Būstas – vienas svarbiausių ir didžiausių pirkinių, todėl jo įsigijimui skiriamas ypatingas dėmesys. „YIT Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad jaunos šeimos su vaikais sudaro atskirą būsto pirkėjų kategoriją, pirmiausia besivadovaujančią ne savo, bet vaikų poreikiais. Būtent pastarieji lemia, kad pasiruošimas persikraustymui prasideda dar iki įžengiant į naują būstą, rašoma pranešime spaudai.

„Nors dažniausiai šeimos perkamas būstas nebūna pirmasis, svajones vis dar tenka derinti su praktiniais poreikiais. Įvertinama tokio būsto vieta, aplink išplėtota infrastruktūra, aplinkos tarša, žaidimų aikštelės prie namo, ugdymo įstaigų prieinamumas ir kiti kriterijai“, – pasakoja „YIT Lietuva“ rinkodaros vadovė Jurga Vilkenė.

Tyrimas rodo, kad sprendimas dėl naujo būsto įsigijimo dažniausiai priimamas atsižvelgiant į vaikų, o ne suaugusiųjų poreikius. Bet kuriuo atveju, tiek renkantis būstą, tiek pradėjus kraustymąsi, netrūksta streso, abejonių ir įtampos.

J. Vilkenė pastebi, kad, remiantis apklausa, šeima būstą perka ilgesniam laikui ir dažniau renkasi naujos statybos būstus Tai lemia siekis išsaugoti būsto likvidumą ir galimybę lengvai jį parduoti net praėjus dešimtmečiui. Be to, ekonomiškas būstas leidžia sutaupyti lėšų ir panaudoti jas kuriant savo bei vaikų gerovę.

Naują erdvę vaikai priima skirtingai

Nusprendusios kraustytis į naujus namus, daugelis šeimų susiduria su iššūkiais, tačiau psichologė, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja ir knygos „Namų psichologija“ autorė Irma Skruibienė ramina, kad juos galima įveikti. Su jais dorotis padeda aiškus emocijų įvardijimas ir jų priėmimas bei vieningumo paieškos: „Pats kraustymasis, net jei ir į naują, didesnę, jaukesnę erdvę, šalia džiugesio, smalsumo gali būti lydimas ir neigiamų emocijų. Tiek vaikams, tiek ir suaugusiems gali būti liūdna atsisveikinti su sava, įprasta erdve, šalia gyvenančiais žmonėmis, ir tai yra natūralu. Gali kilti pyktis ir nerimas dėl vykstančių pokyčių, sunkumo juose išbūti. Padėti gali dalinimasis išgyvenimais, leidimas jiems būti, taip pat bendrumo jausmas ir įvardinimas, kad visi kartu įveiks iššūkius“.

Irma Skruibienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Psichologė pabrėžia, kad vaikams atsisveikinimas su ankstesniais namais ir ten gyvenančiais draugais – pirmoji ir ne mažiau svarbi kraustymosi dalis. Todėl jie turėtų skirti laiko atsisveikinti ir su bičiuliais, ir su paliekamais žaislais, ir su bendramoksliais, jei teks keisti mokyklą. O tai, kaip jie įsitrauks į naujų namų paieškas, priklauso ir nuo vaikų amžiaus.

„Priešmokyklinio amžiaus vaikams ar pradinukams tėvai turėtų paaiškinti priimtą sprendimą, padėti ruoštis pokyčiams ir leisti pasijusti proceso dalimi. Vyresnieji į persikraustymą gali įsitraukti aktyviau ir, esant galimybei, padėti priimant sprendimus“, – sako I. Skruibienė.

Nevienodas ir kiekvieno vaiko santykis su erdve, todėl gali skirtis ir adaptacija naujoje vietoje: „Mažesni vaikai namų erdvę pirmiausia sieja su tėvais – būtent jie simbolizuoja saugumą bei stabilumą. O vaikui augant aplinka tampa vis svarbesnė ir jos kūrimas reiškia galimybę saviraiškai“.

Nepamirškite ir šeimos ritualų

Vaikams į naują vietą kraustytis lengviau pokyčius siejant su atradimo džiaugsmu ir planavimu, o su nauja vieta susipažįstant iš anksto. J. Vilkenė sako, kad tam pasitarnauja ir vaikų vaizduotė.

„Į būstų apžiūras atvykę mažieji dažnai smalsiai apžiūrinėja kambarius, planuoja, kur ir koks bus jų kambarys. Tėvai su jais apie tai gali kalbėtis ir ruošdamiesi kraustytis. Nesvetima turėtų būti ir naujųjų namų aplinka“, – įsitikinusi ji.

Kad įsikūrimo naujuose namuose planavimas gali būti įdomus sutinka ir I. Skruibienė. Psichologės teigimu, patrauklus pasakojimas ir vaizduotė gali tapti atsvara atsisveikinimo liūdesiui. Tėvai taip pat turėtų pabrėžti, kad šeimos nariai ir toliau liks kartu – tai ypač svarbu mažesniems vaikams.

„Įsikurti naujoje vietoje padeda tiek daiktai, tiek ritualai iš ankstesnių namų. Vaikams svarbūs kartu pasiimti žaislai, bet ne mažiau reikšmingi ir įpročiai, kuriuos reikėtų puoselėti naujuose namuose. Tai gali būti bendra vakarienė, filmas, pasaka prieš miegą ar vakarinis pasivaikščiojimas. Šie išsaugoti vienijantys dalykai suteiks vaikams saugumo ir stabilumo jausmą“, – sako specialistė.

Penki žingsniai, kad kraustymasis būtų kuo lengvesnis

  • Skirkite laiko atsisveikinimui. Persikėlus į naujus namus su kiemo draugais teks matytis rečiau, o pakeitus ugdymo įstaigą, nutrūks ir ryšiai su bendraklasiais. Leiskite atžalai atsisveikinti su draugais ir galbūt pakviesti juos apsilankyti naujuose namuose.
  • Pasiimkite dalį senųjų namų. Kad adaptacija būtų kuo lengvesnė, vaikas su savimi turėtų pasiimti mėgstamiausius žaislus ir dalį kitų kasdien supančių daiktų – susitapatinti su nauja erdve bus kur kas paprasčiau.
  • Išsaugokite ritualus. Jei ankstesniuose namuose jūsų šeima kasdien sėsdavo prie bendro vakarienės stalo, vaikas prieš miegą klausydavo jūsų sekamos pasakos arba kartu žiūrėdavote filmą, neatsisakykite šių įpročių – jie padės greičiau apsiprasti su nauja aplinka.
  • Leiskite vaikui aktyviai dalyvauti procese. Daugiausia įtampos sukelia nežinia, todėl su vaikais dalinkitės savo priimtais sprendimais ir argumentuokite juos. Atsižvelkite ir į pagrįstus mažylių pageidavimus, norus ar pastabas.
  • Papasakokite apie būsimus namus. Nauji namai – ne tik keturios sienos, bet ir vietovė, neabejotinai turinti savo istoriją. Pasidomėję ja, pasidalinkite įdomybėmis su vaikais – taip kraustymasis jiems taps nuotykiu.