite tik per praktiką, tad pradėkite“, – kvietė ji.

Pasiklausyti viso D. Kolmatsui pranešimo galite konferencijos įraše ČIA.

„Mano investicija“ – tai asmeninių finansų konferencija, skirta visiems, norintiems protingai taupyti ir investuoti turimas lėšas. Konferencija vyksta lapkričio 23–25 dienomis portale „Delfi“. Visų pranešėjų video galite rasti „Delfi Plius“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)