Anot Kauno technologijos universiteto profesorės dr. Virginijos Daukantienės, vaikų drabužiai turi būti komfortiški ir funkcionalūs, o renkantis aprangą svarbu vadovautis nuosaikumo principu. Atsiųstame pranešime specialistė dalijasi patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikiškus drabužius, iš kokių medžiagų jie turėtų būti pasiūti ir kokios informacijos ieškoti gaminių etiketėse.

Svarbi galimybė keisti drabužio plotį

Vaikiškais drabužiais laikomi tie, kurie kuriami, projektuojami ir parduodami vaikams nuo gimimo iki 14 metų amžiaus. Šių drabužių asortimentas yra labai platus, tad išrinkti tinkamiausius drabužius vaikui gali reikalauti nemažai tėvų laiko ir pastangų.
Anot KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininkės prof. dr. V. Daukantienės, renkantis vaikiškus drabužėlius tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų dydį ar dizainą, bet ir į pasirinkto drabužio funkcionalumą bei patogumą.

„Vaikiško drabužio konstrukcija turi nevaržyti judesių, turėti galimybę keisti apačios ar liemens plotį kibiosiomis juostomis, sagomis, virvelėmis ar elastine juosta ir garantuoti paprastą užsivilkimą bei nusivilkimą. Pavyzdžiui, vaikų iki 3 metų kelnės turėtų būti užsegamos ir atsegamos žingsnio siūlėje, o palaidinės – pečių siūlėje“, – sako V. Daukantienė.

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikiškų drabužių kelių ir alkūnių srityse turėtų būti specialūs konstrukciniai sprendimai, pavyzdžiui, atsparesnė dilinimui medžiaga ar du audinio sluoksniai, apsaugantys ne tik drabužį nuo suardymo, bet ir patį vaiką, jei šis pargriūtų.

Būtina atsižvelgti į drabužių paskirtį

Anot specialistės, ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, iš kokių medžiagų yra pagaminti vaikiški drabužiai. Aprangą ir jos medžiagas reikėtų rinktis atsižvelgiant į drabužio paskirtį – kokiai veiklai jis bus skirtas ir kur vaikas jį dėvės. Tiesiogiai su oda kontaktuojanti ar miegui skirta apranga neturėtų dirginti odos ar jos alergizuoti, todėl svarbu, kad tokie drabužiai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų – organinės medvilnės, bambuko ar lino pluoštų, ar bent – iš regeneruotos celiuliozės pluoštų, pavyzdžiui, viskozės, lajocelio ir kitų, kurių savybės yra artimos natūralių pluoštų savybėms. Šių medžiagų laidumas orui yra didesnis už įprastos struktūros sintetinių pluoštų medžiagų, todėl garantuoja greitą drėgmės išgarinimą ir leidžia vaiko odai „kvėpuoti“.

„Vaikiškuose drabužiuose, kurie yra arčiau odos – dėvimi nelabai aktyvioje veikloje ar miego metu – reikėtų vengti sintetinių pluoštų tekstilės medžiagų. Drabužių medžiagos turi būti tamprios, minkštos, švelnaus paviršiaus. Tvarumo prasme rekomenduojama rinktis gaminius iš organinės medvilnės ar organinės vilnos plonų pluoštų“, – patarimais dalijasi V. Daukantienė.

Tačiau kiek kitais principais reikėtų vadovautis, renkant vaikams sporto aprangą ir drabužius, kuriuos vaikas dėvės lauke, aktyviai leisdamas laiką: „Sporto ir aktyvaus laisvalaikio drabužiai turėtų būti patogūs ir komfortiški. Tokios aprangos medžiagų sudėtyje turėtų būti dalis sintetinių mikropluoštų, tokių kaip poliamidas ar poliesteris, nes jie greičiau geba atiduoti susikaupusią drėgmę, o ši vaikiškų drabužių savybė yra labai svarbi, nes vaikai yra judrūs, jų kūno temperatūra greičiau pakyla“, – teigia profesorė.

Foto: Shutterstock

Tuo tarpu lietingiems orams skirti vaikiški drabužėliai turėtų būti pagaminti iš dengtų ar laminuotų (daugiasluoksnių) sintetinių medžiagų: „Šių medžiagų funkcinės savybės užtikrina prakaito garų pasišalinimą iš po drabužiais esančios erdvės ir nepraleidžia lietaus ar ištirpusio sniego vandens iš išorės. Be to, daugiasluoksnės medžiagos išorinis sluoksnis nepraleidžia vėjo. Vėsesniems orams skirti vaikų drabužiai turėtų pasižymėti geromis šiluminėmis savybėmis ir būti nedidelės masės, todėl pagrindinis drabužio paketo sluoksnis turėtų būti pagamintas iš funkcinės medžiagos, o tarp jo ir pamušalo turėtų būti labai akytos šiltinamosios neaustinės medžiagos sluoksnis ar pūkų užpildas.“

Specialistė teigia, kad norint pagerinti aprangos šilumines savybes būtina taikyti ir drabužių sluoksniavimo principus: „Kuo daugiau drabužių sluoksnių vaikas dėvės (apatiniai marškinėliai, palaidinė, megztinis, striukė), tuo geresnės bus jos šiluminės savybės.“

