Kaip šlama lapai? Kaip atsidūsta vabalėlis? Ar žvaigždžių žibėjimas turi garsą? Kartais triukšme labai svarbu išgirsti tylą, ypač leidžiant laiką su mažaisiais, įsitikinusi knygos autorė K. Zylė.

„Skaitydami knygas iškeliaujame į savo vidinius pasaulius, kuriuose nesusimąstydami kuriame garsus, vaizdus, kvapus ir viską, ko reikia, kad istorija atgytų. Bet iki tos akimirkos, kol liekame vieni su knyga (arba trise – su vaiku ir knyga), reikia norėti nukeliauti, – pasakoja Kotryna. – Tad knygą „Mažas kaip vabalėlis“ pristatantis unikalus filmukas per akimirką pasičiumpa ir nešasi ten, kur vėliau užklysime patys. Jis padeda suprasti, koks jaukus pasaulis skaitant mūsų laukia.“

Kaip rašoma pranešime spaudai, sulaukęs unikalaus pasiūlymo įgarsinti filmą apie vaikišką knygelę, aktorius P. Narijauskas nedvejojo, mat ją jau senokai buvo nužiūrėjęs savo vaikui. „Turime šią knygelę namuose, mėgstu ją paskaityti pats, parodyti savo sūnui, – pasakoja P. Narijauskas. – Mane žavi knygos filosofija, pateikta taip paprastai. Vis dėlto įgarsinti knygą muzikiniu būdu man buvo visiškai nauja patirtis. Manau, tai puikus būdas pristatyti knygą. Juk klausant įrašo galima kartu vartyti jos puslapius – taip istorija taps dar paveikesnė. Taip sakau iš patirties – įrašo namuose su sūnumi klausėme ne kartą! Kurdamas bet kokį turinį vaikams visada pirmiausia jį išbandau su savo vaiku.“

Kūrybinio proceso pradžioje aktorius P. Narijauskas mėgino įsivaizduoti atmosferą ir nuotaiką, kurią pirmieji filmuko akordai perteiks mažiesiems skaitytojams. Garsas šiame neįprastame projekte tapo vieninteliu aktoriaus įrankiu, priešingai nei teatre, kur norėdami sudominti žiūrovą aktoriai gali pasitelkti ir kitas išraiškos formas.

„Teatre turime kostiumus, savo kūną, šviesas, scenografiją – žiūrovo dėmesį prikaustyti tikrai kur kas lengviau, – pasakoja aktorius. – Tačiau yra ir panašumų – juk ir teatre, ir dirbant su knygų projektais visų svarbiausia galvoti ne apie save, bet apie žiūrovą ar skaitytoją, turėti tikslą papasakoti istoriją, perteikti idėją. Turinys, kurį kuriu vaikams, savaime yra įdomus ir smagus. O turint tokią gerą knygą, kaip „Mažas kaip vabalėlis“, užduotis tampa gerokai lengvesnė.“

Rašytoja K. Zylė pasakoja knygą „Mažas kaip vabalėlis“ kūrusi patiems mažiausiems skaitytojams, bet ją baigusi suvokusi, kad tai – „vabalėliškas“ manifestas, į kurį telpa jos pačios pasaulio supratimas. „Tiesą pasakius, žinau ne mažiau gilėse įstrigusių suaugusiųjų, nei pasaulį atrandančių mažylių, kuriems linkėčiau susipažinti su Ūpu, – kalba autorė. – Visi per gyvenimą paliekame daugybę kiautų, urvelių ir tankumynų, kol suprantame, koks platus yra pasaulis ir sykiu, kokie maži vabalėliai esame.“

Dėl unikalaus knygos turinio skirtingos amžiaus grupės knygą pažins skirtingais lygmenimis. Kūdikius iki 18 mėn. domins puslapių iškirtimai, spalvos, skaitančiojo intonacijos ir pasikartojimai. Augesni mažyliai kartu su Ūpu atras vis platesnio, draugiško ir įvairaus pasaulio pažinimo džiaugsmą. Kartu skaitysiantys suaugusieji įžvelgs gilesnius istorijos sluoksnius: į pasaulį atkeliaujančio mažylio istoriją, suvokimo pločio ir žiūros taško svarbą mūsų gyvenime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)