Kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas Gurskas patarė, kurią sklypo vietą skirti vaikų zonai, kaip ją atskirti nuo kitų kiemo erdvių, kaip paruošti saugų pagrindą, iš ko pasigaminti priemones vaikų žaidimams ir kaip parinkti spalvas, kad vaizdas būtų harmoningas.
Žaidimų aikštelės vieta sklype
Tinkamos erdvės vaikų žaidimams kieme parinkimas yra be galo svarbus. Ir čia reikėtų apgalvoti kelis momentus:
- Matomumas. Žaidžiančius vaikus jūs norite matyti bent akies krašteliu – taip patys jausitės ramiau. Pamąstykite, kur daugiausiai praleidžiate laiko, ir iš to taško apžvelkite potencialias erdves vaikų zonai. Gal daug laiko leidžiate virtuvėje – žaidimų aikštelė po virtuvės langu jums būtų puikus pasirinkimas. Taip galėsite užsiimti savo įprasta veikla ir stebėti, ką veikia vaikai.
- Vaikų amžius. Atsižvelkite į vaikų amžių. Kuo jie mažesni, tuo daugiau jūsų pagalbos jiems dar reikia – žaidimų aikštelę mažiesiems įrenkite kuo arčiau namų. Augdami vaikai tampa savarankiškesni ir nori daugiau privatumo, todėl galite atskirti jų zoną augalais, bet visada stenkitės išlaikyti bent mažą matomumą.
- Saugumo faktorius. Venkite padidintos rizikos erdvių, kur vaikai galėtų susižeisti. Neįrenginėkite žaidimų aikštelės arti gatvės – į jas mėgsta išlėkti tiek spardomi kamuoliai, tiek užsisvajoję vaikai.
- Jei jūsų kieme yra vandens telkinys atvirais krantais – įvertinkite telkinio gylį ir savo mažųjų žinias. Tautvydo vaikai tiksliai laikosi nustatytų namų taisyklių ir su vandeniu žaidžia tik ten, kur seklu. Tačiau dėl saugumo gilesnius vandens telkinius aptverkite arba apsodinkite gyvatvore.
- Šventa ramybė. Jei tik turite galimybę, atsižvelgę į visus kitus faktorius, nestatykite vaikų žaidimų aikštelės labai arti terasos. Vaikai mėgsta triukšmauti, o susikalbėti su namiškiais bei svečiais ar ramiai pasibūti norėsite ir jūs.
Jei galvojate apie geriausią vietą žaidimų aikštelei savo kieme, jūs tokie ne vieninteliai. Todėl pakvietėme Tautvydą į aplinkos dizaino konferenciją „Garden Style“, kad pasidalintų savo patirtimi. Jis, būdamas ir Kauno Valdorfo darželio bendruomenės pirmininku, visada stengiasi suderinti ir vaikų poreikius, ir protingą sklypo išplanavimą, kad nesugadintų harmoningo dizaino. Konferencija vyks 2021 m. rugsėjo 25 dieną, paskaitykite programą, kviečiame prisijungti.
Paruoškite tinkamą pagrindą
Svarstant apie žaidimo aikštelės pagrindą, reikia atsižvelgti į tai, kad žaidimų erdvė su laiku bus ištrypta. Vadinasi, tobulos vejos nesitikėkite. Be to, vaikai mielai eina į lauką iškart po lietaus. Todėl pagrindas turi būti gerai drenuojamas, kad netelkšotų balos ir išvengtumėte klampaus dirvožemio. Atsižvelgiant į tai, pasirinkimo variantų tikrai yra ne vienas:
- Speciali guminė danga – puikiai amortizuoja, tinka ir prie žaidimo konstrukcijų, kur didesnė tikimybė kristi iš aukštai (sūpynės, karstynės);
- Kokybiška netikra veja – jos nereikės pjauti ir kitaip prižiūrėti, atrodys natūraliai nemažą metų laiką, tiks ir po sūpynėmis, kur paprastai žolė ištrypiama.
Jei norite daugiau natūralumo, galite rinktis:
- Veją – žinoma, tokia su laiku bus ištrypta, tad ją reikės vis atsėti. Šienauti reikės, įskaitant ir ilgiau užtrunkantį kruopštų šienavimą aplink konstrukcijų pagrindus, kur vejapjovė nepasiekia;
- Smėlį – gerai amortizuoja, taip pat gali būti kaip papildomas žaidimų elementas – nereikės atskiros smėlio dėžės;
- Mulčią – dar viena natūrali, puikiai amortizuojanti danga. Jei vaikai turi galimybę lipti aukštai – mulčio sluoksnis turi būti storas. Jei jūsų vaikų žaidimų aikštelė išsidėsčiusi palei žemę, storas dangos sluoksnis nėra būtinas.
Kokius žaislus pasirinkti?
