Apie tai, kokia turėtų būti atostogaujančio vaiko diena, kiek laiko skirti poilsiui, o kiek – lavinamiesiems užsiėmimams, kiek vietos palikti spontaniškumui ar nieko neveikimui, atsiųstame pranešime pasakoja ikimokyklinio ugdymo pedagogė Jovita Kirkienė.

Nuobodžiavimas lavina kūrybingumą

Pasak specialistų, vaikų diena, perpildyta užsiėmimais, nuolatinis tėvų planavimas, kokiomis veiklomis užimti savo atžalas, iš tiesų nereikalingas. Nuobodžiaudami vaikai ne tik lavina kūrybingumą, bet ir turi galimybę geriau pažinti save, išreikšti dėl nuolatinio užimtumo užslopintas emocijas.

„Mano nuomone, nereikėtų bijoti vaikų nuobodžiavimo. Nuobodžiaujant pasireiškia vaiko kūrybingumas, jis gali pažinti savo, o ne kitų primestus poreikius ir suprasti, ko nori pats. Tėvai dažnai nerimauja, kad nežinodamas, ką veikti, vaikas gali sugalvoti netinkamus užsiėmimus. Bandydami to išvengti, jie patys organizuoja vaikui įvairias veiklas ir užsiėmimus.

Tačiau galimybė būti kuo mažiau kontroliuojamam, laisvai pasirinkti veiklą ir žaidimus yra būtina darniam vaiko vystymuisi. Visus metus vaikai yra užsiėmę – darželiai, mokykla, būreliai – ir turi daug intensyvių patyrimų. Kai nebelieka stiprios išorinės stimuliacijos, kai vaikas lieka pats su savimi, jam pradeda kilti įvairūs užslopinti jausmai: pyktis, susierzinimas, tuštumos jausmas, nuovargis. Tiek pačiam vaikui, tiek tėvams gali būti sunku atlaikyti šiuos jausmus, tačiau svarbu prisiminti, kad taip vaikas išmoksta geriau suprasti, kas su juo vyksta, pajausti ir atpažinti savo jausmus, norus ir poreikius“, – sako J. Kirkienė.

Pedagogė taip pat atskleidžia, kad vaikų kūrybingumo priešu neretai tampa kompiuteris, televizorius, mobilusis telefonas ar kitas įrenginys, todėl vaikų laiką, praleidžiamą prie ekranų, reikėtų riboti.

„Naudojimąsi kompiuteriu, televizoriumi išties verta apriboti, kad nuobodžiavimas virstų kūrybingumu. Tai gali būti ryto arba vakaro veikla, bet ne bet kada prieinamas užsiėmimas. Jeigu po pusdienio zyzimo vaikas gauna planšetinį kompiuterį, kitą kartą, norėdamas gauti šį prietaisą, jis vėl elgsis taip pat.

Jovita Kirkienė
Foto: Asmeninins albumas

Rekomenduojama vaikui neleisti naudotis kompiuteriu bent savaitę. Per šį laiką, pajutęs nuobodžiavimą ir žinodamas, kad kompiuteriu naudotis negalės, manau, jis atras ir lauką, ir kitas jam įdomias veiklas“, – pasakoja Kauno lopšelio-darželio „Atžalėlė“ mokytoja J. Kirkienė.

Vasaros atostogų metu – orientacija į poilsį ar ugdymą?

Vasaros atostogos – bene daugiausia iššūkių ir klausimų tėvams keliantis laikotarpis. Nerimaujama, kad per keletą mėnesių trunkančias atostogas pasimirš per mokslo metus įgytos žinios, vaikams bus sunku vėl laikytis disciplinos. J. Kirkienė pastebi, kad vis dėlto vasaros atostogos yra skirtos vaikų poilsiui, laiko leidimui lauke, todėl į tai ir turėtų orientuotis atostogaujančių atžalų tėvai.

„Pirmiausia, vasarą renkantis išvykas, renginius ar kitas veiklas, akcentuojamas turėtų būti ne ugdymas, o poilsis. Ką tėvai galėtų vasarą padaryti dėl savo vaikų – leisti jiems pabūti didesnėje erdvėje, pavyzdžiui, miškuose, prie ežerų, jūros ir kuo mažiau kontroliuoti. Vasaros atostogas vaikai turėtų leisti su tėvų, senelių ar kitų suaugusiųjų priežiūra, bet kuo mažiau kontroliuojami ir užimami ugdymui skirtomis veiklomis. Svarbu, kad vaikai turėtų galimybę kuo laisviau judėti, kuo daugiau laiko būti gamtoje.

O ką daryti, jeigu vaikas nenori eiti į lauką? Ilgainiui pabuvęs namuose, paskaitęs, papiešęs, pakonstravęs, vaikas pereis ir į didesnę erdvę – lauką. Didmiestyje gyvenančiam vaikui gali būti sunku atrasti, ką veikti ankštoje žaidimų aikštelėje tarp kiemų. Daug įdomesnė tokia erdvė tampa, jeigu atsiranda bendraamžių kompanija, su kuria galima kurti bendrą žaidimą“, – mintimis dalijasi J. Kirkienė.

Pedagogė atkreipia dėmesį, kad nors vasaros laikas turėtų būti skirtas poilsiui, svarbu išlaikyti panašų dienos ritmą, kurio buvo laikomasi iki atostogų.

„Vasaros periodas – tai atostogų, poilsio ir laisvo žaidimo laikas. Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, bet turi būti metas, kada jis gali pailsėti nuo ugdymo proceso ir kuo daugiau laiko skirti laisvam žaidimui, mėgstamai knygai ar kartais filmui, panuobodžiauti bei patinginiauti ir, žinoma, kuo daugiau laiko praleisti lauke, gamtoje. O dienotvarkės labai radikaliai keisti nereikėtų, dienos ritmas ir režimas teigiamai veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą“, – pastebi J. Kirkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad rudenį, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, galima pastebėti skirtumą tarp vaikų, kurie atostogų metu ilsėjosi, ir tų, kurie buvo aktyviai ugdomi ir vasaros metu. Vaikai, kuriems buvo leidžiama poilsiauti, nuobodžiauti ir kurie daugiau laiko praleido lauke dažnai greičiau įsisavina naują informaciją, geriau supranta savo poreikius ir emocijas, ilgiau išlaiko sutelktą dėmesį. Todėl J. Kirkienė ragina nepamiršti, kad kaip ir suaugusiųjų, taip ir vaikų atostogos pirmiausia skirtos pailsėti.