Specialistė patikino, kad situacija išties stipriai pasikeitė. „Gal ne tiek vaikų padėtis, kiek suaugusiųjų – tėvelių, senelių ir bendrai visuomenės – nuostatos. Vienas pagrindinių lūžių buvo Matuko reforma, kai tikrai visuomenė išreiškė susirūpinimą ir pasakė smurtui „ne“. Tai yra įteisinta įstatyme. Matome, kad kasmet pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų vis daugėja, žmonės reaguoja, nepakantumas auga. Galima sakyti, kad tai viena pagrindinių nuostatų. Mums rūpi, kas yra šalia, mums rūpi, kaip jaučiasi vaikas ir, aišku, kad pagalba būtų suteikta laiku“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad 2020 m., pandeminiais metais, buvo nelengva pamatyti ir aiškiai identifikuoti teisių pažeidimus, kai pagrindiniai pranešėjai – mokytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, dirbo nuotoliu. „Galiu pasakyti, kad smurto prieš vaikus vis dar yra daug. Tas skaičius neišaugo, bet jo vis tiek yra labai daug. Tai vienas pagrindinių uždavinių – kad nebebūtų tolerancijos smurtui ir nuskriaustų vaikų, – sakė I. Skuodienė. – Antra, kas labai išryškėjo pandemijos metu, – tai vaiko teisė turėti ir mamą, ir tėtį. Todėl kviečiu abu tėvelius į tai atsižvelgti ir lygiagrečiai dalyvauti vaikų gyvenime.“
Pagrindinis pranešėjas pandemijos metu visgi buvo policija. Smurto šeimose, kaip sakė laidos pašnekovė, buvo nemažai, situacija buvo įtempta. Tačiau tai palietė ne tik socialinį atskirtį patiriančias šeimas – specialistai vyko į įvairias šeimas, pavyzdžiui, tas, kurios išgyvena krizę.
Aptardama pandemijos laikotarpį ji atkreipė dėmesį, kad augo ne tik pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius – Gyvybės langelyje paliktų vaikų skaičius smarkiai šoko aukštyn. Jei 2019 m. Lietuvoje buvo palikti 3 kūdikiai, tai 2020 m. – net 10.
„Pastebėjome įdomią tendenciją – įvedus karantiną, pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų skaičius mažėjo, – kalbėjo pašnekovė. – Žmonės susikaupia, susikoncentruoja. O atlaisvinant karantiną, skaičius auga. Vaikams pradėjus lankyti mokyklas sulaukiame pranešimų ir iš jų – vaikai ateina ir skundžiasi dėl santykių, kad patyrė fizinį smurtą ar dėl nepriežiūros. Savaitgaliais padaugėja kreipimųsi iš artimųjų, kaimynų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba tam tikromis priemonėmis, kai tėveliai arba vienas iš tėvų nebegali pasirūpinti vaikais. Ši tema taip pat buvo aktuali karantino metu ir per metus net 6000 vaikų teko parūpinti saugią aplinką. Dalis vaikų grįžo į šeimas, tėveliams išsiblaivius ar grįžus į savas vėžes. Alkoholio ir kitų medžiagų vartojimas, priklausomybės labai aktualus klausimas.“
Prasidėjus vasarai I. Skuodienė primena kelias taisykles. „Tėveliams paliekant vaikus namuose, labai svarbu atkreipti dėmesį į vaikus, ar jie yra pasiruošę likti namuose vieni. Pagal įstatymus namuose gali likti vaikai nuo šešerių metų, o mažesni – tik su žmonėmis nuo 14 m. Bet labai svarbu įvertinti vaiko galimybes pasirūpinti tiek fiziškai, tiek emociškai savimi. Ir pasirūpinti aplinka – kad nebūtų degių daiktų, kad nebūtų stačių laiptų, kad nebūtų aplinkui aštrių daiktų ir vaikai negalėtų susižeisti, – priminė ji. – Kitas svarbus dalykas – kad vaikai vieni nebraidytų, neplaukiotų, kad šalia būtų suaugęs žmogus, kuris matytų, kaip giliai vaikas brenda, kad neįvyktų skaudžių nelaimių. Tas pats ir su paspirtukais bei dviračiais. Gydytojai visą laiką sako, kad atšilus orams pasipila įvairių traumų. Tad kviečiu tėvelius pasirūpinti, kad nebūtų sugadintos nei atostogos, nei geras laikas kartu.“
Jei matote, kad kokiam nors vaikui reikalinga pagalba, specialistė ragina drąsiai kreiptis į Vaiko teisių tarnybą. O jei situacija įtempta ir pagalbos reikia čia ir dabar – nedelsti ir skambinti policijai.