Įvairios čiuožyklos ir sūpynės visais laikais buvo populiarumo viršūnėse ir daugelyje kiemų išvysite būtent tokias vaikų zonas. Anot Tautvydo Gursko, tokios aikštelės vaikams nekenkia, bet nieko gero ir neduoda. Pagrindinis tokių aikštelių trūkumas yra jų nelankstumas – veiksmą ant čiuožyklų ar sūpynių galimą atlikti tik vienu būdu. Vaikams tai greitai atsibosta ir jie ima eksperimentuoti – čiuožia atbulomis, bando užlipti čiuožiamąja dalimi į viršų. Tai tik parodo, kad vaikai yra kūrybingos asmenybės ir tokios erdvės jiems nepakanka.
Vaikams norisi erdvės, kurioje jie galėtų kurti, judėti ir veikti. Brangūs, gatavi žaislai nėra būtini – daug ką galite rasti gamtoje ar namuose. Natūralios spalvos ir medžiagiškumas skatina vaikų fantaziją:
- Paprasti pagaliai turi begales panaudojimo galimybių – galima ir pilis statyti, ir mokytis skaičiuoti;
- Rąstai ir kelmai gali būti kaip atrakcionų aikštelė: ridenk, peršok, užlipk, nušok, balansuok;
- Akmenys pasitarnaus įvairioms statyboms ir lavins vaiko lytėjimo pojūčius;
- Dirvožemis ir vanduo – ir vaikai jau „kepa“ purvo bandeles;
- Jei vaikams patinka „gaminti valgyt“, leiskite jiems žaisti senais, bet tikrais puodais. Vaikai pirmenybę teikia paprastiems emaliuotiems, o ne plastikiniams, spalvotiems indeliams. Be to, metaliniai įdomiau skamba.
Kai tik galite, visada teikite pirmenybę ne tokioms priemonėms, kurių funkcija labai aiški, o tokioms, kur žaidimą reikia sugalvoti vaikui.
Spalvos vaikų žaidimų aikštelėse
Turbūt esate atkreipę dėmesį, kad vaikų žaidimų aikštelės dažniausiai būna ryškių spalvų: geltona, raudona, mėlyna. Daroma prielaida, kad būtent tokių spalvų nori vaikai. Tačiau Tautvydas Gurskas skuba prieštarauti – vaikai yra perpildyti vaizdinių, ryškių ekranų, tad išėjus į lauką, reikėtų stengtis akių nebeerzinti, leisti pailsėti joms. Kauno Valdorfo darželio kieme nerastumėte nė vienos ryškios spalvos, bet čia linksmybių tikrai netrūksta, pasakoja jis. Ne ryškios spalvos daro vaikų žaidimų aikštelę smagią.
Tautvydas pataria, kaip rinktis spalvas privataus sklypo aikštelei:
- Rinkitės pastelines spalvas – jos vaikus nuramina. Be to, atrodo daug gražiau sklype. Pasiūla tokių žaislų nėra didelė, bet ir čia galima rasti išeičių. Įsigykite natūralių medžiagų namelius ir juos nudažykite patys – ir spalvą sau mielą išsirinksite, ir bendros veiklos turėsite su mažaisiais.
- Jei norisi dar neutralesnio vaizdo – apsodinkite vaikų žaidimų erdves augalais. Įsivaizduokite, kaip svyrančios gluosnio šakos jaukiai paslėptų tokį namuką.
- Jei neturite galimybės sodinti medžių – rinkitės žolinius dekoratyvinius augalus.
- Apsodinę aikštelę valgomais krūmais, paskatinsite vaikus pasmaguriauti uogomis tarp žaidimų.
- Jei įsigijote ryškių spalvų konstrukcijas, galite jas perdažyti arba paslėpti. Pavyzdžiui, žaidimų namelio sienas apkalkite bambukų tvorele, o stogą padenkite medžio žieve. Toks statinys ne tik natūraliau atrodys, bet ir skatins vaikų kūrybiškumą, nes primins džiunglių namelį.
- Jei vaikai visgi nori rėkiančių spalvų, tegul jos būna, bet ne dėmesio centre. Pavyzdžiui, vaikas nori ryškiai rožinės: dažykite taip ne vaikų namelio fasadą, o vidų. Taip išpildysite vaikų asmeninę viziją ir nesugadinsite viso sklypo dizaino. Ir nepamirškite, kad drauge galite auginti ryškias gėles prie namelio – gal tiek tos rožinės vaikams ir užtektų.
- Jau turimą plastikinę čiuožyklą galite paversti kraštovaizdžio dalimi. Tereikia suformuoti nedidelę žemių kalvelę, o čiuožyklą įmontuoti į ją. Pasitelkę augalus, sukursite slaptą kampelį, apie kurį žinos tik jūsų vaikai.
Anot Tautvydo Gursko, svarbiausia yra nepersistengti – stebėkite vaikus iš šono, kurkite kartu su vaikais ir jokiais būdais neprikiškite savo vaikystės svajonių.
Dar daugiau Tautvydo idėjų galite išgirsti konferencijoje „Garden Style“, kurioje jis pristatys pranešimą „Nestandartinės vaikų žaidimo aikštelės“. Tiesioginė konferencijos transliacija vyks rugsėjo 25 d. Daugiau informacijos www.gardenstyle.lt
