– Papasakokite apie save: kaip susidomėjote sveika mityba ir sveiku gyvenimo būdu?

– Kad noriu būti trenere, nusprendžiau dar mokykloje, man ši profesija pasirodė patraukli ir įdomi. Sportavau savarankiškai namuose, vėliau įstojau į LKKA (vėliau tapusį Sporto universitetu), gavau trenerės diplomą. Kadangi sveika gyvensena susideda ne tik iš sporto, bet prie jo duetu žygiuoja ir sveikatai palanki mityba, vėliau įstojau į KVK, kur įgijau dietistės diplomą.

– Esate ne tik trenerė, bet ir mama. Kas pasikeitė, pradėjus laukti vaikučio?

– Pradėjus lauktis, pasikeitė labai daug dalykų. Visų pirma, apėmė dar nejaustos baimės, nauja atsakomybė dėl ypatingo laukimo, kartu ir nežinomybės, kas manęs laukia. Žinoma, kiek sulėtėjo tempas, pasikeitė kasdienybės įpročiai, norėjosi sėslesnės aplinkos ir kasdienybės.

– Kiek ilgai dar sportavote?

– Sportavau iki galo, net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis, bet tai tikriausiai būtų tikslingiau pavadinti aktyvia mankšta, nei treniruote. Nes mano treniruotės buvo vykdomos lėtesniu tempu, atsisakiau nesaugių pratimų ir, žinoma, pilvelis trukdė atlikti tam tikrus pratimus.

– Kaip keitėsi mityba?

– Mitybos stengiausi per daug nekeisti, nejutau ypatingų norų ar įgeidžių – tokių kaip silkės su braškėmis. Žinoma, kartais norėjosi papiktnaudžiauti saldumynais ar picomis, bet kasdieninė mityba pernelyg stipriai nepakito, stengiausi valgyti įvairų maistą, kad gaučiau kuo daugiau maistinių medžiagų. Tad reiktų nepamiršti, kad nėštumo metu nereikėtų valgyti už du, pakanka porcijas padidinti labai neženkliai (pirmojo trimestro metu, net nereikėtų didinti suvartojamų kalorijų kiekio, antrojo trimestro metu reiktų suvartojamų kalorijų kiekį padidinti 340 kcal per dieną, o jau trečiojo trimestro metu papildomai reiktų gauti 450 kcal per parą.) Tik nepamiršti, kad kalorijas turėtų gauti ne iš papildomos bandelės ar saldainių, o iš sveikatai palankaus maisto, riešutų, avokadų, daržovių, vaisių, uogų, sėklų ir pan.

Rūta Beišytė

– Jei moteris prieš nėštumą nesportavo, ar patartumėte pradėti per nėštumą? Jei taip, nuo ko?

– Pirmiausiai nėštukė turi visuomet pasitarti su ją prižiūrinčių mediku, tik jis gali atsakyti ar nėštumas sklandus, ar papildoma fizinė veikla nepakenks, ar nėštukė gali drąsiai imtis fizinės veiklos. Bet iš tiesų nėštumo metu pirmiausiai nereikėtų aptinti, jei tik savijauta leidžia daugiau vaikščioti, tik rinktis ne intensyvaus eismo gatves dėl užteršto oro, o parkus, pajūrį, miškelius ir pan. Tai bus didelė dovana jūsų kūnui ir savijautai. Taip pat pradėti lankyti nėštukių mankštas, kurių metu sužinosite pratimus tinkančius būtent nėštumo metu, stiprinančius tuos raumenukus, kuriems teks pagrindinis darbas. O mankštas rinktis individualias, mažose grupėse, salėje ar vandenyje, priklauso nuo daugelio dalykų, nėštukės pomėgių (jei nepatiko vanduo iki nėštumo, greičiausiai baseinas nebus patrauklus ir nėštumo metu) galimybių ir įpročių. Tik neimprovizuokite pačios, tai yra labai gražus laikas, bet reikia pasaugoti save. Dėl to kaip ir sakau, jau nebe treniruotės turi būti galvoje, o labiau mankštos. Kurios skirtos stiprinti raumenis, ruošti kūną ne tik išnešiojimui, bet ir gimdymui, o vėliau ir lengvesniam atsistatymui.

– Jei ne paslaptis, kiek kilogramų priaugote per nėštumą?

