Santuokos sudarymas negarantuoja, kad bendras gyvenimas bus sėkmingas ir teismui nereikės spręsti sutuoktinių ginčų, sako advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė. Vis dėto ji skuba pridėti: kadangi sutuoktinių turtiniai santykiai yra sureglamentuoti įstatymu ir yra galimybė vedybų sutartimi pasirinkti sutuoktiniams priimtiniausią turto režimą, susituokę asmenys, palyginti su nesusituokusiais, turi aiškias „žaidimo taisykles“ ir jų santykiuose yra mažiau teisinio neapibrėžtumo.
Anot teisininkės, be to, kad, pavyzdžiui, žmonos statusas tradiciniam lietuviui yra aukštesnis nei sugyventinės statusas, yra teisinių dalykų, kurie asmenims, esantiems santuokoje, suteikia tam tikrų garantijų, ir nebūtinai tik moteriai.
„Pirmiausia, santuokos metu sutuoktiniai turtą įgyja lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo kiekvieno indėlio į to turto sukūrimą. Tokiu būdu apsaugomos sutuoktinio, kuris galbūt daugiau dėmesio skiria namams nei karjerai, interesai“, – kalba R. Cibulskienė.
Kalbant apie santuokos sudarymą, lietuviai yra beveik patys aktyviausi Europoje. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, Lietuvoje 2019 m. registruotos 7 santuokos tūkstančiui gyventojų.
„Galiojantys įstatymai reglamentuoja tik santuoką sudariusių asmenų turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, o tai sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, sunkiau atskirti, kur kieno atskiras ar bendras turtas. Sutuoktinių atveju (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra bendras ir sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Tačiau nereikia manyti, kad jei asmenys gyvena kartu nesusituokę, jų turtas yra visiškai atskiras. Vieno iš poros vardu įgytas butas, automobilis ar verslas gali būti laikomas bendru, t.y. turtas gali būti abiejų bendroji dalinė nuosavybė, tik, skirtingai nei santuokos atveju, partnerių dalys nebūtinai yra lygios ir ginčo atveju tenka įrodinėti, kokia dalis kuriam partneriui priklauso“, – dalijasi R. Cibulskienė.
Beje, tik besituokiantys ar jau susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nusistatyti kitokį turtinį režimą, nei sutuoktiniams numato įstatymas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti dėl turto atskirumo režimo – turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip apsaugodami ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali susitarti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad sutuoktiniai pasirenka turto visiško bendrumo režimą ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tampa kiekvieno sutuoktinio iki santuokos turėtas asmeninis turtas, taip pat visas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgys ateityje gyvendami susituokę.
Daug lietuvių tuokiasi, daug ir skiriasi. Lietuva pagal skyrybų skaičių Europos Sąjungoje pirmauja. „Eurostat“ duomenimis, skiriasi 3,1 lietuvių poros tūkstančiui gyventojų.
Norėdami nutraukti santuoką sutuoktiniai privalo kreiptis į teismą, pasidalinti bendrą turtą, bendras prievoles, nuspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo.
„Kartais sutuoktiniams ilgai tenka aiškintis teismuose, dėl kieno kaltės jų santuoka nutrūko. Kartu gyvenantys nesusituokę asmenys bendrą gyvenimą nutraukia savo susitarimu ir tam teismo sprendimo nereikia. Tačiau neradus bendro sutarimo, ginčus tenka spręsti teisme.
Dažnai nesusituokę asmenys bendro gyvenimo metu „užgyvena“ bendrą turtą, kurį dalinasi teisme ir ilgai aiškinasi, koks kurio indėlis buvo į bendro turto sukūrimą, taip pat teisme tenka spręsti vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus“, – dalijasi R. Cibulskienė.
Santuokos nutraukimo metu teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, jų darbingumą, įsidarbinimo galimybes gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis paprastai neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
Jeigu sutuoktinių gyvenamoji patalpa yra vieno iš sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Beje, teisininkė pabrėžia, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė jiems susituokus, ar nesusituokus. Turtą vaikai paveldi taip pat vienodai, nepriklausomai, ar jie gimė santuokoje, ar ne.
Tačiau kalbant apie porą būtent paveldėjimo santykiuose yra vienas svarbiausių skirtumų saugumo atžvilgiu. Vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jų santuokos metu įgytas turtas dalinamas ir laikoma, kad pusė to turto automatiškai priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui.
„Paveldima tik kita pusė turto. Be to, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės įpėdiniais, palikėjo vaikais, ar antros eilės įpėdiniais, palikėjo tėvais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Tuo tarpu sugyventiniui teks teisme įrodinėti, kad mirusiojo vardu registruotas turtas iš tikrųjų buvo jų bendras turtas, ir pergyvenusiam sugyventiniui priklauso tam tikra jo dalis. Be to, sugyventinis nėra įstatyminis įpėdinis, ir galėtų paveldėti turtą tik tuo atveju, jei turtas jam bus paliktas testamentu“, – dėsto R. Cibulskienė.
Čia svarbu pažymėti, kad tik sutuoktiniai gali sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį.
Bendrojo sutuoktinio testamentu institutu, anot pašnekovės, yra siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties. Asmenys, nesantys santuokoje, tokio bendro testamento sudaryti negali, atkreipia dėmesį teisininkė.
