Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautė sako, kad šventinės tradicijos svarbios emocinei būklei: jos užtikrina gyvenimo stabilumą, kurio pastarosiomis savaitėmis visuomenei trūksta, rašoma pranešime spaudai.

„Šventės ir tradicijos primena apie gyvenimo cikliškumą. Jei lietuvis per Kūčias gali valgyti kūčiukus, o per Jonines ieškoti paparčio žiedo, viska kita gali keistis, atsirasti, išnykti. Tradicijos išlieka ir kuria stabilumo jausmą. Todėl net ir tuomet, jei šventes tenka švęsti vienam, prasminga pagerbti šį laiką – galbūt iš šeimos ar tautos atsineštu būdu. Švenčiant tuo pačiu metu kaip ir kiti gimsta bendrystės jausmas. Svarbu sustoti ir pajausti šį sąlytį su kitais žmonėmis, nes dabar jo itin trūksta“, – sako psichologė.

Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje mokosi daugiau nei 30 tautybių mokiniai, todėl jie puoselėja skirtingas šventines tradicijas, atsivežtas iš gimtųjų šalių.

Vokiškos Kalėdų tradicijos – su paslapties jausmu

Lietuvoje gyvenančių vokiečių Pfanne šeimoje, kurioje auga du sūnūs, Kalėdų šventė prasideda gruodžio 23-ąją – tądien namų svetainėje yra pastatoma eglutė. Svetainės durys uždaromos dvidešimt keturioms valandoms, nes į papuoštą kambarį gali užeiti tik tėvai. Per naktį į paslaptingą kambarį atkeliauja žaliaskarė ir tampa stebuklingu Kalėdų simboliu.

Ši paslapties idėja siejama su kūdikėlio Jėzaus slaptu gimimu. Magiška nuotaika ir papuoštos kalėdinės eglutės paslapties atskleidimas – tai tradicinė tėvų dovana vaikams vokiečių šeimose. Kūčių vakarą išpuoštame Kalėdų eglės kambaryje prasideda šventinės linksmybės. Taip pat šeima pasakoja, kad Kalėdų išvakarėse mėgsta skaityti legendinę istoriją anglišku pavadinimu „Ar yra Kalėdų Senelis?“ (ang. Is There a Santa Claus?), išspausdintą laikraštyje 1897 metais. Šiame pasakojime aštuonmetei mergaitei Virginijai vaizdžiai ir įkvepiančiai atsakoma į klausimą, ar yra Kalėdų Senelis.

Užsieniečių šeimų Kalėdos
Foto: Organizatorių nuotr.

Amerikiečiai vyksta į mišką eglutės

Lietuvoje įsikūrusių amerikiečių McAnally šeima pasakoja, kad jų ypatinga šventinė tradicija slypi aprangoje. Šeima pasipuošia languotais marškininiais tarsi medkirčiai ir keliauja į mišką parsigabenti eglutės. Šis žygis vyksta kasmet, pirmą kartą šeima į mišką išsiruošė dar prieš 11 metų ir kasmet keliauja parsivežti žaliaskarės. Kadangi Lietuvoje negalima kirsti eglučių, mama Brittany pasirūpino net specialiu leidimu, kad šiemet nereikėtų nutraukti šeimai brangios tradicijos.

Amerikiečių šeima kasmet gamina atvirutes artimiesiems: visa šventiškai pasipuošia ir nusifotografuoja, o atspausdinta nuotrauka tampa šiltu prisiminimu ir nuotaikinga šventine atvirute.

Turkams – ypatinga raudona spalva

Erkorkmaz šeima iš Turkijos pasakoja, kad Kalėdas švęsti Turkijoje nėra įprasta, tačiau jų šeimai Kalėdos sukuria ypatingą nuotaiką, todėl jie savo namuose puošia eglutę, ragauja karštą vyną, kepa sausainius ir keičiasi dovanomis.

Populiaresnė šventė Turkijoje yra Naujieji metai. Gruodžio 31-ąją rengiama šventinė vakarienė, dažniausiai valgomas moliūgų desertas. Įdomi tradicija, jog tą vakarą dominuoja raudona spalva – visi puošiasi šios spalvos drabužiais ir dovanoja raudonas dovanas, kuriomis keičiasi po vidurnakčio.

Užsieniečių šeimų Kalėdos
Foto: Organizatorių nuotr.

Japonai švenčia dėl vaikų

„Nors Naujųjų metų šventė Japonijoje populiaresnė, tačiau Kalėdas mūsų šalyje itin mėgsta vaikai ir jaunos poros“, – pasakoja japonų diplomatų Katsuyama šeima. Šeimos, auginančios mažus vaikus arba dar nesusituokę jaunuoliai, per Kalėdas tradiciškai valgo vištienos patiekalus ir šventiškai dekoruotus tortus.

Kalėdos Japonijoje nėra laisvadienis, daugelis žmonių dirba, tačiau dalis restoranų ir parduotuvių siūlo kalėdinį meniu ar specialias pramoginės programas. Tai tampa puikia proga suteikti džiaugsmo artimiesiems išskirtine vakariene ar dovanomis.

Vengrų šeimai svarbiausia buvimas kartu

Lietuvoje gyvenančiai ir dirbančiai vengrų Szabo šeimai per Kalėdas svarbiausia laiką praleisti su artimaisiais. Šeimos nariai turi mėgstamas veiklas, kuriomis užsiima kasmet. Pavyzdžiui, senelio atsakomybė – pasirūpinti kalėdine eglute namuose ir kartu su anūkais ją papuošti. Išskirtinė tetos pareiga – gaminti ir kartu su vaikais dekoruoti imbierinius sausainius. Ypatingi kalėdiniai darbai suartina ir kuria pakilią šventinę nuotaiką.