– Aš priaugau gana ne mažai, daugiau nei 20 kilogramų, tačiau didžiausias prieaugis ir buvo paskutiniais mėnesiais, kuomet jau skysčius organizmas pradėjo kaupti negailestingai.

– Ne paslaptis, kad nėštumo metu dažnai moteriai pritrūksta motyvacijos sportuoti, sveikai maitintis. Kaip patartumėte su tuo tinguliu kovoti?

– Taip, nėštumo metu dažnai susvyruoja ir valia ir nuotaika. Bet reiktų ieškoti ne tik vidinės motyvacijos, bet ir išorinės, sekti pavyzdžius, kurie jus motyvuoja. Pabendrauti su treneriu, paklausti, kam, vardan ko atliekamos tos treniruotės, po paaiškinimo, manau, atsiras vėl motyvacijos toliau judėti, kai sužinosite, kad judanti mamytė naudinga ne tik jums, bet ir vaisiui. Pagalvokite apie tai, kad nėštumas ypatingas periodas, bet reikia save mylėti, lepinti, tačiau jokiu būdu nesijausti nuskriausta, o priešingai, labai ypatinga.

– Ar sportas/aktyvus gyvenimo būdas padeda lengviau pagimdyti?

– Taip, toks gyvenimo būdas turi teigiamos įtakos ir gimdymui ir vėlesniam atsistatymui, o vėliau ir sutrumpina laiko tarpą, per kurį grįžta kūnas į buvusias formas. Be to, gimdymas pareikalaus ne tik emocinių, bet ir fizinių jėgų, tai tokia treniruotė, kuriai tikrai pravers fizinė jėga.

– Kada grįžti prie sporto po nėštumo?

– Vėlgi turite pasitarti su gydytoju, kaip gyjate, kaip atsistato jūsų organizmas ir jau tuomet, po jo palaiminimo, grįžti pradžioje prie mankštos ir tada jau prie sporto. Tik neskubėkite, nepersitempkite.

Rūta Beišytė

– Didžiausias moterų galvos skausmas po nėštumo – pilvo presas. Nuo kokių pratimų ir kada patartumėte moterims pradėti jį stiprinti?

– Pilvo preso stiprinimas turėtų prasidėti nuo lengvų pratimų, nuo susirietimų, įstrižinių susirietimų, nuo mostų viena koja, kojų tiesimų po vieną koją, žirklučių, dviratuko. Tik turite sekti, kad nesijaustų maudimo nugaros srityje, jei taip įvyksta mažinti amplitudę, spausti nugarą prie grindų, laikyti rankas po dubeniu.

– Per kiek laiko pati grįžote į buvusias formas? Kiek tam reikėjo įdėti pastangų? Ko atsisakyti?

– Man prireikė pusės metų, kad pilnai grįžčiau į savo svorį, kuris buvo prieš nėštumą. Nėštumas pakeičia formas, tad identiškos, kurios buvo iki nėštumo, formos grįžta retai. Grįžti prie buvusio svorio labiausiai padėjo mažylio maitinimas, tai sudegina labai daug kalorijų. Vėliau prisidėjo sportas, didesnis fizinis aktyvumas.

– Kas buvo sunkiausia?

– Sunkiausia buvo rasti laiko ir noro treniruotėms (kad ir kaip tai skambėtų banaliai būnant trenere). Kada ir kiek sportuosiu, priklausė nuo mažylio miego ritmo, kada jis man leisdavo.

– Kokias dažniausias klaidas daro jaunos mamos, bandančios žūtbūt susigrąžinti figūras?

– Pernelyg intensyviai ir desperatiškai bando sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, pernelyg apriboja kalorijas. Renkasi pernelyg intensyvias treniruotes, pervargsta fiziškai, emociškai, nualina organizmą.

– Kokie pratimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos?

– Tokių yra daug. Tai techniškai sudėtingi pratimai, kurie reikalauja papildomos profesionalų priežiūros, o atliekant savarankiškai gali pakenkti mamytei.

– Ką patartumėte moterims, kurios renkasi lengvesnį kelią – plastines pilvo operacijas. Ar išties sportas ir sveika mityba negali ištaisyti visko?

– Labai priklauso nuo situacijos. Deja, būna tokių atvejų, kuomet be plastikos chirurgo įsikišimo neapsieinama, tad kartais jis tiesiog būtinas. Bet net ir po jo, sportas, subalansuota mityba išlieka būtina.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)