Vaikai šąla ir kenčia nuo drėgmės

Visoje Europoje pernai atliktas kokybiškos namų aplinkos tyrimas parodė, jog daugiau nei 45 proc. Lietuvos vaikų gyvena artimoje aplinkoje, darančioje neigiamą įtaką jų sveikatai. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra trečia Senajame žemyne, o situacija prastesnė tik Portugalijoje ir Kipre. Tyrimo duomenimis, beveik pusė Lietuvos vaikų namuose susiduria su šalčiu, trečdalis – su drėgmės perviršiu, penktadalis kenčia nuo triukšmo, dešimtadalis – tamsos.

„Visa tai lemia augantį pavojų sveikatai bei prastėjančius mokslo rezultatus mokykloje. Vaikai, gyvenantys ir besimokantys tokioje aplinkoje, pastebimai dažniau skundžiasi odos uždegimais, kosuliu, dusuliu, astma, alergijomis arba kvėpavimo ligomis. Šie sveikatos sutrikimai augant niekur nedingsta. Tačiau mus neramina ne tik prastas namų mikroklimatas – dėl panašios situacijos mokyklose taip pat privalu susirūpinti vaikų gyvenimo kokybe“, – pastebi „VELUX“ vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks.

Pašnekovo teigimu, mokslo metų pradžią lydinti pasaulinė COVID-19 pandemija verčia pergalvoti sveikatos saugumo reikalavimus. Todėl vidinio mokyklų mikroklimato kokybė tampa kaip niekada svarbi, tačiau mažinti mokinių skaičių klasėse, išlaikyti atstumus ir dezinfekuoti patalpas bei paviršius – nepakanka.

„Svarbu prisiminti, jog grynas oras ir absoliuti šviesa yra vaikų geros sveikatos, savijautos bei produktyvumo pagrindas. Kasmet mokiniai mokykloje praleidžia 170–190 dienų. Didžioji šio laiko dalis – net 70 proc. – prabėga viduje, klasėse. Tačiau tyrimas rodo, kad čia moksleiviai dažniausiai stokoja gryno oro, kurio užtikrinimas yra būtinas kovai su COVID-19. Priešingu atveju, garantuoti vaikų sveikatą ir efektyvų mokymąsi yra neįmanoma. Pastebime, jog moksleiviai mokosi patalpose, kuriose iškvepiamas CO2 kiekis viršija rekomenduojamą 1000–2000 ppm normą“, – sako D. Astašonoks.

Foto: Shutterstock

Jis priduria, jog vaikai įkvepia daugiau oro nei suaugusieji, lyginat kūno masę. Todėl kokybiškam mokyklų mikroklimatui turi būti skirtas ypatingas dėmesys: „Tačiau ne visi tėvai gali užtikrinti pakankamą tiek šviežio oro, tiek dienos šviesos kiekį mokslo vietose. Todėl mūsų pareiga pasirūpinti, jog vaikai namuose, kur mokosi ir praleidžia likusį laiką, gyventų saugiai bei sveikai“.

Oras ir šviesa – vaikų laimės šaltiniai

Paklaustas, kaip sukurti kokybišką mikroklimatą namuose, D. Astašonoks pataria įsigyti CO2 ir oro drėgnumo matuoklius. Jei pastebima, jog oro kokybė nuolatos blogėja, pašnekovas siūlo įvertinti kambarių ventiliavimo sistemą bei pasistengti ją patobulinti.

„Tai padaryti gali būti sudėtinga gyvenant nuomojame bute ar neturint finansinės galimybės imtis namų pertvarkymo. Todėl pati paprasčiausia išeitis – reguliarus patalpų vėdinimas. Tyrėjai nustatė, jog pagerintas namų ventiliavimas bei sumažintas CO2 kiekis teigiamai veikia moksleivių produktyvumą, išaugindamas dėmesį bei susitelkimą. Tai kartu pagerina vaikų sveikatą ir sumažina dėl ligos praleistų dienų mokykloje skaičių. Iš kitos pusės, patalpų drėgnumo klausimas ypač aktualus artėjant šildymo sezonui. Jį sumažinus, užkertamas kelias kvėpavimo ligų rizikai“, – pabrėžia kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertas.

Anot D. Astašonoks, tėvai turėtų pasirūpinti ir pakankamu dienos šviesos kiekiu namuose. Tai, tyrimų duomenimis, vaikų produktyvumą bei susitelkimą pagerina 5–15 proc. Todėl pašnekovas, pirmiausia, rekomenduoja atžalų stalą statyti kuo arčiau lango.

„Paryžiaus Sorbonos universiteto mokslininkai įrodė, jog studentai, besimokydami auditorijose su didesniais langais, matematikos ir logikos testus išsprendžia 15 proc. geriau nei ten, kur šviesos trūksta. Tik natūralus, saulės apšvietimas sukuria tiek malonią bei jaukią aplinką, tiek lemia mokslų kokybę. To užtikrinti dirbtinė šviesa negeba“, – tikina D. Astašonoks.

Kita pašnekovo siūloma sveikesnio gyvenimo taisyklė – kuo ilgesnis laiko, praleisto lauke, kiekis. Vidaus patalpų oras, pasak D. Astašonoks, gali būti užterštas iki 5 kartų labiau nei išorės, o vaikų kambaryje tai pasireiškia labiausiai.

„Tačiau, nepaisant gryno oro ir saulės šviesos teikiamų privalumų, net 90 proc. europiečių didžiąją laiko dalį praleidžia viduje. Todėl esame vadinami „Uždarų patalpų karta“. Visgi mokslas įrodė: kasdien nuo pusvalandžio iki 2 valandų praleisdami lauke ir užsiimdami aktyvia fizine veikla, galime stipriai pagerinti sveikatą bei emocinę savijautą. Tai ypač aktualu mūsų vaikams“, – reziumuoja D. Astašonoks.