Barselonoje gyvenančios rašytojos knygoje karaliauja spalvingas vaiko vaizduotės ir pilkas senelės realybės pasaulis, rašoma pranešime spaudai. Pačios autorės kurtos iliustracijos bei jausminga ir švelni istorija pasakoja apie senatvinę demenciją ir Alzheimerį mažo berniuko akimis. Tai lyg kelionė per įvairias minčių ir jausmų būsenas. E. Val tiki, kad toks sapniškas keistumas ir netvarka padės vaikams suprasti, kaip veikia mintys, kai jų nebevaldo nei protas, nei loginis mąstymas. „Manau, taip būna ne tik knygose, – visada lengviau atskirti realybę nuo vaizduotės, nei realybę nuo klejonių, kurių ribos, deja, labai miglotos“, – teigia autorė.
Nors pagrindinis knygos kalbėtojas yra mažas berniukas, E. Val savo kūrinį skiria įvairaus amžiaus auditorijai – tiems, kurie patys išgyvena senatvinius pokyčius, tiems, kuriems tenka rūpintis pagyvenusiais tėvais, ir, žinoma, mažiesiems, susiduriantiems su neįprastu senelių elgesiu.
„Tikiu, kad su vaikais svarbu kalbėti visomis temomis, net pačiomis rimčiausiomis ir liūdniausiomis, tokiomis, kaip smurtas, prievarta, kariniai konfliktai, ypač, jei vaikai su jomis susiduria tiesiogiai. Tokiu atveju knygos gali padėti išreikšti nerimą ir visa, ką sunku suprasti", – teigia rašytoja ir iliustruotoja.
Knyga „Pilna galva debesų“ gimė E. Val sąsiuvinyje, kai žaisdama švelniomis grafito linijomis ji pastebėjo panašumą tarp senos moters plaukų ir debesų danguje. Nuo tada autorės mintyse nuolat sukosi su šia tema susiję paveikslai.
„Tiesa ta, kad mūsų visuomenės ilgaamžiškumas tam tikra prasme įgalino ligas, susijusias su atminties praradimu. Deja, vis dar vengiama apie jas kalbėti su vaikais, – mintimis dalijasi E. Val. – Mane traukia veikėjai, savo aplinkoje besijaučiantys nejaukiai arba liekantys nuošalyje. Prieš pradėdama šį projektą vis atkreipdavau dėmesį į senyvus žmones, kitokį jų gyvenimo ritmą ir lygindavau jį su greitu visuomenės gyvenimu. Aišku, mano kaip iliustruotojos, požiūris yra susijęs su mano pačios branda, tad buvo abejonių, ar ši tema bus priimta vaikų pasaulyje. Nepaisant to, manau, kad vaikiškos knygos – itin svarbus lavinimo įrankis, todėl įvairių temų gausa tiesiog būtina.“
Autorė atkreipia dėmesį, kad senatvės tema visada buvo aktuali meno pasaulyje kaip laiko ir jo tėkmės simbolis ir viena didžiausių egzistencinį nerimą keliančių temų.
