Kaip paprastai pasielgiame, kai stumdami priešais save vaiko vežimėlį nutariame užsukti į kavinę? Juk vežimėlį paliekame lauke, bet kūdikį pasiimame? O skandinavai elgiasi kitaip: jie „priparkuoja“ vežimėlį su jame užmigusiu vaiku šalia kitų kelių, jau išrikiuotų prie kavinės durų, ir nieko nesinešdami įžengia į vidų.

Kai kuriose šalyse toks elgesys galėtų tapti pagrindu kaltinimams dėl vaiko nepriežiūros, bet Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje tai elementariausia norma, rašoma portale kinbox.com.

Tai jokiu būdu nėra vienintelis skirtumas tarp mums ir jiems – skandinavams – priimtinų vaikų auginimo taisyklių. Begalė laiko lauke, leidimas rizikuoti ir minimali disciplina yra tik trejetas nuostatų iš skandinavišką tradiciją sudarančio arsenalo. Toliau – dar keletas būdingiausių.

1. Migdyti kūdikį lauke galima ištisus metus

Skandinavai stengiasi pasirūpinti, kad vaikai kuo dažniau kvėpuotų šviežiu oru, todėl kiekvieną dieną savo mažylius migdo į lauką išstumtuose vežimėliuose. Taip, net ir žiemą, kai nusistovi minusinė temperatūra.

Kaip paaiškėjo po Suomijoje atlikto tyrimo, kūdikiai, pasak jų tėvų, miega ilgiau ir giliau, kada yra šiltai apkamšomi ir paguldomi lauke. Daugelis skandinavų įsitikinę, kad šviežias oras yra stiprios sveikatos šaltinis, o gydytojai nurodo, kad tokia praktika sumažina susidūrimo su bakterijomis pavojų ir tikimybę pasigauti kokią nors infekciją.

2. Nereikia sureikšminti vaiko lyties

„Berniukiškos“ ir „mergaitiškos“ šventės ganėtinai populiarios JAV ir jau populiarėja Jungtinėje Karalystėje, bet Skandinavijoje tokių nieks nerengia. Negana to, šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams gydytojai iš anksto nepasako, kokios lyties bus kūdikis: šis faktas paaiškėja tik jo gimimo dieną.

Su berniukais ir mergaitėmis Skandinavijoje stengiamasi elgtis vienodai, todėl bet kurią įmonę, siūlančių akivaizdžiai į lytims priskiriamus vaidmenis orientuotų vaikiškų prekių asortimentą, kaipmat ištiktų komercinis krachas. Skandinavijoje ypač palankiai vertinami lyties atžvilgiu neutralūs darželiai, kurių ugdymo programose daugiausia dėmesio skiriama dėl lytims priskiriamų vaidmenų susiformavusių stereotipų paneigimui.

3. Nėra jokio reikalo kuo anksčiau išleisti vaiko į mokyklą

Lankyti mokyklą skandinavų vaikai pradeda tiktai sulaukę šešerių arba septynerių metų (tikslus amžius priklauso nuo konkrečios šalies). Dėl šios taisyklės jie tikrai niekaip nenukenčia. Yra net priešingai: kaip rodo JAV Stanfordo universiteto akademikų atliktas tyrimas, vėliau prasidedantis ugdymas mokykloje lemia mažesnį dėmesio sutrikimų ir hiperaktyvumo atvejų skaičių.

Skandinavijoje vaikai lanko nebrangiai kainuojančias, valstybės subsidijuojamas ikimokyklines įstaigas ir, žaisdami improvizuoti skatinančius žaidimus, mokosi socialinių įgūdžių, lavina kūrybiškumą ir vaizduotę. Vaikams nedaroma jokio spaudimo dėl pažangumo, kadangi didžiausiomis vertybėmis laikomos galimybės turėti vaikystę ir mėgautis gyvenimu.

4. Fizinės bausmės – netoleruotinos

1979-aisiais Švedija tapo pirmąja pasaulio šalimi, įstatymais uždraudusia fizines bausmes. Netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Suomija bei Norvegija.

Skandinavijoje ypač atsakingai žvelgiama į vaikų teises. Pavyzdžiui, švedai yra įsitikinę, kad vaikai neturi kęsti smurto, lygiai kaip suaugusieji. Taigi, disciplinavimas, vykdomas bet kokios formos fizinėmis priemonėmis, yra neįsivaizduojamas dalykas Skandinavijos šalyse.

5. Laisvesnis požiūris į nuogumą

Daugelis iš mūsų veikiausiai nenorėtų, kad vaikai po kiemą lakstytų nuogi, nes yra įsitikinę, kad be drabužių pasirodyti žmonėms turėtų būti gėda. Bet skandinavai panašių skrupulų neturi: jie skatina vaikus nesidrovėti savo kūno.

Skandinavijoje populiariose vaikiškose knygutėse tikrai pavyktų rasti nuogų personažų, o viename ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtame animaciniame filme pasirodo dainuojančios vyriškos ir moteriškos genitalijos.

6. Leidimas pasiausti lauke

Lauke aktyviai žaidžiantys iki ausų murzini vaikai galėtų būti puiki iliustracija, atspindinti skandinavų požiūrį į tėvystę. Juk purvinos rankos ir pajuodę keliai – visiška smulkmena, palyginti su patirtu džiugesiu ir įgyta patirtimi.

Negana to, sąlytis su dirvožemyje tarpstančiais mikrobais, kaip rodo naujausi tyrimai, gali padėti stiprinti imuninę sistemą.

Vaikams Skandinavijoje leidžiama karstytis po medžius, naudotis įvairiais įrankiais ir mokytis kurti laužus. Vieni į žaidimų aikšteles, pasiekiamas pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu, vaikai išleidžiami anksčiau nei JAV arba Jungtinėje Karalystėje. Tėvai įsitikinę, kad taip vaikai išmoksta įvertinti iškylančias rizikas ir priimti tinkamus sprendimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)