Žydai sudaro mažiau nei procentą pasaulio populiacijos, bet tarp jų yra daug pasiekusių žmonių: iš 850 Nobelio premijos laimėtojų 170 yra žydai, jie sudaro 21 proc. „Ivi“ lygos (JAV rytinės pakrantės universitetų sporto lyga, laikoma elitine) studentų, 37 proc. „Oskarus“ laimėjusių režisierių ir 51 proc. „Pulitzer“ premijos laimėtojų.
Taigi kaip žydai auklėja savo vaikus, kad šie gali pasigirti gausiais pasiekimais?
Pasak M. Ingall, religija, kuri akcentuoja mokymosi ir diskusijos svarbą, ir ilga religinio persekiojimo istorija skatino sukurti unikalų vaikų auklėjimą, kuriame vertinamas mokymasis, humoras, skeptiškumas, ekscentriškumas, o vaikai raginami siekti svajonių ir troškimų.
„Mes skatiname vaikus daug kuo domėtis, netrukdome susivokti, kas jiems iš tiesų patinka, – rašo M. Ingall. – Skatiname susitikti ir žaisti su bendraamžiais, nemanome, kad tai trukdo mokytis; manome, kad vaikai mokosi iš bendraamžių, be to, jiems reikia pailsėti. <...> Mokome vaikus būti mandagiais klasėje, tačiau nepaliauti užduoti klausimus ir niekada neapsiriboti atsakymais, kurie netenkina.“
Dvi dukteris auginanti M. Ingall mano, kad keturi žydų auklėjimo principai gali būti naudingi visoms šeimoms.
Abejokite valdžia
Autorė rašo: „Žydai nuoširdžiai tuo tiki. Mūsų istorijoje dažnai yra buvę, kad vos kažkur įsikūrus tekdavo keliauti kitur – nes būdavome išvaryti nepakančios, savo naudos paisančios valdžios. Nepasitikėjimas valdžia buvo patikima išlikimo teorija, o judaizmas, decentralizuota religija, skatinanti diskutuoti, turėti savo nuomonę, suteikė daug galimybių vystyti kritinį mąstymą. Judaizmo religinių raštų rinkinys Talmudas – daugybė vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Kiekviename puslapyje – tekstas ir klausimai: „O kaip tau atrodo?“ Arba tokio pobūdžio frazės: „Ne, rabi Akiva, tai TU nutilk.“
Amerikos žydai juokauja: „Du žydai, trys nuomonės.“
M. Ingall pataria: „Nuolat užduokite vaikams klausimų ir išklausykite atsakymus. Neleiskite jiems pateikti paviršutiniškų išvadų. Švelniai nurodykite trūkumus ir prieštaravimus jų argumentuose. Papasakokite apie savo sunkumus ir pasiteiraukite vaikų nuomonės. Nesakau, kad reikia leisti vaikams laiku neiti miegoti, <...> sakau, kad reikia skatinti civilizuotą diskusiją ir mokyti vaikus stebėti pasaulį skvarbiu žvilgsniu.“
Skatinkite ekscentriškumą
„Didžiąją savo istorijos dalį ekscentriškumas mūsų negąsdino, o mūsų pačių keistumas nekėlė diskomforto. Žydės motinos skatindavo savo vaikų domėjimąsi įvairiais dalykais, nesvarbu, kas apie juos žinojo. Populiarumas ir panašumas – ne mūsų arkliukai. Intelektualinis įkvėpimas? Štai kas mums svarbu.“
Rodykite, ką patys mėgstate, taip pat stebėkite, kuo iš tiesų žavisi jūsų vaikai, net jei tai jums ne itin patinka, rašo knygos autorė. Ji pasakoja: „Vis prisimenu Johno Boyegos istoriją – kaip jis papasakojo tėčiui, kad gavo vaidmenį „Žvaigždžių karų“ serijoje. „Fantastika, taip ir maniau, kad tau pavyks, – sušuko tėtis, o paskui paklausė: Kas yra „Žvaigždžių karai?“
Skaitykite ir juokitės
„Tyrimai rodo – humoras, istorijų pasakojimas labai naudingi vaikams, abu minėti dalykai yra kertiniai žydų kultūroje. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, raštingumas buvo puikus gebėjimas žmonėms, kuriuos periodiškai išvarydavo iš namų; tas pats pasakytina apie humorą. Daug šiuolaikinių komikų yra žydai. Tėvai skaito knygas patys ir skaito vaikams, pasakoja istorijas, padeda vaikams atrasti jiems patinkančias knygas“, – rašoma M. Ingall knygoje.
Autorė pateikia ir praktinių patarimų: „Užduokite vaikams daug klausimų apie jų skaitomas knygas ir įsiklausykite į atsakymus. Būkite apsukrūs. Pasak Judy Blume, jei norite, kad jūsų vaikai skaitytų, padėkite jų namuose įvairiose vietose, o kartais tarstelėkite: „Tau dar anksti skaityti šitą knygą.“
Stenkitės, kad pasaulis būtų geresnis
Tai ne taip paprasta, rašo M. Ingall, šiuo aspektu jokia religija neturi monopolijos. Tiesa, žydai akcentuoja prasmingų, tikrų ryšių su žmonėmis puoselėjimą.
„Viena iš priežasčių, kodėl daug žydų tampa gydytojais, mokslininkais ir socialinės srities aktyvistais, yra bazinis ryšio su žmonėmis pojūtis, – rašo M. Ingall. – Vertybės nėra užkoduotos mūsų DNR, mes perduodame [jaunesnėms kartos] vertybes, todėl daug nuveikiame drauge. Sakyčiau, todėl tampame sėkmingais menininkais, dainų kūrėjais, atlikėjais; mes jaučiame žmones, nes nuo vaikystės esame mokomi paistyti žmonių jausmų.“
M. Ingall rekomenduoja anksti pradėti vaikus šito mokyti – jau ikimokyklinukas gali padėti ir atiduoti senus žaislus paramos organizacijai.
