Kas yra rūbų sluoksniavimas ir kam jis reikalingas?
Pagrindiniai rūbų sluoksniavimo privalumai – tai šiluma ir patogumas, rašoma pranešime spaudai. Šiluma atsiranda dėl tarp rūbų sluoksnių „įstrigusio” kūno sušildyto oro. O drabužiai iš tinkamų audinių ar pluoštų garantuoja greitą drėgmės išgarinimą lauk. Dėl šių priežasčių keli ploni ir techniški rūbų sluoksniai jus sušildys geriau, nei vienas storas.
„Be to, apsirengus keletą plonesnių sluoksnių, visuomet galima nusiimti šilumai ar apsaugai skirtą sluoksnį ir taip prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Vilkėdami vieną storą rūbą tokio lankstumo neturėsite", – pataria ekspertas.
Pagrindinė sluoksniavimo taisyklė, užtiktinanti patogumą ir komfortą bet kokiu oru – vienas ant kito užvilkti tinkamai parinkti pirmasis, antrasis ir trečiasis sluoksniai. Kiekvienas sluoksnis turi specifinę paskirtį, todėl svarbu kruopščiai juos pasirinkti.
Trys būtini rūbų sluoksniai
Pirmojo rūbų sluoksnio, dar vadinamo „termo“ apranga, pagrindinė funkcija yra pašalinti drėgmę nuo kūno ir taip padėti išlaikyti jo šilumą. Pirmojo sluoksnio rūbai dažniausiai gaminami iš poliesterio ir/arba merino vilnos – abi šios medžiagos sugeria drėgmę ir ją greitai pašalina lauk.
Medvilnės marškinėlių nerekomenduojama naudoti kaip apatinio sluoksnio aktyviai judant, nes medvilnė sugeria drėgmę ir ją ilgai laiko savyje. Be to, drėgna medvilnė traukia šaltį. Dėl to kūnas greitai atšąla, tai yra nemalonu, o šaltuoju metų laiku gal net kiek pavojinga.
Sintetinio audinio rūbai tinkami bet kokiai aktyviai veiklai, nes jie itin greitai džiūsta, yra lengvi, patvarūs bei juos paprasta prižiūrėti. „Sintetinis audinys toks kaip, pavyzdžiui, poliesteris puikiai sugeria ir akimirksniu išgarina drėgmę, tad intensyvesnių veiklų metu šis pluoštas – nepralenkiamas”, – paaiškina aprangos ekspertas.
Merino vilnos rūbai tinkamesni ramesniam laisvalaikiui lauke, iškyloms gamtoje, nes medžiaga yra puikus šilumos izoliatorius, gerai prisitaiko prie kūno temperatūros pokyčių, turi antibakterinių savybių, o drėgmė, kurią šis audinys puikiai sugeria, nejuntama.
„Kai kuriais atvejais verta rinktis šių dviejų pluoštų mišinį. Tada „termo“ drabužis bus ypatingai universalus“, – paskoja pašnekovas.
Vidurinis rūbų sluoksnis sulaiko kūno sušildytą orą. Jis turi ir puikiai „kvėpuoti“. Tik tada kūnas neperkaista pradėjus aktyviau judėti.
Puikus vidurinio sluoksnio rūbas yra flisinis (velto poliesterio pluoštas) džemperis, kuris puikiai išsaugo šilumą ir „kvėpuoja“. Sintetinio pluošto džemperiai yra praktiški, itin greitai džiūstantys ir tikrai tinkami išsiruošus slidinėti ar į žygį.
Šaltesnėmis oro sąlygomis viduriniu sluoksniu gali tapti liemenė, lengva pūkinė ar sintetinio užpildo striukė. Sintetinis užpildas puikiai išgarina drėgmę, taip pat sušlapęs „nesukrenta” ir yra lengvai prižiūrimas. Tuo tarpu pūkinės striukės privalumai – lengvumas ir spūdumas, nes šilumai užtikrinti pakanka mažesnio kiekio pūkų užpildo.
Trečiasis, išorinis, sluoksnis (angl. „shell“) saugo žmogų nuo vėjo ir lietaus (ar sniego). Išoriniam sluoksniui pasirenkama neperšlampama striukė, sauganti, kad drėgmė nepatektų į po apačia esančius drabužius, tačiau leidžianti apatiniam ir viduriniam sluoksniams pašalinti drėgmę lauk.
„Jeigu neperšlampama striukė „nekvėpuos“ – sušlapsite ne nuo lietaus, o nuo savo paties drėgmės, – pastebi V. Ralys. – Beje, jei žinote, kad oras bus sausas ir jums nereikės visiškai neperšlampamos aprangos, tuomet tam tikri vidurinio sluoksnio drabužiai gali tapti ir išoriniais. Pavyzdžui, lengva pūkinė ar sintetinio užpildo striukė, kuri gerai saugo nuo vėjo ir efektyviai šalina drėgmę.”