Pasak profesorės, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad vaikai ne tik nesušlaptų ir nesušaltų, bet ir būtų saugūs gatvėse, todėl vaikiški drabužiai privalo turėti atšvaitus: „Prie vaikiškų viršutinių drabužių tokių, kaip striukės, lietpalčiai, paltai, skirtų rudens ir žiemos sezonams, šviesą atspindintys elementai turėtų būti pritvirtinti prie nugaros detalių ir rankovių.“

Gaminio etiketės – į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Anot V. Daukantienės, perkant drabužius vaikams būtina peržiūrėti pasirinkto gaminio etiketę. Joje pirkėjas ras ne tik kainą, informaciją apie gaminio priežiūrą ar drabužio pluoštinę sudėtį, bet ir kilmės šalį, informaciją apie prekės gamintoją ir jo adresą.

Foto: Shutterstock

„Skaitant drabužių etiketes visų pirma reikia atkreipti dėmesį į drabužio sudėtį ir priežiūros taisykles. Nurodyta informacija apie gaminio pluoštinę sudėtį leis prognozuoti gaminio komfortiškumą ir eksploatacines savybes. Gaminiuose neturėtų būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino, arseno ir kitų metalų ištraukų, o medžiagos turi pasižymėti dideliu nudažymo atsparumu. Specialiais simboliais gaminio etiketėje turi būti pažymėti ir drabužių priežiūros procesai (skalbimas, cheminis valymas, lyginimas, džiovinimas) bei jų režimai. Visa tai leis iš anksto įvertinti gaminio priežiūros sudėtingumą, o laikantis nurodytų priežiūros sąlygų bus galima ilgai dėvėti tvarkingą drabužį ir būti tikriems dėl jo ilgaamžiškumo“, – teigia KTU profesorė.

Vaikiškiems drabužiams, kaip ir visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems produktams, taikomi specialūs kokybės reikalavimai, kurie apibrėžia konkrečias pagrindinių medžiagų savybes bei dekoratyvių ir funkcinių elementų (sagų, užtrauktukų, raištelių, virvelių, ir kt.) savybes, konstrukcinius ypatumus: „Drabužių elementai turi nekelti pavojaus juos dėvint, todėl perkant drabužius vaikams reikėtų atkreipti dėmesį į visus drabužio konstrukcijos elementus ir drabužio saugumą įvertinti individualiai.“

V. Daukantienė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į vaikiškų drabužių kilmės šalį: „Kuriamų, gaminamų Lietuvoje ar į ją tiekiamų drabužių ženklinimas yra griežtai reglamentuojamas visoje Europos Sąjungoje, todėl jei gaminys įvežtas iš Europos ekonominės erdvės valstybių, galime tikėtis tokios gaminio kokybės, kokia ji ir yra nurodyta ženklinimo etiketėse. Ekologiškų medžiagų panaudojimą bei tvarių gamybos technologijų ir procesų įgyvendinimą patvirtina patikimi ženklai: „EU Ecolabel“, „Oeko-Tex“, „Bluesign“, „Nordic Swan“ ir kiti, kurie taip pat nurodomi gaminio etiketėse.“

Rekomenduoja racionaliai apgalvoti pirkinius

„Rimi Baltic“ drabužių kategorijos vadovė Anna Eldegedi pabrėžia, kad renkantis vaikų drabužius verta nepamiršti ir pastaruoju metu itin aktualių aprangos ir tekstilės pramonės tvarumo problemų. Vaikai taip greitai auga, kad neapgalvojus pirkinių dažnai gali nutikti taip, kad rudens sezonui vasarą pirktas megztinis atėjus rugsėjui vaikui bus tiesiog per mažas. Todėl vertėtų racionaliai apgalvoti pirkinius ir vadovautis nuosaikumo principais.

Foto: Shutterstock

„Mažesniems vaikams, kurie labai greitai išauga drabužius, rekomenduojama parinkti drabužius, pagamintus iš nesudėtingai perdirbamų tekstilės pluoštų ar tokios konstrukcijos, kuri leidžia keisti gaminio matmenis ir drabužį pritaikyti prie augančio vaiko figūros. Vyresnio amžiaus vaikų drabužiams, kurie ilgiau dėvimi, papildomai vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų medžiagos labai greitai nenusidėvėtų ir tarnautų ilgiau. Žinoma, visi vaikų drabužiai gali būti sėkmingai dėvimi pakartotinai“, – teigia A. Eldegedi.

Specialistė rekomenduoja kai kuriuos drabužius, pavyzdžiui, paltus ar lietpalčius pirkti šiek tiek didesnių dydžių, kad jie būtų tinkami nešioti ne vieną sezoną. Visgi, persistengti ir vaikams pirkti gerokai per didelių drabužių nereikėtų: „Svarbiausia apgalvoti drabužėlių paskirtį ir parinkti tinkamus pagal orą ir veiklas, kuriomis su jais užsiims vaikas. Ne ką mažiau svarbus kriterijus – kaina. Patariama daug neinvestuoti į brangią vaikų aprangą, nes stilingų, patvarių ir kokybiškų drabužių galima rasti ir neišleidžiant daugybės pinigų.“